Pagrindiniai skaičiai

1 Vadovybės ataskaita

1.1 ECB vadovybės ataskaitos tikslas

Vadovybės ataskaita yra neatskiriama ECB metinių ataskaitų dalis. Joje skaitytojams pateikiama pagalbinė su finansinėmis ataskaitomis susijusi informacija^[1],[2]. Atsižvelgiant į tai, kad ECB veikla ir operacijos vykdomos siekiant įgyvendinti jo politikos tikslus, ECB finansinė padėtis ir rezultatai turėtų būti vertinami jų neatsiejant nuo ECB politikos veiksmų.

Vadovybės ataskaitoje aprašomos pagrindinės ECB užduotys ir veikla bei jų poveikis banko finansinėms ataskaitoms. Šioje ataskaitoje taip pat analizuojami per metus įvykę pagrindiniai balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos pokyčiai, pateikiama informacijos apie ECB grynąją nuosavybę. Galiausiai ataskaitoje aprašoma rizikos aplinka, kurioje veikia ECB, įskaitant konkrečią ECB patiriamą riziką, ir visoms šioms rizikoms mažinti taikoma rizikos valdymo politika.

1.2 Pagrindinės užduotys ir veikla

ECB yra Eurosistemos dalis. Be ECB, į Eurosistemą dar įeina Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, įsivedusių eurą, nacionaliniai centriniai bankai (NCB)^[3]. Pagrindinis Eurosistemos tikslas – palaikyti kainų stabilumą. ECB savo užduotis vykdo vadovaudamasis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo^[4] bei Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statute (ECBS statutas)^[5] išdėstytomis nuostatomis (žr. 1 schemą). Vykdydamas savo veiklą ECB siekia įgyvendinti jam suteiktus įgaliojimus, o ne gauti pelno.

1 schema

Pagrindiniai ECB uždaviniai

Vadovaujantis decentralizuoto pinigų politikos įgyvendinimo Eurosistemoje principu, Eurosistemos pinigų politikos operacijos yra įtrauktos į ECB ir euro zonos NCB finansines ataskaitas. Toliau 1 lentelėje apžvelgiamos pagrindinės operacijos ir funkcijos, kurias ECB atlieka vykdydamas savo įgaliojimus, bei jų poveikis ECB finansinėms ataskaitoms.

1.3 Finansų raida

1.3.1 Balansas

2020–2022 m. ECB balansas padidėjo, o tam didžiausią poveikį darė ECB vienakrypčiai vertybinių popierių pirkimai, vykdomi įgyvendinant Eurosistemos pinigų politiką (žr. 1 pav.). Pagrindiniai reikšmingo balanso padidėjimo 2020 ir 2021 m. veiksniai buvo grynieji vertybinių popierių pirkimai pagal turto pirkimo programą (TPP) ir 2020 m. kovo mėn. pradėtas specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) vykdymas^[12]. Grynieji vertybinių popierių pirkimai pagal SPPP nuo 2022 m. kovo pabaigos, o pagal TPP – nuo 2022 m. liepos 1 d. nebevykdomi, todėl 2022 m. ECB balansas padidėjo mažiau. 2023 m. ECB balansas pradėjo mažėti – daugiausia dėl to, kad buvo po truputį mažinamas TPP portfelis: 2023 m. kovo–birželio mėn. buvo reinvestuojama tik dalis pagrindinės sumos, gautos iš vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, o nuo 2023 m. liepos mėn. toks reinvestavimas buvo visiškai nutrauktas.

2024 m. ECB balansas sumažėjo dar 32,6 mlrd. – iki 640,6 mlrd. eurų, daugiausia dėl pagal TPP ir SPPP laikomų vertybinių popierių išpirkimo. Dėl šių išpirkimų sumažėjo pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių portfelis, o dėl piniginių atsiskaitymų už šiuos sandorius per TARGET sąskaitas atitinkamai sumažėjo vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai. Šį sumažėjimą iš dalies kompensavo padidėjusi ECB užsienio atsargų vertė eurais.

1 pav.

Pagrindinės ECB balanso sudedamosios dalys

(mlrd. eurų)

2024 m. pabaigoje pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai, išreikšti eurais, sudarė 59 % viso ECB turto. Šiame balanso straipsnyje parodomi vertybiniai popieriai, kuriuos ECB įsigijo pagal vertybinių popierių rinkų programą (VPRP), trečiąją padengtųjų obligacijų pirkimo programą (POPP3), turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą (TUVPPP), viešojo sektoriaus pirkimo programą (VSPP) ir specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP). Pagal šias programas įsigyti vertybiniai popieriai vertinami amortizuota verte, sumažinta vertės sumažėjimu.

Vadovaudamasi atitinkamais Valdančiosios tarybos sprendimais, nuo 2023 m. liepos mėn. Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, laikomų pagal TPP, sukakus jų terminui. 2024 m. pirmąjį pusmetį Eurosistema dar reinvestavo visas pagrindines sumas, gautas iš vertybinių popierių, laikomų pagal SPPP, suėjus jų terminui, o antrąjį pusmetį – reinvestavo dalį šių lėšų, dėl to SPPP portfelis Eurosistemos lygiu per tą laikotarpį mažėjo vidutiniškai 7,5 mlrd. eurų per mėnesį. 2024 m. pabaigoje reinvesticijos pagal SPPP buvo nutrauktos. Dėl šių sprendimų ECB pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių portfelis sumažėjo 48,6 mlrd. – iki 376,8 mlrd. eurų (žr. 2 pav.). VSPP, TUVPPP ir POPP3 portfeliams pagal TPP sumažėjus atitinkamai 32,2 mlrd., 6,3 mlrd. ir 3,1 mlrd. eurų, TPP portfelis sumažėjo 41,6 mlrd. – iki 220,1 mlrd. eurų. SPPP portfelis sumažėjo 6,8 mlrd. – iki 156,3 mlrd. eurų.

2 pav.

Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

(mlrd. eurų)

2024 m. pabaigoje ECB pagal TPP ir SPPP laikomų vertybinių popierių terminų struktūra buvo diversifikuota (žr. 3 pav.)^[13].

3 pav.

TPP ir SPPP terminų struktūra

2024 m. ECB užsienio atsargų, kurias sudaro auksas, specialiosios skolinimosi teisės, JAV doleriai, Japonijos jenos ir Kinijos juaniai, bendra vertė eurais padidėjo 15,4 mlrd. – iki 103,1 mlrd. eurų.

Padidėjus aukso rinkos kainai eurais, ECB turimo aukso vertė eurais 2024 m. padidėjo 10,5 mlrd. – iki 40,9 mlrd. eurų (žr. 4 pav.). Dėl šio padidėjimo atitinkama suma išaugo ir ECB aukso perkainojimo sąskaitos (žr. 1.3.2 skirsnį Grynoji nuosavybė).

4 pav.

Auksas ir aukso kainos

(skalė kairėje: mlrd. eurų; skalė dešinėje: eurai už unciją grynojo aukso)

ECB užsienio valiutos atsargų^[14] JAV doleriais, Japonijos jenomis ir Kinijos juaniais vertė eurais padidėjo 4,7 mlrd. – iki 60,0 mlrd. eurų (žr. 5 pav.), daugiausia dėl JAV dolerio kurso padidėjimo euro atžvilgiu ir dėl per metus uždirbtų pajamų, visų pirma iš portfelio JAV doleriais, reinvestavimo. Dėl JAV dolerio kurso padidėjimo euro atžvilgiu atitinkamai padidėjo ir ECB valiutos perkainojimo sąskaitų likučiai (žr. 1.3.2 skirsnį Grynoji nuosavybė).

5 pav.

Užsienio valiutos atsargos

(mlrd. eurų)

2024 m. pabaigoje JAV doleriai sudarė didžiausią ECB užsienio valiutos atsargų dalį – 83 %.

Savo užsienio valiutos atsargų investavimą ECB valdo pagal trijų etapų procesą. Pirma, ECB rizikos valdytojai suformuoja strateginį orientacinį portfelį, jį patvirtina Valdančioji taryba. Antra, ECB portfelių valdytojai suformuoja taktinį orientacinį portfelį, jį patvirtina Vykdomoji valdyba. Trečia, NCB kasdien decentralizuotai vykdo investavimo operacijas.

ECB užsienio valiutos atsargos daugiausia investuojamos į vertybinius popierius ir pinigų rinkos indėlius arba laikomos einamosiose sąskaitose (žr. 6 pav.). Šį portfelį sudarantys vertybiniai popieriai vertinami metų pabaigoje buvusiomis rinkos kainomis.

6 pav.

Užsienio valiutos investicijų struktūra

(mlrd. eurų)

ECB užsienio valiutos atsargų paskirtis – finansuoti galimas intervencijas į užsienio valiutų rinką. Todėl ECB užsienio valiutos atsargos valdomos siekiant trijų pagrindinių tikslų (pagal svarbą) – likvidumo, saugumo ir grąžos. Dėl to šį portfelį daugiausia sudaro trumpalaikiai vertybiniai popieriai (žr. 7 pav.).

7 pav.

Užsienio valiuta išreikštų vertybinių popierių terminų struktūra

Nuosavų lėšų portfelio vertė padidėjo 0,6 mlrd. – iki 22,7 mlrd. eurų (žr. 8 pav.), daugiausia dėl iš šio portfelio gautų palūkanų pajamų reinvestavimo.

Portfelį sudaro daugiausia vertybiniai popieriai, išreikšti eurais. Šie vertybiniai popieriai vertinami metų pabaigoje buvusiomis rinkos kainomis. 2024 m. valdžios sektoriaus skolos vertybiniai popieriai sudarė 78 % viso portfelio.

Žaliųjų investicijų dalis ir toliau nuosekliai didėjo – nuo 20 % (2023 m. pabaigoje) iki 28 % (2024 m. pabaigoje) nuosavų lėšų portfelio. ECB ketina ateinančiais metais šią dalį didinti toliau^[15]. 2021 ir 2022 m. žaliųjų obligacijų pirkimus antrinėse rinkose papildė investicijos į 2021 m. sausio mėn. Tarptautinių atsiskaitymų banko įsteigtą centrinių bankų eurais išreikštų žaliųjų obligacijų investicinį fondą. 2024 m. spalio mėn. ECB pradėjo investuoti nedidelę dalį savo nuosavų lėšų į biržoje prekiaujamus fondus (angl. exchange-traded funds, ETF), investuojančius į akcijas, laikydamasis su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų^[16]. Toks diversifikavimas didina ECB nuosavų lėšų portfelio grąžos galimybes ir padeda jo investicijas ir toliau derinti su planais mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, laikantis Paryžiaus susitarimo ir Europos klimato teisės akto tikslų^[17].

8 pav.

ECB nuosavų lėšų portfelis

(mlrd. eurų)

ECB nuosavų lėšų portfelį sudaro daugiausia ECB apmokėtojo kapitalo ir bendrojo atsargų fondo bei atidėjinių finansinėms rizikoms sumos investicijos. Šio portfelio paskirtis – uždirbti pajamų, kurios padėtų finansuoti tas ECB veiklos išlaidas, kurios nesusijusios su jam pavestų priežiūros uždavinių vykdymu^[18]. Šis portfelis investuojamas į eurais išreikštą turtą, atsižvelgiant į pagal rizikos valdymo sistemą nustatytus apribojimus. Todėl šio portfelio terminų struktūra yra labiau diversifikuota (žr. 9 pav.) negu užsienio valiutos atsargų portfelio.

9 pav.

ECB nuosavų lėšų investicijų į vertybinius popierius terminų struktūra

2024 m. pabaigoje, palyginti su 2023 m. pabaiga, bendra apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertė padidėjo 1,3 % – iki 1 588,3 mlrd. eurų. ECB paskirta 8 % visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertės. Metų pabaigoje ji sudarė 127,1 mlrd. eurų. Teisiniu požiūriu teisę leisti euro banknotus turi ir ECB, ir euro zonos NCB. Tačiau praktiškai eurų banknotus į apyvartą išleidžia ir juos iš apyvartos pašalina tik NCB. Todėl ECB turi vidinių Eurosistemos pretenzijų euro zonos NCB atžvilgiu, atitinkančių jam priskirtų apyvartoje cirkuliuojančių banknotų vertę.

ECB vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai, kuriuos daugiausia sudaro grynieji euro zonos NCB likučiai sistemoje TARGET ECB atžvilgiu ir ECB įsipareigojimai, susiję su užsienio valiutos atsargomis, kurias jam pervedė euro zonos NCB, prisijungę prie Eurosistemos, 2024 m. sumažėjo 56,4 mlrd. – iki 388,7 mlrd. eurų.

Vidinių Eurosistemos įsipareigojimų raidą nulemia grynojo TARGET įsipareigojimo pokytis. Pagrindiniai veiksniai, lėmę grynojo TARGET įsipareigojimo pokyčius 2020–2024 m., buvo pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių, už kuriuos atsiskaitoma per sistemos TARGET sąskaitas, pirkimas ir išpirkimas, taip pat įsipareigojimų euro zonos ir ne euro zonos rezidentams eurais pokyčiai (žr. 10 pav.). 2024 m. ECB grynieji TARGET įsipareigojimai sumažėjo 56,3 mlrd. eurų – daugiausia dėl piniginių lėšų įplaukų, gautų išpirkus pinigų politikos tikslais laikomus vertybinius popierius, ir dėl padidėjusių įsipareigojimų ne euro zonos rezidentams eurais.

10 pav.

Grynasis vidinis Eurosistemos TARGET likutis, įsipareigojimai euro zonos ir ne euro zonos rezidentams eurais ir pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

(mlrd. eurų)

2024 m. ECB kiti įsipareigojimai padidėjo 16,6 mlrd. – iki 74,9 mlrd. eurų daugiausia dėl išaugusių įsipareigojimų ne euro zonos rezidentams eurais, o juos lėmė didesni indėliai, kuriuos ECB priėmė veikdamas kaip fiskalinis agentas^[19].

1.3.2 Grynoji nuosavybė

ECB grynąją nuosavybę sudaro jo apmokėtasis kapitalas, visos sumos, laikomos atidėjiniuose finansinėms rizikoms ir bendrajame atsargų fonde, perkainojimo sąskaitos^[20],, visi ankstesnių metų susikaupę nuostoliai ir visas atitinkamų metų pelnas (nuostoliai)^[21].

2024 m. pabaigoje ECB grynoji nuosavybė sudarė 50,0 mlrd. eurų (žr. 11 pav. ir 2 lentelę). Grynoji nuosavybė buvo 5,4 mlrd. eurų didesnė negu 2023 m. pabaigoje dėl išaugusių perkainojimo sąskaitų, o šios labiausiai padidėjo dėl 2024 m. pakilusios aukso rinkos kainos eurais ir euro atžvilgiu pabrangusio JAV dolerio. ECB grynosios nuosavybės padidėjimą iš dalies atsvėrė i) 2024 m. patirti nuostoliai ir ii) apmokėtojo kapitalo sumažėjimas, 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam kas penkerius metus tikslinamam ECB kapitalo raktui ir atitinkamai sumažėjus euro zonos NCB, kurie yra visiškai apmokėję pasirašytas dalis, daliai.

11 pav.

ECB grynoji nuosavybė

(mlrd. eurų)

Aukso, užsienio valiutos, vertybinių popierių ir kitų priemonių, kuriems taikomas perkainojimas, nerealizuotasis prieaugis nėra pripažįstamas pajamomis pelno (nuostolio) ataskaitoje, bet yra tiesiogiai įrašomas į perkainojimo sąskaitas, parodomas ECB balanso įsipareigojimų dalyje. Šių sąskaitų likučiai gali būti panaudoti siekiant sušvelninti nepalankaus atitinkamų kainų ir (arba) valiutos kursų kitimo ateityje poveikį ir todėl sustiprina ECB atsparumą pagrindinėms rizikoms. 2024 m. aukso, užsienio valiutos, vertybinių popierių ir kitų priemonių perkainojimo sąskaitos padidėjo 13,4 mlrd. – iki 50,2 mlrd. eurų (daugiausia dėl aukso perkainojimo likučių padidėjimo pakilus aukso rinkos kainai eurais). Užsienio valiutų perkainojimo likučiai taip pat padidėjo (daugiausia dėl JAV dolerio pabrangimo euro atžvilgiu) ir su kaupu atsvėrė perkainojimo likučių sumažėjimą dėl euro atžvilgiu nuvertėjusios Japonijos jenos (žr. 12 pav.).

12 pav.

Pagrindiniai užsienio valiutos kursai ir aukso kaina 2020–2024 m.

(pokyčiai, procentais, palyginti su 2020 m.; metų pabaigos duomenys)

Atsižvelgdamas į patiriamas finansines rizikas (žr. 1.4.1 skirsnį Finansinės rizikos), ECB gali sudaryti atidėjinius finansinėms rizikoms; jie yra naudojami tiek, kiek Valdančioji taryba mano esant būtina dėl šių rizikų atsirandantiems nuostoliams padengti. 2024 m. gruodžio 31 d. šie atidėjiniai buvo lygūs nuliui, nes visa jų suma buvo panaudota daliai 2023 m. nuostolių padengti. Atlikdama kasmetinę šių atidėjinių dydžio peržiūrą, Valdančioji taryba gali nuspręsti juos papildyti, kai ECB vėl ims uždirbti pelno ir bus padengęs ankstesnių metų susikaupusius nuostolius.

ECB metų nuostolis sudarė 7,9 mlrd. eurų (žr. 1.3.3 skirsnį Pelno (nuostolio) ataskaita). Kaip ir praėjusiais metais, Valdančioji taryba nusprendė šį nuostolį toliau rodyti ECB balanse ir dengti būsimųjų laikotarpių pelnu.

1.3.3 Pelno (nuostolio) ataskaita

Nuo 2020 m. ECB rezultatas po truputį mažėjo (žr. 13 pav.). 2021 m. šį mažėjimą daugiausia lėmė gautos mažesnės pajamos iš užsienio atsargų ir pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių. 2022 ir 2023 m. ECB rezultatas sumažėjo visų pirma dėl to, kad materializavosi palūkanų normos rizika, nes, pakilus palūkanų normoms euro zonoje, iš karto padidėjo palūkanų išlaidos, ECB mokamos už savo grynuosius įsipareigojimus sistemoje TARGET, už kuriuos atlygis mokamas taikant pagrindinių refinansavimo operacijų (PRO) palūkanų normas^[22]. Kartu pažymėtina, kad pajamos, uždirbtos iš ECB turto, augo ne tokiu pačiu mastu ir ne tokiu pačiu tempu (žr. 1.4.1 skirsnį Finansinės rizikos). Tokia padėtis buvo ir 2024 m., nes, nepaisant to, kad birželio mėn. pinigų politikos palūkanų normos buvo pradėtos mažinti, palūkanų išlaidos, susijusios su grynaisiais įsipareigojimais sistemoje TARGET, vidutiniškai vis dar buvo didesnės negu palūkanų pajamos, gautos už turtą.

2023 ir 2024 m. ECB nuostolis, patirtas po ilgo pelningo laikotarpio, yra susijęs su Eurosistemos vaidmeniu ir būtinais politikos veiksmais, kuriais ji vykdo savo pagrindinį įgaliojimą – palaikyti kainų stabilumą, ir neturi įtakos jos gebėjimui vykdyti veiksmingą pinigų politiką. Iki 2022 m. ECB balansas gerokai padidėjo, daugiausia dėl vienakrypčio vertybinių popierių pirkimo pagal turto pirkimo programas. Turto dalyje dauguma šiuo metu pinigų politikos tikslais laikomų ilgo termino ir fiksuotųjų atkarpų vertybinių popierių buvo nupirkti labai mažų arba nulinių palūkanų normų laikotarpiu. Iš jų ir toliau bus gaunamos palyginti mažos palūkanų pajamos, kurioms ECB pagrindinių palūkanų normų pokyčiai tiesioginio poveikio nedaro. Kartu dėl piniginių atsiskaitymų už šiuos pirkimus per sistemą TARGET padidėjo ECB grynieji įsipareigojimai sistemoje TARGET, o jiems ECB pagrindinių palūkanų normų pokyčiai daro labai didelį poveikį.

Prieš pradėdamas uždirbti pelno, artimiausiais metais dėl palūkanų normos rizikos materializavimosi ECB vis dar gali patirti nuostolių. Nuostolių susidarymo tikimybė ir dydis yra neapibrėžti ir daugiausia priklausys nuo būsimos ECB pagrindinių palūkanų normų raidos bei ECB balanso dydžio ir sudėties, bet tuo atveju, jei jie susidarys, greičiausiai bus mažesni, negu buvo 2023 ir 2024 m. Be to, ECB kapitalas ir jo didelės perkainojimo sąskaitos, 2024 m. pabaigoje kartu sudarę 59,2 mlrd. eurų (žr. 1.3.2 skirsnį Grynoji nuosavybė), rodo jo finansinį atsparumą. Bet kuriuo atveju ECB gali veiksmingai dirbti ir vykdyti savo pagrindinį įgaliojimą palaikyti kainų stabilumą, nepaisant jokių nuostolių.

13 pav.

Pagrindinės ECB pelno (nuostolio) ataskaitos sudedamosios dalys

(mln. eurų)

2024 m. ECB nuostolis buvo 7 944 mln. eurų, t. y. buvo panašus į 2023 m. nuostolį (7 886 mln. eurų) iki pervedimo iš atidėjinių rizikoms. Tais metais visa atidėjinių finansinėms rizikoms suma buvo panaudota daliai patirto nuostolio padengti, todėl 2023 m. nuostolis sumažėjo iki 1 266 mln. eurų, o 2024 m. šie atidėjiniai buvo lygūs nuliui. Pagrindinis nuostolį lemiantis veiksnys ir toliau buvo reikšmingo dydžio grynosios palūkanų išlaidos (žr. 14 pav.).

14 pav.

ECB 2023 ir 2024 m. pelno (nuostolio) priežastys

(mln. eurų)

ECB grynosios palūkanų išlaidos 2024 m. sudarė 6 983 mln., o 2023 m. – 7 193 mln. eurų (žr. 15 pav.). Pagrindinę jų dalį sudarė reikšmingos palūkanų išlaidos, patirtos dėl ECB grynųjų įsipareigojimų sistemoje TARGET. Jos su kaupu viršijo palūkanų pajamas iš i) ECB pretenzijų, susijusių su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje, ii) pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių ir iii) užsienio atsargų.

15 pav.

Grynosios palūkanų pajamos (išlaidos)

(mln. eurų)

2024 m. grynosios palūkanų pajamos iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių padidėjo 383 mln. – iki 3 850 mln. eurų (žr. 16 pav.), o tam daugiausiai įtakos turėjo 606 mln. eurų iki 1,206 mln. eurų padidėjusios grynosios palūkanų pajamos iš SPPP portfelio. Šiam padidėjimui didžiausią įtaką darė mažesnė viešojo sektoriaus vertybinių popierių premijų amortizacija. Grynosios palūkanų pajamos iš vertybinių popierių, laikomų pagal TPP (POPP3, TUVPPP ir VSPP), sumažėjo 199 mln. – iki 2 619 mln. eurų. Prie šio sumažėjimo daugiausia prisidėjo sumažėjusios palūkanų pajamos iš TUVPPP portfelio. Jos sumažėjo 223 mln. – iki 419 mln. eurų, nes, išpirkus vertybinius popierius, gerokai sumažėjo portfelio dydis. 2024 m. palūkanų pajamos iš vertybinių popierių, laikomų pagal VSPP, sudarė 2 022 mln. eurų, t. y. buvo beveik tokios pačios kaip 2023 m., nes šį portfelį daugiausia sudarė mažesnio pajamingumo vertybiniai popieriai, todėl jų išpirkimo, suėjus terminui, poveikis palūkanų pajamoms, tebuvo nedidelis. Grynosios palūkanų pajamos iš VPRP sumažėjo nuo 49 mln. iki 24 mln. eurų, nes, suėjus vertybinių popierių terminui, sumažėjo šio portfelio dydis.

16 pav.

Grynosios palūkanų pajamos (išlaidos) iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių

(mln. eurų)

Grynosios palūkanų pajamos iš užsienio atsargų padidėjo 155 mln. – iki 2 537 mln. eurų, o tam didžiausią įtaką padarė didesnės palūkanų pajamos iš vertybinių popierių JAV doleriais.

Palūkanų pajamos iš eurų banknotų paskirstymo ECB ir palūkanų išlaidos, susidariusios dėl atlyginimo už NCB pretenzijas dėl pervestų užsienio atsargų, 2024 m. padidėjo atitinkamai 415 mln. – iki 5 232 mln. eurų ir 114 mln. – iki 1 448 mln. eurų. Pokyčius nulėmė 2024 m. taikyta didesnė vidutinė PRO palūkanų norma (4,1 %, 2023 m. – 3,8 %), nes MRO palūkanų norma buvo naudojama atlygiui už šiuos likučius apskaičiuoti. 2024 m. birželio mėn. Valdančioji taryba pradėjo mažinti ECB pagrindines palūkanų normas ir iki 2024 m. pabaigos PRO palūkanų norma sumažėjo iki 3,15 % (metų pradžioje ji buvo 4,5 %).

2024 m. grynosios palūkanų išlaidos dėl NCB mokėtinų (iš NCB gautinų) likučių sistemoje TARGET padidėjo 1 439 mln. – iki 15 674 mln. eurų. Šį padidėjimą daugiausia lėmė 2024 m. taikyta didesnė vidutinė PRO palūkanų norma, nes ši norma buvo taikoma ir atlygiui už ECB vidinius Eurosistemos likučius sistemoje TARGET.

Grynosios kitos palūkanų išlaidos 2024 m. sumažėjo 809 mln. – iki 1 479 mln. eurų. Šiam pokyčiui didžiausią poveikį darė mažesnės palūkanų išlaidos už indėlius, kuriuos ECB priėmė veikdamas kaip fiskalinis agentas, ir už lėšas, kurios buvo gautos kaip įkaitas vertybinių popierių skolinimo sandoriuose, nes 2024 m. vidutinis šių dviejų straipsnių likutis buvo mažesnis, o nuosavų lėšų portfelio palūkanos, euro zonoje nuo 2022 m. didėjant pajamingumui, buvo didesnės (žr. 17 pav.). Šiuos pokyčius iš dalies atsvėrė didesnės palūkanų už euro zonos išorinių sistemų likučius išlaidos dėl 2024 m. toliau didėjusių vidutinių likučių ir didesnės vidutinės atlygio normos.

17 pav.

Euro zonos 7 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas

(metinės palūkanos, procentais; mėnesio pabaigos duomenys)

Grynosios realizuotosios išlaidos iš finansinių operacijų 2024 m. sumažėjo 89 mln. – iki 17 mln. eurų (žr. 18 pav.). Šioms išlaidoms didžiausią įtaką padarė prieš terminą išpirktų pagal TUVPPP laikomų vertybinių popierių neapmokėtos premijos. Realizuotąsias išlaidas dėl kainų pokyčių eurais iš dalies kompensavo realizuotosios pajamos iš operacijų užsienio valiuta, o šios daugiausia susidarė dėl kai kurių vertybinių popierių JAV doleriais vertės nurašymo metų pabaigoje.

Realizuotąsias pajamas ir išlaidas dėl finansinių sandorių užsienio valiuta, visų pirma iš vertybinių popierių JAV doleriais pardavimo ir palūkanų normų ateities sandorių, lėmė obligacijų JAV doleriais pajamingumo svyravimai – 2024 m. šios pajamos ir išlaidos iš esmės atsvėrė vienos kitas (žr. 19 ir 20 pav.).

18 pav.

Realizuotosios pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų

(mln. eurų)

19 pav.

2023 ir 2024 m. ketvirtinės realizuotosios pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų

(mln. eurų)

20 pav.

JAV, Japonijos ir Kinijos vyriausybių 2 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas

(metinės palūkanos, procentais; mėnesio pabaigos duomenys)

Nerealizuotieji perkainojimo nuostoliai metų pabaigoje ECB pelno (nuostolio) ataskaitoje parodomi kaip nurašymai. 2024 m. šie vertės nurašymai sudarė 269 mln. eurų (žr. 21 pav.). Nerealizuotosios 187 mln. išlaidos dėl kainų pokyčių daugiausia susidarė dėl sumažėjusios kai kurių portfelyje JAV doleriais laikomų vertybinių popierių rinkos vertės. 2024 m. taip pat susidarė 81 mln. eurų nerealizuotosios išlaidos dėl valiutos kurso pokyčio ECB portfelyje Japonijos jenomis, kai šios valiutos kursas euro atžvilgiu nukrito tiek, kad buvo mažesnis negu įsigyjant šį portfelį sudarančius vertybinius popierius.

21 pav.

Finansinio turto ir pozicijų nurašymai

(mln. eurų)

ECB bendros veiklos išlaidos, įskaitant nuvertėjimą ir banknotų gamybos paslaugas, padidėjo 198 mln. – iki 1 470 mln. eurų (žr. 22 pav.). Šiam padidėjimui didžiausią įtaką darė didesnės personalo išlaikymo išlaidos, susijusios su didesnėmis išmokomis tarnautojams, pasibaigus jų darbo santykiams, 2024 m. iš dalies pakeitus ECB pensijų planus reglamentuojančias taisykles. Administracinės išlaidos taip pat padidėjo – daugiausia dėl didesnių IT išlaidų, susijusių su skaitmenine pertvarka, taip pat dėl infliacijos poveikio.

Su vykdoma bankų priežiūra susijusios išlaidos visiškai padengiamos iš prižiūrimiems subjektams taikomų mokesčių. Atsižvelgus į faktines išlaidas, ECB patirtas vykdant su bankų priežiūra susijusius uždavinius, 2024 m. pajamos iš priežiūros mokesčių sudarė 681 mln. eurų^[23].

22 pav.

Veiklos išlaidos ir pajamos iš priežiūros mokesčių

(mln. eurų)

1.4 Rizikos valdymas

Rizikos valdymas yra itin svarbi ECB veiklos dalis. Rizika valdoma nuolat i) ją nustatant ir vertinant, ii) peržiūrint rizikos strategiją ir politiką, iii) įgyvendinant rizikos mažinimo priemones, iv) stebint riziką ir apie ją pranešant. Atlikti visą šį darbą padeda veiksmingos metodikos, procesai ir sistemos.

2 schema

Rizikos valdymo ciklas

Tolesniuose skirsniuose pristatomos šios rizikos, jų šaltiniai ir taikomos rizikos valdymo sistemos.

1.4.1 Finansinės rizikos

Vykdomoji valdyba siūlo politiką ir procedūras, kuriomis užtikrinamas tinkamas ECB apsaugos nuo patiriamų finansinių rizikų lygis. Iš Eurosistemos centrinių bankų ekspertų sudarytas Rizikos valdymo komitetas, be kita ko, prisideda prie Eurosistemos prisiimamų finansinių rizikų, susijusių su atitinkamomis balanso pozicijomis, stebėjimo, apskaičiavimo ir informacijos apie jas teikimo. Jis taip nustato ir peržiūri susijusias metodikas ir bendras sistemas. Taip Rizikos valdymo komitetas padeda sprendimus priimantiems organams užtikrinti tinkamą Eurosistemos apsaugos lygį.

Finansinės rizikos kyla dėl ECB operacijų ir su jomis susijusių finansinių pozicijų. Rizikos valdymo sistemos ir apribojimai, kuriuos ECB naudoja savo rizikos profiliui valdyti, skiriasi pagal operacijų rūšis ir priklauso nuo įvairios skirtingų portfelių valdymo politikos arba jų investicijų paskirties, taip pat nuo turto rizikos ypatumų.

Rizikai stebėti ir įvertinti ECB taiko įvairius savo sukurtus rizikos vertinimo metodus. Šie metodai pagrįsti bendru rinkos ir kredito rizikos modeliavimu. Su rizikos matais susijusios pagrindinės modeliavimo sąvokos, metodai ir prielaidos grindžiamos šios srities standartais ir turimais rinkos duomenimis. Paprastai rizika apskaičiuojama kaip vienų metų tikėtino vertės stygiaus (angl. Expected Shortfall arba ES) rodiklis taikant 99 % patikimumo lygmenį^[24]. Rizika skaičiuojama dviem metodais: i) apskaitiniu – pagal galiojančius apskaitos reikalavimus apskaičiuojant rizikos įverčius, ECB perkainojimo sąskaitos laikomos rezervu; ii) finansiniu – apskaičiuojant riziką, perkainojimo sąskaitos nelaikomos rezervu. Kad susidarytų išsamų vaizdą apie riziką, ECB apskaičiuoja ir kitus rizikos matus esant skirtingiems patikimumo lygmenims, atlieka jautrumo bei scenarijų nepalankiausiomis sąlygomis analizę ir vertina ilgesnės trukmės pozicijų bei pajamų prognozes^[25].

Per metus ECB bendra rizika sumažėjo. 2024 m. pabaigos duomenimis, ECB balanso bendra vienų metų finansinė rizika, įvertinta apskaitiniu metodu pagal tikėtino vertės stygiaus rodiklį taikant 99 % patikimumo lygmenį, sudarė 15,3 mlrd. eurų – tai yra 1,5 mlrd. eurų mažiau negu 2023 m. pabaigoje apskaičiuota rizika (žr. 23 pav.). Rizika sumažėjo daugiausia dėl to, kad sumažėjo ECB turimas pagal TPP ir SPPP įsigytų viešojo sektoriaus vertybinių popierių portfelis, nes ECB daugiau nereinvestavo pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, įsigytų pagal TPP, išpirkimo suėjus jų terminui, o nuo 2024 m. liepos mėn. reinvestavo tik dalį lėšų, gautų iš vertybinių popierių, įsigytų pagal SPPP, išpirkimo, suėjus jų terminui. Sumažėjus pagal TPP ir SPPP turimų vertybinių popierių portfeliams, atitinkamai sumažėjo ECB įsipareigojimai, o tai irgi prisidėjo prie rizikos mažėjimo, nes pradėjo mažėti ir palūkanų normoms jautrių balanso straipsnių nesutapimas.

23 pav.

Bendra finansinė rizika (ES 99 %, apskaitinis įvertis)

(mlrd. eurų)

Kredito rizika kyla dėl ECB pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių portfelių, nuosavų lėšų eurais portfelio ir turimų užsienio atsargų. Nors pinigų politikos tikslais laikomi skolos vertybiniai popieriai vertinami amortizuota verte, sumažinta vertės sumažėjimu, o jų kaina, jei prekyba nevyksta, dėl kredito kokybės vertinimo pasikeitimo nesikeičia, dėl jų vis tiek kyla kredito įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Nuosavos lėšos eurais ir užsienio atsargos vertinamos rinkos kainomis, todėl dėl jų kyla kredito kokybės vertinimo pasikeitimo rizika ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Kredito rizika, palyginti su 2023 m., sumažėjo, nes sumažėjo pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių.

Kredito rizika mažinama daugiausia taikant tinkamumo kriterijus, deramo tikrinimo procedūras ir apribojimus (skiriasi pagal portfelius).

Valiutos kurso ir biržos prekių kainų rizika kyla dėl ECB turimos užsienio valiutos ir aukso. Palyginti su 2023 m., valiutos kurso ir biržos prekių kainos rizika padidėjo.

Dėl šio turto vaidmens vykdant politiką, ECB neapsidraudžia nuo atitinkamos valiutos kurso ir biržos prekių kainų rizikos. Šios rizikos mažinamos atsargas laikant įvairia valiuta ir auksu bei turint perkainojimo sąskaitų.

ECB užsienio atsargos ir nuosavos lėšos eurais daugiausia investuojamos į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, todėl, jei šie vertybiniai popieriai yra vertinami rinkos kainomis, kyla rinkos palūkanų normos rizika. ECB turimos užsienio atsargos daugiausia investuojamos į palyginti trumpalaikį turtą (žr. 7 pav. 1.3.1 skirsnyje Balansas), o nuosavų lėšų portfelyje esantis turtas paprastai yra ilgesnės trukmės (žr. 9 pav. 1.3.1 skirsnyje Balansas). Palyginti su 2023 m., pagal apskaitinį metodą įvertinta šių portfelių palūkanų normos rizika dėl pasikeitusių sąlygų rinkose padidėjo.

ECB rinkos palūkanų normos rizika mažinama taikant turto išskaidymo politiką ir per perkainojimo sąskaitas.

ECB patiria ir palūkanų normos riziką, o ši kyla dėl neatitikimo tarp palūkanų, gautų už jo turtą, ir palūkanų, sumokėtų už įsipareigojimus. Tai turi įtakos jo grynosioms palūkanų pajamoms. Ši rizika nėra tiesiogiai susijusi su kuriuo nors konkrečiu portfeliu. Ji yra susijusi su visa ECB balanso struktūra, ypač su turto ir įsipareigojimų terminų bei pajamingumo neatitikimais. 2024 m. palūkanų normos rizika sumažėjo, nes, sumažėjus pagal TPP ir SPPP įsigytų vertybinių popierių, sumažėjo ir ECB įsipareigojimai. Ši rizika ne tik apskaičiuojama vienų metų laikotarpiui taikant tikėtino vertės trūkumo rodiklį ir 99 % pasikliovimo lygmenį, bet ir stebima prognozuojant ECB pelningumą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais.

Šios rūšies rizika valdoma taikant turto išskaidymo politiką. Be to, ją švelnina ir tai, kad ECB balanse yra ir neatlyginamų įsipareigojimų.

Nepaisant to, 2024 m. palūkanų normų rizika ir toliau materializavosi, dėl to ir toliau buvo patiriama nuostolių. Šiuos nuostolius daugiausia lėmė tai, kad ECB įsipareigojimų išlaidos buvo didesnės negu palūkanos už jo turtą. Didelė dalis ECB vidutinės trukmės ir ilgalaikio turto su fiksuotųjų palūkanų atkarpomis buvo įsigyta, kai palūkanų normos buvo labai mažos ar net nulinės. Jos ir toliau buvo finansuojamos daugiausia trumpalaikiais įsipareigojimais, už kuriuos iki 2024 m. pabaigos buvo atlyginama taikant PRO palūkanų normą. Nors ECB tikisi vėl pradėti uždirbti pelno, negalima atmesti galimybės, kad nuostolių bus patirta ir ateinančiais metais. Jei taip nutiktų, nuostoliai greičiausiai būtų mažesni negu 2023 ir 2024 m.

Į ECB rizikos valdymo sistemą pamažu įtraukiama su klimato kaita susijusi rizika. 2022 m. Eurosistema atliko pirmąjį su klimatu susijusį Eurosistemos balanso testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kuris leido preliminariai įvertinti šios rizikos poveikį ECB balansui^[26]. 2024 m. buvo atliktas dar vienas su klimatu susijęs testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Tokie testavimai bus reguliariai atliekami ir ateinančiais metais^[27].

1.4.2 Operacinė rizika

Vykdomoji valdyba yra atsakinga už ECB operacinės rizikos valdymo politiką bei sistemą ir jas tvirtina^[28]. Operacinės rizikos komitetas padeda Vykdomajai valdybai vykdyti operacinės rizikos valdymo priežiūros funkciją. Operacinės rizikos valdymas yra neatskiriama ECB valdymo struktūros ir valdymo procesų dalis^[29].

Pagrindinis ECB operacinės rizikos valdymo sistemos tikslas yra padėti užtikrinti, kad ECB galėtų įvykdyti savo misiją ir pasiekti nustatytus tikslus, apsaugodamas savo reputaciją ir turtą nuo praradimo, netinkamo naudojimo ar žalos. Pagal operacinės rizikos valdymo sistemą kiekvienas veiklos padalinys yra atsakingas už savo operacinės rizikos ir įvykių nustatymą, įvertinimą, reagavimą į juos, informavimą apie juos ir jų stebėseną bei kontrolę. Atsižvelgiant į tai, ECB rizikos toleravimo strategijoje pateikiamos gairės dėl atsako į riziką strategijų ir rizikos priimtinumo procedūrų. Ši strategija susieta su 5 x 5 formato rizikos matrica, pagrįsta rizikos poveikio ir tikimybės vertinimo skalėmis (taikant kiekybinius ir kokybinius kriterijus).

ECB veiklos aplinkoje kyla vis sudėtingesnės, tarpusavyje susijusios grėsmės, o kasdienėje banko vykdomoje veikloje patiriama labai įvairi operacinė rizika. Didžiausią ECB susirūpinimą kelia plataus spektro nefinansinės rizikos, susijusios su žmonėmis, sistemomis, procesais ir išorės įvykiais. Todėl ECB įdiegė procesus, kurie palengvintų nuolatinį veiksmingą banko operacinės rizikos valdymą ir integruotų su rizika susijusią informaciją į sprendimų priėmimo procesą. Be to, ECB ir toliau daug dėmesio skiria ir savo atsparumo didinimui, visapusiškai atsižvelgdamas į visas rizikas ir galimybes plačiąja prasme, įskaitant tvarumo aspektus. Siekiant užtikrinti kritinės svarbos funkcijų tęstinumą bet kokių sutrikimų ar krizės atveju, buvo paskirti atsakingi padaliniai ir parengti veiklos tęstinumo planai.

1.4.3 Elgsenos rizika

Europos Centriniame Banke yra speciali Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba, kuri atlieka vieną svarbiausių rizikos valdymo funkcijų, skirtų ECB valdymo sistemai sustiprinti, kad būtų sumažinta elgsenos rizika^[30]. Šios tarnybos paskirtis – padėti Vykdomajai valdybai apsaugoti ECB sąžiningumą ir reputaciją, skatinti tarnautojus laikytis etikos reikalavimų ir stiprinti ECB atskaitomybę bei skaidrumą. Nepriklausomas Etikos komitetas pataria ir teikia rekomendacijas ECB aukšto lygio tarnautojams sąžiningumo ir elgesio klausimais ir padeda Valdančiajai tarybai tinkamai ir nuosekliai valdyti riziką vykdomosios valdžios lygmeniu. Eurosistemos ir Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) lygmeniu veikia Etikos ir atitikties užtikrinimo komitetas, kuris siekia, kad NCB ir nacionalinėse kompetentingose institucijose būtų užtikrintas nuoseklus Elgesio kodekso įgyvendinimas.

2024 m. ECB ir kitos septynios ES institucijos^[31] susitarė įsteigti ES etikos organą, kuris stiprintų etiką, sąžiningumą ir susijusius skaidrumo bei atskaitomybės standartus Europos sprendimų priėmimo procesuose. Susitarimas buvo pasirašytas 2024 m. gegužės 15 d., o įsigaliojo 2024 m. birželio 6 d.^[32] Pagrindinis naujojo ES etikos organo uždavinys – parengti bendrus būtiniausius aukšto lygio tarnautojų elgesio standartus. ECB jie būtų taikomi Vykdomosios valdybos, Valdančiosios tarybos ir Priežiūros valdybos nariams. Numatoma, kad būsimų bendrų standartų įgyvendinimas padarys teigiamą poveikį elgsenos etikai, taip pat ir su tuo susijusiai rizikai.

2 ECB finansinės ataskaitos

2.1 Balansas 2024 m. gruodžio 31 d.

2.2 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų pelno (nuostolio) ataskaita

2025 m. vasario 11 d., Frankfurtas prie Maino
Europos Centrinis Bankas

Christine Lagarde
Pirmininkė

2.3 Apskaitos politika

Finansinių ataskaitų forma ir pateikimas

ECB finansinės ataskaitos parengtos laikantis toliau aprašytos apskaitos politikos^[33], pagal kurią, ECB valdančiosios tarybos vertinimu, užtikrinamas teisingas finansinių ataskaitų pateikimas, kartu atskleidžiamas ir centrinio banko veiklos pobūdis.

Apskaitos principai

Vadovautasi šiais apskaitos principais: ekonominės realybės ir skaidrumo, atsargumo, įvykių po balanso pripažinimo, reikšmingumo, veiklos tęstinumo, kaupimo, nuoseklumo ir palyginamumo.

Turto ir įsipareigojimų pripažinimas

Turtas arba įsipareigojimai balanse pripažįstami tik tada, kai tikėtina, kad ECB gaus ar perleis visą susijusią būsimą ekonominę naudą, prisiims iš esmės visą su juo susijusią riziką ir gaus visus susijusius atlygius, ir kai turto kainą arba vertę ar įsipareigojimų sumą galima patikimai įvertinti.

Apskaitos pagrindas

Ataskaitos parengtos remiantis įsigijimo verte, pakoreguota pagal apyvartinių vertybinių popierių (išskyrus pinigų politikos tikslais šiuo metu laikomus skolos vertybinius popierius), aukso ir viso kito balansinio bei nebalansinio turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta rinkos vertę.

Finansinio turto ir įsipareigojimų sandoriai į apskaitą įtraukiami taikant atsiskaitymo dienos metodą.

Išskyrus neatidėliotinus vertybinių popierių sandorius, finansinių priemonių užsienio valiuta sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose sandorio sudarymo dieną. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose panaikinami ir sandoriai parodomi balansinėse sąskaitose. Užsienio valiutos pirkimai ir pardavimai turi įtakos grynajai užsienio valiutos pozicijai sandorio sudarymo dieną ir tą pačią dieną apskaičiuojami dėl pardavimų susidarę realizuotieji rezultatai. Su finansinėmis priemonėmis užsienio valiuta susijusios sukauptos palūkanos, premijos ir nuolaidos apskaičiuojamos ir į apskaitą įrašomos kasdien, taip pat šios sukauptos sumos kasdien daro įtaką užsienio valiutos pozicijai.

Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta

Turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta perskaičiuojami į eurus pagal balanso dienos užsienio valiutos kursą. Pajamos ir išlaidos perskaičiuojamos pagal jų įrašymo į apskaitą dienos užsienio valiutos kursą. Turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, įskaitant balansines ir nebalansines priemones, perkainojami atskirai pagal kiekvieną valiutą.

Turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta perkainojimas pagal rinkos kainas apskaitoje parodomas atskirai nuo perkainojimo pagal užsienio valiutos kursą.

Auksas vertinamas balanso dieną buvusia rinkos kaina. Perkainojant auksą, neišskiriama aukso kainos ir užsienio valiutos kurso įtaka. Auksas perkainojamas pagal vienos uncijos grynojo aukso kainą eurais. Ji 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais perskaičiuota pagal euro ir JAV dolerio 2024 m. gruodžio 31 d. kursą.

Specialiosios skolinimosi teisės (SST) apibrėžiamos kaip valiutų krepšelis, o jų vertė apskaičiuota kaip penkių pagrindinių valiutų (JAV dolerio, euro, Kinijos juanio, Japonijos jenos ir svaro sterlingų) kursų svertinė suma. ECB turimos SST perskaičiuotos į eurus pagal euro ir SST 2024 m. gruodžio 31 d. kursą.

Vertybiniai popieriai

Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai
Šiuo metu pinigų politikos tikslais laikomi skolos vertybiniai popieriai įtraukiami į apskaitą amortizuota verte, sumažinta vertės sumažėjimu.

Kiti vertybiniai popieriai
Apyvartiniai vertybiniai popieriai (kiti nei pinigų politikos tikslais šiuo metu laikomi skolos vertybiniai popieriai) ir panašūs aktyvai vertinami balanso dienos vidutinėmis rinkos kainomis arba taikant atitinkamas pajamingumo kreives pagal kiekvieną vertybinį popierių atskirai. Su vertybiniais popieriais susiję pasirinkimo sandoriai vertinimo tikslais nėra atskiriami. 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiems metams buvo naudojamos 2024 m. gruodžio 30 d. vidutinės rinkos kainos.

Apyvartiniai investiciniai fondai perkainojami fondo lygmeniu pagal jų grynąją turto vertę. Vienų fondų nerealizuotasis nuostolis nedengiamas kitų fondų nerealizuotuoju prieaugiu.

Nelikvidūs nuosavybės vertybiniai popieriai ir kitos nuosavybės priemonės, laikomos kaip nuolatinė investicija, vertinami įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu.

Pajamų pripažinimas

Pajamos ir išlaidos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kurį buvo uždirbtos arba patirtos^[34]. Iš užsienio valiutos, aukso ir vertybinių popierių pardavimo gautas realizuotasis prieaugis ir nuostolis įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą. Toks realizuotasis prieaugis ir nuostolis skaičiuojami atsižvelgiant į atitinkamo turto vidurkinę kainą.

Nerealizuotasis prieaugis nėra pripažįstamas pajamomis, o perkeliamas tiesiogiai į perkainojimo sąskaitą.

Nerealizuotasis nuostolis įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą, jei metų pabaigoje jis viršija ankstesnį prieaugį dėl perkainojimo, įrašytą į atitinkamą perkainojimo sąskaitą. Nerealizuotasis nuostolis, patirtas dėl atskiro vertybinio popieriaus, atskiros valiutos ar aukso, nedengiamas kitų vertybinių popierių, valiutos ar aukso nerealizuotuoju prieaugiu. Jei susidarę kurio nors straipsnio nerealizuotieji nuostoliai buvo įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą, šio straipsnio vidurkinė kaina sumažinama iki valiutos kurso ir (arba) rinkos kainos, buvusių metų pabaigoje.

Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą ir nėra panaikinami paskesniais metais, nebent vertė padidėja, o tą padidėjimą galima susieti su pastebimu įvykiu, įvykusiu po to, kai vertės sumažėjimas buvo pirmą kartą įtrauktas į apskaitą.

Vertybinių popierių premijos ar nuolaidos amortizuojamos per sutartinį laikotarpį, likusį iki vertybinių popierių išpirkimo.

Grįžtamieji sandoriai

Grįžtamieji sandoriai yra operacijos, kurias atlikdamas ECB perka arba parduoda turtą sudarydamas atpirkimo sandorį arba vykdo įkaitu užtikrintas kredito operacijas.

Atpirkimo skolinimosi sandorių atveju vertybiniai popieriai parduodami už pinigines lėšas, kartu susitariant nustatytu laiku ateityje atpirkti juos iš sandorio šalies už sutartą kainą. Atpirkimo skolinimosi sandoriai rodomi kaip įkaitu užtikrintas indėlis balanso įsipareigojimų dalyje. Pagal tokį susitarimą parduoti vertybiniai popieriai ir toliau rodomi ECB balanse.

Atpirkimo investavimo sandorių atveju vertybiniai popieriai įsigyjami už pinigines lėšas, kartu susitariant nustatytu laiku ateityje parduoti juos sandorio šaliai už sutartą kainą. Atpirkimo investavimo sandoriai parodyti kaip įkaitu užtikrintos paskolos balanso turto dalyje, nerodant ECB turimų vertybinių popierių pokyčio.

Grįžtamieji sandoriai (įskaitant vertybinių popierių skolinimo sandorius), sudaryti pagal specializuotos įstaigos siūlomą programą, balanse parodomi tik tada, jeigu į ECB sąskaitą pervedamas piniginis įkaitas, kuris vėliau neinvestuojamas.

Nebalansinės priemonės

Valiutos priemonės, būtent išankstiniai užsienio valiutų keitimo sandoriai, valiutų apsikeitimo sandorių išankstinės dalys ir kitos valiutos priemonės, pagal kurias viena valiuta keičiama į kitą valiutą tam tikrą dieną ateityje, įtraukiamos į grynąją užsienio valiutos poziciją, siekiant apskaičiuoti su operacijomis užsienio valiuta susijusias pajamas ir išlaidas.

Palūkanų normų priemonės perkainojamos atskirai pagal kiekvieną priemonę. Galiojančių palūkanų normų ateities sandorių kasdieniai kintamosios maržos pokyčiai rodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje.

Išankstinius vertybinių popierių sandorius ECB vertina taikydamas visuotinai priimtus vertinimo metodus ir rinkoje galiojusias kainas, palūkanų normas ir diskonto normas, taikytinas laikotarpiu nuo atsiskaitymo pagal sandorį iki vertinimo dienos.

Ilgalaikis turtas

Ilgalaikis turtas, įskaitant nematerialųjį turtą, bet išskyrus žemę ir meno kūrinius, parodomas įsigijimo verte, sumažinta nusidėvėjimu. Žemė ir meno kūriniai parodomi įsigijimo verte. Pagrindinis ECB pastatas parodomas įsigijimo verte, sumažinta nusidėvėjimu, pritaikius vertės sumažėjimą. Pagrindinio ECB pastato nusidėvėjimui skaičiuoti jo įsigijimo vertė paskirstyta į atitinkamas dalis, kurios bus nudėvimos per nustatytą jų naudingo tarnavimo laikotarpį. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesinį metodą per numatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį, pradedant kitu ketvirčiu po to, kai turtas perduodamas naudoti. Numatyti tokie pagrindinių turto grupių naudingo tarnavimo laikotarpiai:

Dabartinių ECB nuomojamų patalpų kapitalizuotų remonto išlaidų nusidėvėjimo laikotarpis pakoreguotas atsižvelgiant į visus įvykius, turinčius įtakos numatytam atitinkamo turto naudingo tarnavimo laikotarpiui.

ECB kasmet vertina, ar nėra pagrindinio pastato ir nuomos teise naudojamo su biurų pastatais susijusio turto (žr. dalį Nuoma toliau) vertės sumažėjimo požymių. Jeigu yra nors vienas turto vertės sumažėjimo požymis, nustatoma turto atsiperkamoji vertė. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje, jeigu atsiperkamoji vertė yra mažesnė už grynąją balansinę vertę.

Mažiau kaip 10 000 eurų kainavęs ilgalaikis turtas nurašomas įsigijimo metais.

Pripažinimo ilgalaikiu turtu kriterijus atitinkantis, bet dar nebaigtas statyti ar plėtoti turtas rodomas straipsnyje Nebaigta statyba. Į atitinkamo ilgalaikio turto straipsnį tokio turto įsigijimo vertė perkeliama perdavus jį naudoti.

Nuoma

ECB veikia ir kaip nuomininkas, ir kaip subnuomininkas.

ECB kaip nuomininkas
Visas nuomos sutarčių, pagal kurias ECB yra nuomininkas ir kurios sudarytos dėl materialiojo turto, pagrindais naudojamas materialusis turtas ir nuomos įsipareigojimai į balansą įtraukiami nuomos laikotarpio pradžios dieną, t. y. kai turtas perduodamas naudoti, ir parodomi atitinkamuose ilgalaikio turto straipsniuose – Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas bei Kiti įvairūs įsipareigojimai. Jeigu nuomojamas turtas atitinka pripažinimo ilgalaikiu turtu kriterijus, bet turtas dar nebaigtas statyti ar plėtoti, iki nuomos pradžios dienos patirtos išlaidos rodomos straipsnyje Nebaigta statyba.

Nuomos teise naudojamas turtas parodomas įsigijimo verte, sumažinta nusidėvėjimu. Be to, vertinamas nuomos teise naudojamo su biurų pastatais susijusio turto vertės sumažėjimas (plačiau apie kasmet vertinamus vertės sumažėjimo požymius žr. dalį Ilgalaikis turtas pirmiau). Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesinį metodą pradedant nuo tokio turto nuomos laikotarpio pradžios iki jo naudingo tarnavimo laiko pabaigos arba nuomos laikotarpio pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuri yra ankstesnė.

Nuomos įsipareigojimas iš pradžių įrašomas būsimų nuomos įmokų (tik nuomos dedamųjų) dabartine verte, diskontuota taikant ECB ribinio skolinimosi palūkanų normą. Vėliau nuomos įsipareigojimas vertinamas amortizuota verte, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Sumokėtos palūkanos pelno (nuostolio) ataskaitoje įtraukiamos į straipsnį Kitos palūkanų išlaidos. Kai dėl indeksavimo ar kokių nors kitokių nuomos sutarties sąlygų pasikeitimo pasikeičia būsimos nuomos įmokos, nuomos įsipareigojimas perskaičiuojamas. Perskaičiavus nuomos įsipareigojimą, atitinkamai koreguojama nuomos teise naudojamo turto dabartinė vertė.

Trumpalaikė nuoma (12 arba mažiau mėnesių) arba mažavertė nuoma (mažesnės negu 10 000 eurų vertės – ilgalaikio turto pripažinimo ribos) nurodomos kaip išlaidos pelno (nuostolio) ataskaitoje.

ECB kaip subnuomininkas
Pagal visas nuomos sutartis, kurias ECB yra sudaręs kaip subnuomininkas, ECB suteikia teisę trečiosioms šalims naudoti pagal ECB ir pirminio nuomotojo sutartį (pagrindinę nuomos sutartį) išsinuomotą pagrindinį turtą (arba jo dalį). Subnuoma skirstoma į finansinę ir veiklos nuomą^[35] atsižvelgiant ne į pagrindinį turtą, o į nuomos teise naudojamą turtą, dėl kurio sudaryta pagrindinė nuomos sutartis.

Subnuomos sutartys, kurias ECB yra sudaręs kaip subnuomininkas, pripažįstamos finansine nuoma, todėl ECB subnuomininkui pernuomotą pagal pagrindinę nuomos sutartį išsinuomotą nuomos teise valdomą turtą (arba jo dalį) išbraukia iš straipsnio Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas ir kaip gautiną subnuomą perkelia į straipsnį Kitas įvairus turtas. Pagal pagrindinę nuomos sutartį kylantiems nuomos įsipareigojimams subnuoma poveikio neturi.

Nuomos laikotarpio pradžios dieną gautina subnuomos suma iš pradžių įrašoma būsimų ECB gautinų nuomos įmokų dabartine verte, diskontuota taikant pagrindinėje nuomos sutartyje nustatytą diskonto normą. Vėliau gautina subnuoma įrašoma amortizuota verte, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Gautos palūkanos pelno (nuostolio) ataskaitoje įtraukiamos į straipsnį Kitos palūkanų pajamos.

ECB išmokos tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams ir kitos ilgalaikės išmokos

ECB savo tarnautojams ir Vykdomosios valdybos nariams, taip pat ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams taiko apibrėžtų išmokų planą.

Tarnautojų pensijų planas finansuojamas turtu, laikomu ilgalaikiame išmokų tarnautojams fonde. ECB ir jo tarnautojų privalomosios įmokos yra rodomos plano apibrėžtų išmokų dalyje. Tarnautojai gali savanoriškai mokėti papildomas įmokas pagal apibrėžtų įmokų planą ir gauti papildomas išmokas^[36]. Šios papildomos išmokos nustatomos pagal savanoriškų įmokų sumą ir grąžą, gautą investavus šias įmokas.

ECB vykdomosios valdybos nariams ir ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams mokamos įmokomis nepadengtos išmokos pasibaigus jų darbo santykiams ir kitos ilgalaikės išmokos. Tarnautojams mokamos įmokomis nepadengtos išmokos pasibaigus jų darbo santykiams, išskyrus pensijas, ir kitos ilgalaikės išmokos.

Grynieji apibrėžtų išmokų įsipareigojimai
Su apibrėžtų išmokų planais, įskaitant kitas ilgalaikes išmokas, susiję įsipareigojimai parodyti balanso straipsnyje Kiti įvairūs įsipareigojimai, apskaičiuojami kaip apibrėžtų išmokų įsipareigojimų dabartinės vertės balanso dieną ir pensijų plano turto, skirto įsipareigojimams padengti, tikrosios vertės skirtumas.

Apibrėžtų išmokų įsipareigojimus kasmet apskaičiuoja nepriklausomi aktuarai pagal planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Dabartinė apibrėžtų išmokų įsipareigojimų vertė apskaičiuojama diskontuojant numatomus būsimuosius pinigų srautus, taikant balanso dieną galiojusias rinkos palūkanų normas, nustatytas pagal eurais išreikštų aukštos kokybės įmonių obligacijų, kurių išpirkimo terminas atitinka įsipareigojimų terminą, rinkos pajamingumą.

Aktuarinis pelnas (nuostolis) gali susidaryti dėl tikslinimų, kai tikrasis rezultatas skiriasi nuo ankstesnių aktuarinių prielaidų, ir aktuarinių prielaidų pokyčių.

Grynųjų apibrėžtų išmokų išlaidos
Grynųjų apibrėžtų išmokų išlaidos padalytos į sudedamąsias dalis, parodytas pelno (nuostolio) ataskaitoje, o išmokų tarnautojams, pasibaigus jų darbo santykiams, pakartotinio vertinimo rezultatas parodytas balanso straipsnyje Perkainojimo sąskaitos.

Grynąją sumą, parodytą pelno (nuostolio) ataskaitoje, sudaro:

1. einamaisiais metais gautų tarnybos paslaugų vertė;
2. ankstesniais metais gautų tarnybos paslaugų, jei tokių buvo, vertės korekcijos, atsiradusios dėl plano pakeitimo;
3. grynosios palūkanos už grynuosius apibrėžtų išmokų įsipareigojimus, apskaičiuotos taikant diskonto normas;
4. visų pervertinimų, susijusių su kitomis ilgalaikėmis išmokomis, suma.

Grynąją sumą, parodytą straipsnyje Perkainojimo sąskaitos, sudaro:

1. aktuarinis pelnas (nuostolis), susijęs su išmokomis tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams;
2. faktinė pensijų plano turto grąža, neįskaitant sumų, įtrauktų kaip grynosios palūkanos už grynuosius apibrėžtų išmokų įsipareigojimus.

Kiekvienais metais nepriklausomi aktuarai įvertina šias sumas, kad apskaičiuotų, kokią įsipareigojimų sumą įrašyti į finansinę ataskaitą.

Vidiniai ECBS likučiai / vidiniai Eurosistemos likučiai

Vidiniai ECBS likučiai susidaro daugiausia dėl tarptautinių mokėjimų, kurie vykdomi centrinio banko pinigais eurais, Europos Sąjungos (ES) viduje. Didžiąją šių operacijų dalį inicijuoja privatūs subjektai (pvz., kredito įstaigos, bendrovės ir privatūs asmenys). Mokėjimai atliekami per sistemą TARGET – Transeuropinę automatizuotą realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemą. Dėl jų ES centrinių bankų sąskaitose, esančiose sistemoje TARGET, susidaro abipusiai likučiai. ECB ir nacionalinių centrinių bankų (NCB) atliekami mokėjimai taip pat turi įtakos šioms sąskaitoms. Visi atsiskaitymai yra automatiškai sumuojami ir tikslinami, kad kiekvienam nacionaliniam centriniam bankui susidarytų tik po vieną poziciją ECB atžvilgiu. ECB apskaitos sistemoje šios pozicijos rodo kiekvieno nacionalinio centrinio banko grynąją pretenziją ar įsipareigojimą visai ECBS. TARGET sąskaitų pokyčiai kasdien parodomi ECB ir NCB apskaitos įrašuose.

Euro zonos NCB vidiniai Eurosistemos likučiai, susidarę sistemoje TARGET ECB atžvilgiu, ECB balanse parodomi kaip atskira turto ar įsipareigojimų grynoji pozicija arba straipsnyje Pretenzijos, susijusios su TARGET (grynosios), arba Įsipareigojimai, susiję su TARGET (grynieji). Ne euro zonos NCB vidiniai ECBS likučiai ECB atžvilgiu, atsiradę dėl jų dalyvavimo sistemoje TARGET^[37], parodyti straipsnyje Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais.

Vidiniai Eurosistemos likučiai, susidarę dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje, kaip atskiras turtas grynąja jo verte įtraukiami į straipsnį Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje (žr. dalį Banknotai apyvartoje toliau).

Vidiniai Eurosistemos likučiai, susidarę dėl prie Eurosistemos prisijungusių NCB į ECB pervestų užsienio atsargų, išreikšti eurais ir parodyti straipsnyje Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas.

Kiti vidiniai Eurosistemos likučiai eurais (pvz., ECB tarpinis pelno paskirstymas NCB, jei toks yra) ECB balanse parodomi kaip atskira turto ar įsipareigojimų grynoji pozicija arba straipsnyje Kitos vidinės Eurosistemos grynosios pretenzijos, arba straipsnyje Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji įsipareigojimai.

Banknotai apyvartoje

ECB ir euro zonos NCB, kartu sudarantys Eurosistemą, leidžia eurų banknotus^[38]. Bendra apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertė paskirstoma Eurosistemos centriniams bankams kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną pagal banknotų paskirstymo raktą^[39].

ECB paskirta 8 % visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertės, kuri balanse parodyta įsipareigojimų dalies straipsnyje Banknotai apyvartoje. ECB tenkanti visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų dalis užtikrinama pretenzijomis NCB. Šios palūkanas uždirbančios pretenzijos^[40] parodytos straipsnyje Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje (žr. dalį Vidiniai ECBS likučiai / vidiniai Eurosistemos likučiai pirmiau). Su šiomis pretenzijomis susijusios palūkanų pajamos parodomos pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnyje Palūkanų pajamos.

Atidėjiniai finansinėms rizikoms

Valdančioji taryba gali nuspręsti visas ECB pajamas arba jų dalį pervesti į atidėjinius finansinėms rizikoms. Šie atidėjiniai gali būti naudojami dėl patiriamos finansinės rizikos galintiems susidaryti nuostoliams dengti tiek, kiek Valdančioji taryba mano esant būtina. Atidėjinių finansinėms rizikoms dydis ir nuolatinio papildymo poreikis kiekvienais metais peržiūrimi remiantis ECB atliekamu šių rizikų įvertinimu ir atsižvelgiant į įvairius veiksnius, nebent i) jų dydis yra lygus nuliui ir ii) nėra į juos pervestinų ECB pajamų^[41].

Tarpinis pelno paskirstymas

Suma, lygi ECB pajamų iš eurų banknotų apyvartoje ir iš pinigų politikos tikslais laikomų skolos vertybinių popierių, įsigytų pagal i) vertybinių popierių rinkų programą (VPRP), ii) trečiąją padengtųjų obligacijų pirkimo programą (POPP3), iii) turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą (TUVPPP), iv) viešojo sektoriaus pirkimo programą (VSPP) ir v) specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), sumai, paskirstoma kitų metų sausio mėn. kaip tarpinis pelnas, jei Valdančioji taryba nenusprendžia kitaip^[42]. Toks sprendimas priimamas, kai, remdamasi Vykdomosios valdybos parengtu pagrįstu įvertinimu, Valdančioji taryba tikisi, kad ECB patirs metinį nuostolį arba uždirbs metinį pelną, kuris bus mažesnis negu šios pajamos. Valdančioji taryba taip pat gali nuspręsti visas šias pajamas arba jų dalį pervesti atidėjiniams finansinėms rizikoms (žr. dalį Atidėjiniai finansinėms rizikoms pirmiau).

Be to, Valdančioji taryba gali nuspręsti sumažinti sausio mėn. paskirstomą pajamų iš apyvartoje cirkuliuojančių banknotų sumą ECB patirtomis išlaidomis, susijusiomis su eurų banknotų išleidimu ir tvarkymu.

Įvykiai po balanso

Turto ir įsipareigojimų vertė tikslinama dėl įvykių, kurie pasireiškė laikotarpiu tarp metų balanso dienos ir dienos, kai Vykdomoji valdyba suteikia leidimą ECB metines ataskaitas teikti Valdančiajai tarybai tvirtinti, jeigu tokie įvykiai daro reikšmingą įtaką turto ir įsipareigojimų būklei balanso dieną.

Svarbūs įvykiai po balanso, nedarantys įtakos turto ir įsipareigojimų būklei balanso dieną, atskleidžiami pastabose.

Apskaitos politikos pasikeitimas

2024 m. ECB taikoma apskaitos politika nesikeitė.

Apskaitinių įvertinimų pasikeitimas

2024 m. ECB pakeitė metodą, pagal kurį buvo kaupiamos palūkanų už fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius pajamos. Šių vertybinių popierių atkarpų palūkanos, premijos ir nuolaidos dabar pripažįstamos pagal vidinės grąžos (VGN) metodą. Anksčiau VGN metodas buvo taikomas premijoms ir nuolaidoms, o atkarpų palūkanoms buvo taikomas tiesinis metodas. Šis pokytis turi įtakos pajamų pripažinimo laikui, tačiau bendrajam pelnui arba nuostoliams visu fiksuoto pajamingumo vertybinių popierių laikotarpiu joks poveikis nedaromas.

Pateikimo finansinėse ataskaitose pasikeitimas

2024 m. lapkričio 14 d. Europos Centrinio Banko sprendimu (ES) 2024/2938 dėl Europos Centrinio Banko metinės atskaitomybės (ECB/2024/32) pakeistas balanso straipsnių Metų nuostolis ir Ankstesnių metų susikaupę nuostoliai pateikimas. Remiantis taikytu 2016 m. lapkričio 3 d. Europos Centrinio Banko sprendimu (ES) 2016/2247 dėl Europos Centrinio Banko metinės atskaitomybės (ECB/2016/35), su pakeitimais, Metų nuostolis buvo pateiktas kaip atskiras straipsnis turto dalyje, nes nebuvo jokių ankstesnių metų susikaupusių nuostolių^[43]. ECB 2024 m. metinėse finansinėse ataskaitose tiek Metų pelnas (nuostolis), tiek Ankstesnių metų susikaupę nuostoliai parodomi kaip atskiri neigiami straipsniai balanso įsipareigojimų dalyje.

Be to, Sprendimu (ES) 2024/2938 padaryta papildomų ECB balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos išdėstymo pakeitimų. Padaryti tokie pakeitimai: i) balanso straipsnis Atidėjiniai padalytas į Atidėjiniai rizikai^[44] ir Kiti atidėjiniai, ii) panaikintas pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnių Palūkanų pajamos ir Palūkanų išlaidos skirstymas, o atitinkama informacija pateikiama konkrečiose pastabose dėl ataskaitos.

Be kita ko, šiais pakeitimais siekiama didinti skaidrumą ir ECB finansinių ataskaitų informacinę vertę.

Atitinkamai buvo pakoreguoti 2023 m. lyginamieji skaičiai. Pateikus 2023 m. 1 266 mln. eurų nuostolį kaip neigiamą straipsnį balanso įsipareigojimų dalyje, visas tų metų turtas ir įsipareigojimai sumažėjo iki 673 229 mln. eurų (2023 m. ECB metinėse finansinėse ataskaitose parodyta 674 496 mln. eurų suma).

2024 m. ECB taip pat pakoregavo su pinigų politikos operacijomis nesusijusių straipsnių palūkanų pajamų (pvz., atkarpos palūkanų) ir palūkanų išlaidų (pvz., premijų amortizacijos) pateikimą. Iki šiol pelno (nuostolio) ataskaitos dalyje Grynosios palūkanų pajamos buvo taikomi įvairūs palūkanų pajamų ir palūkanų išlaidų užskaitos būdai, priklausomai nuo sandorio rūšies. ECB nusprendė, kad nuo 2024 m. palūkanos, sukauptos už atskirų rūšių priemones viename balanso straipsnyje arba portfelyje, turėtų būti parodomos grynąja verte straipsniuose Palūkanų pajamos arba Palūkanų išlaidos priklausomai nuo to, ar tos rūšies priemonės ar portfelio grynoji suma yra teigiama ar neigiama. Laikoma, kad toks pateikimas geriau parodo sandorio esmę ir kartu atitinka užskaitos principą, taikomą palūkanų pajamoms ir išlaidoms, kylančioms iš turto ir įsipareigojimų, susijusių su pinigų politikos operacijomis^[45]. Atitinkamos 2023 m. sumos pakoreguotos taip:

Kitos sritys

Pagal ECBS statuto 27 straipsnį ir remdamasi Valdančiosios tarybos rekomendacija, ES Taryba pritarė Baker Tilly GmbH & Co.KG Wirtschaftsprüfungsgesellschaft (Diuseldorfas, Vokietijos Federacinė Respublika) paskyrimui ECB išorės auditoriumi penkeriems metams – iki 2022 finansinių metų pabaigos. 2023 m. ES Taryba, remdamasi Valdančiosios tarybos rekomendacija, leido šį laikotarpį pratęsti dar dvejais metais – iki 2024 finansinių metų pabaigos.

2.4 Pastabos dėl balanso

1 pastaba. Auksas ir gautinas auksas

Šiame straipsnyje parodomos ECB turimos aukso atsargos:

ECB turimo aukso vertė eurais padidėjo dėl pakilusios aukso rinkos kainos eurais (žr. dalį Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika bei 15 pastabą Perkainojimo sąskaitos).

2 pastaba. Pretenzijos ne euro zonos ir euro zonos rezidentams užsienio valiuta

2.1 pastaba. Iš TVF gautinos lėšos

Šis straipsnis – tai ECB turimos SST, 2024 m. gruodžio 31 d. sudariusios 2 227 mln. eurų (2023 m. – 2 083 mln. eurų). Turimos SST susidaro pagal dvišalį savanorišką susitarimą su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl SST pirkimo ir pardavimo. Pagal jį TVF gali ECB vardu susitarti dėl SST pardavimo ar pirkimo už eurus, neperžengdamas nustatytos didžiausios ir mažiausios apimties. Apskaitoje SST traktuojamos kaip užsienio valiuta (žr. dalį Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). 2024 m. ECB turimų SST likutis padidėjo dėl per metus gautų palūkanų pajamų. 2024 m. euro atžvilgiu pabrangusios SST taip pat padidino ECB turimų SST bendrą vertę eurais.

2.2 pastaba. Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas; pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Šiuos du straipsnius sudaro likučiai bankų sąskaitose ir paskolos užsienio valiuta bei investicijos į vertybinius popierius, išreikštus JAV doleriais, Japonijos jenomis ir Kinijos juaniais:

2024 m. šių straipsnių bendra vertė padidėjo daugiausia dėl to, kad pabrango JAV doleris euro atžvilgiu, ir dėl per metus uždirbtų pajamų, visų pirma iš portfelio JAV doleriais, reinvestavimo.

ECB grynosios užsienio valiutų pozicijos^[46] buvo tokios:

2024 m. užsienio valiutos intervencinių operacijų nebuvo.

3 pastaba. Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais

2024 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė 2 mln. eurų (2023 m. – 17 mln. eurų) likučiai įstaigų, kurios yra euro zonos rezidentės, einamosiose sąskaitose.

4 pastaba. Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

4.1 pastaba. Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

2024 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė skolos vertybiniai popieriai, kuriuos ECB įsigijo pagal VPRP, POPP3, TUVPPP, VSPP ir SPPP.

2024 m. turto pirkimo programos (TPP)^[47] portfelis toliau mažėjo, nes nuo 2023 m. liepos mėn. Eurosistema nereinvestavo pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui^[48].

Kalbant apie SPPP^[49], pažymėtina, kad, 2023 m. gruodžio mėn. Valdančiajai tarybai priėmus sprendimą^[50], 2024 m. pirmąjį pusmetį Eurosistema ir toliau reinvestavo visas pagrindines sumas, gautas išpirkus vertybinius popierius, suėjus jų terminui. Antrąjį pusmetį SPPP portfelis mažėjo vidutiniškai po 7,5 mlrd. eurų kas mėnesį, nes Eurosistema reinvestavo ne visas pagrindines sumas, gautas iš vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. 2024 m. pabaigoje reinvesticijos pagal SPPP buvo nutrauktos.

Pagal šias programas ECB įsigyti vertybiniai popieriai apskaitoje parodomi amortizuota verte, sumažinta vertės sumažėjimu (žr. dalį Vertybiniai popieriai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

ECB turimų skolos vertybinių popierių amortizuota vertė ir jų rinkos vertė^[51] (ji neparodoma balanse ar pelno (nuostolio) ataskaitoje, bet pateikiama čia tik dėl palyginimo) buvo tokia:

ECB turimų skolos vertybinių popierių amortizuota vertė per metus pasikeitė taip:

Valdančioji taryba reguliariai įvertina finansines rizikas, susijusias su pagal šias programas įsigytais vertybiniais popieriais.

Tam kasmet atliekami vertės sumažėjimo požymių vertinimai, remiantis metų pabaigos duomenimis. Juos tvirtina Valdančioji taryba. Atliekant šiuos vertinimus, atskirai vertinami kiekvienos programos vertės sumažėjimo požymiai. Kai nustatoma vertės sumažėjimo požymių, papildomai tiriama, ar vertės sumažėjimas neturėjo poveikio atitinkamų vertybinių popierių numatomiems pinigų srautams. Remiantis šių metų vertės sumažėjimo požymių vertinimo rezultatais, 2024 m. ECB neįrašė jokių nuostolių, susijusių su pinigų politikos tikslais laikomais skolos vertybiniais popieriais.

Eurosistemos turimų vertybinių popierių amortizuota vertė^[52] buvo tokia:

5 pastaba. Vidinės Eurosistemos pretenzijos

5.1 pastaba. Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje

Šį straipsnį sudaro ECB pretenzijos euro zonos NCB atžvilgiu dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje (žr. 2.3 skirsnio Apskaitos politika dalį Banknotai apyvartoje). 2024 m. gruodžio 31 d. jos sudarė 127 067 mln. eurų (2023 m. – 125 378 mln. eurų). Atlyginimai už šias pretenzijas 2024 m. buvo apskaičiuojamos kasdien pagal naujausią žinomą palūkanų normą, taikytą Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose (žr. 24.2 pastabą Palūkanų pajamos iš pretenzijų, susijusių su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje ir 34 pastabą Palūkanų normos, naudojamos apskaičiuojant atlygį už vidinius Eurosistemos likučius, pokyčiai).

6 pastaba. Kitas turtas

6.1 pastaba. Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas

Į turtą sudarė:

Metų pabaigoje buvo įvertinta, ar nėra ECB pagrindinio pastato ir nuomos teise naudojamų pastatų vertės sumažėjimo požymių; jokių vertės sumažėjimo nuostolių nustatyta nebuvo.

6.2 pastaba. Kitas finansinis turtas

Šis straipsnis iš esmės apima ECB nuosavų lėšų portfelį, kurį sudaro daugiausia investicijos iš ECB apmokėtojo kapitalo ir sumų, pervestų į bendrąjį atsargų fondą ir atidėjinius finansinėms rizikoms. Į šį straipsnį taip pat patenka 3 211 Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) akcijų, jos į apskaitą įtrauktos įsigijimo verte – 42 mln. eurų, ir kiti likučiai einamosiose sąskaitose eurais.

Šį straipsnį sudarė šios dalys:

Šiame straipsnyje parodyta grynoji suma 2024 m. padidėjo daugiausia dėl palūkanų, gautų už investuotas ECB nuosavas lėšas, reinvestavimo.

6.3 pastaba. Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Šiame straipsnyje nurodytą sumą sudaro valiutų apsikeitimo sandorių ir išankstinių valiutų keitimo sandorių, kurie galiojo 2024 m. gruodžio 31 d., pokyčiai dėl perkainojimo (žr. 21 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai). Šie perkainojimo pokyčiai sudarė 681 mln. eurų (2023 m. – 552 mln. eurų) ir atsirado minėtų sandorių vertę perskaičiavus į eurus pagal balanso dieną galiojusius užsienio valiutų kursus, palyginti su sandorių vertėmis, gautomis jas perskaičiavus į eurus pagal tos pačios dienos atitinkamos valiutos vidurkinį kursą (žr. dalis Nebalansinės priemonės ir Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

6.4 pastaba. Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių išlaidos

Šį straipsnį sudarė:

2024 m. gruodžio 31 d. į šį straipsnį buvo įtrauktos sukauptos palūkanos už sistemos TARGET likučius, gautinos iš euro zonos NCB už 2024 m. gruodžio mėn. (žr. 12.2 pastabą Įsipareigojimai, susiję su TARGET (grynieji)), ir sukauptos palūkanos, gautinos iš euro zonos NCB už 2024 m. paskutinį ketvirtį pagal ECB pretenzijas, susijusias su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje (žr. 5.1 pastabą Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje). Šios sumos sumokėtos 2025 m. sausio mėn.

Į jį taip pat įtrauktos sukauptos vertybinių popierių atkarpos palūkanos, įskaitant nupirktą atkarpą (žr. 2.2 pastabą Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas ir Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta, 4 pastabą Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais ir 6.2 pastabą Kitas finansinis turtas).

Sukauptos pajamos, susijusios su priežiūros uždaviniais, atitinka priežiūros mokesčius, kurie bus gauti už 2024 m. mokestinį laikotarpį. Ši suma bus gauta 2025 m. (žr. 27 pastabą Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos (išlaidos))^[53].

Šiame straipsnyje taip pat parodytos i) iš ECBS projektų ir vykdomų paslaugų sukauptos pajamos (žr. 29 pastabą Kitos pajamos), ii) sukauptos palūkanų už kitas finansines priemones pajamos ir iii) įvairūs išankstiniai mokėjimai.

6.5 pastaba. Kitas įvairus turtas

2024 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė 53 mln. eurų (2023 m. – 88 mln. eurų). Į jį įtraukti 24 mln. eurų (2023 m. – 28 mln. eurų) vertės likučiai, susiję su valiutų apsikeitimo sandoriais ir išankstiniais valiutų keitimo sandoriais, tebegaliojusiais 2024 m. gruodžio 31 d. (žr. 20 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai). Šie likučiai susidarė tokių sandorių vertes perskaičiavus į jų vertes eurais pagal balanso dieną galiojusį atitinkamos užsienio valiutos vidurkinį kursą, palyginti su jų pradinio pripažinimo apskaitoje vertėmis eurais (žr. dalį Nebalansinės priemonės 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

Į jį taip pat įtrauktos gautinos lėšos, susijusios su ECBS projektais ir vykdomomis paslaugomis (žr. 29 pastabą Kitos pajamos), ir likučiai, susidarę dėl atgautinų sumokėtų pridėtinės vertės mokesčių.

7 pastaba. Banknotai apyvartoje

Šiame straipsnyje parodyta visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų ECB dalis (8 %) (žr. dalį Banknotai apyvartoje 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). 2024 m. gruodžio 31 d. jį sudarė 127 067 mln. eurų (2023 m. – 125 378 mln. eurų).

8 pastaba. Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

Eurosistemos centriniai bankai, skolindami pagal VSPP ir viešojo sektoriaus SPPP įsigytus vertybinius popierius, įkaitu gali priimti pinigines lėšas ir nereikalaujama jų reinvestuoti. ECB šias operacijas vykdo per specializuotą įstaigą.

2024 m. gruodžio 31 d. galiojančių tokių skolinimo sandorių, sudarytų su euro zonos kredito įstaigomis, likutis sudarė 2 388 mln. eurų (2023 m. – 4 699 mln. eurų). Kaip įkaitas gautos piniginės lėšos buvo pervestos į sąskaitas, esančias sistemoje TARGET, ir metų pabaigoje nebuvo investuotos; šie sandoriai parodomi balanse (žr. dalį Grįžtamieji sandoriai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 18 pastabą Vertybinių popierių skolinimo programos)^[54].

9 pastaba. Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

9.1 pastaba. Įsipareigojimai valdžiai

2024 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė 73 mln. eurų vertės Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) indėliai (2023 m. – 143 mln. eurų). 2023 m. pabaigoje jis taip pat apėmė Europos stabilumo mechanizmo (ESM) indėlius. Pagal ECBS statuto 21 straipsnį ECB gali veikti kaip Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų, valstybių narių centrinių vyriausybių, regioninių, vietos ar kitų valdžios institucijų, kitų viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų arba valstybinių įmonių fiskalinis agentas.

9.2 pastaba. Kiti įsipareigojimai

Šį straipsnį sudaro euro zonos išorinių sistemų^[55], prisijungusių prie TARGET per TARGET-ECB komponentą, likučiai. 2024 m. gruodžio 31 d. jie sudarė 24 482 mln. eurų (2023 m. – 20 479 mln. eurų).

10 pastaba. Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

Šį straipsnį sudarė:

2024 m. gruodžio 31 d. didžiausią šio straipsnio dalį sudarė indėliai, kuriuos ECB priėmė veikdamas kaip Europos Komisijos fiskalinis agentas, susiję su ES skolinimosi ir skolinimo veiklos administravimu (žr. 22 pastabą Skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimas).

Į šį straipsnį įtraukti ir sistemoje TARGET esantys ne euro zonos NCB likučiai ECB atžvilgiu (žr. dalį Vidiniai ECBS likučiai / vidiniai Eurosistemos likučiai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika) ir ne euro zonos išorinių sistemų, prisijungusių prie TARGET per TARGET-ECB komponentą, likučiai.

Į jį taip pat įtraukti galiojančių pagal VSPP ir viešojo sektoriaus SPPP įsigytų vertybinių popierių skolinimo sandorių, sudarytų su ne euro zonos kredito įstaigomis, likučiai. Kaip įkaitas gautos piniginės lėšos buvo pervestos į sąskaitas, esančias sistemoje TARGET, ir metų pabaigoje nebuvo investuotos; šie sandoriai parodomi balanse (žr. dalį Grįžtamieji sandoriai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 18 pastabą Vertybinių popierių skolinimo programos).

Likusi šio straipsnio dalis buvo likučiai, susiję su nuolatiniu abipusio valiutos apsikeitimo susitarimu su Federalinio rezervo sistema. Vadovaudamasis šiuo susitarimu, Niujorko federalinio rezervo bankas per apsikeitimo sandorius ECB suteikia JAV dolerių. Šiais sandoriais siekiama Eurosistemos sandorių šalims pasiūlyti trumpalaikį finansavimą JAV doleriais. ECB tuo pat metu sudaro kompensacinius apsikeitimo sandorius su euro zonos NCB, kurie panaudoja suteiktas lėšas vykdydami likvidumo didinamo grįžtamųjų sandorių operacijas su Eurosistemos sandorių šalimis. Dėl kompensacinių apsikeitimo sandorių susidaro vidiniai Eurosistemos – tarp ECB ir euro zonos NCB – likučiai. Be to, dėl apsikeitimo sandorių, ECB sudarytų su Niujorko federalinio rezervo banku ir euro zonos NCB, susidaro išankstinės pretenzijos ir įsipareigojimai, parodomi nebalansinėse sąskaitose (žr. 21 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai).

11 pastaba. Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

11.1 pastaba. Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai

2024 m. gruodžio 31 d. šiame straipsnyje nebuvo jokių likučių, o 2023 m. pabaigoje jį sudarė 24 mln. eurų vertės įsipareigojimas užsienio valiuta ne euro zonos rezidentui, susidaręs valdant ECB užsienio atsargas.

12 pastaba. Vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai

12.1 pastaba. Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas

Šiame straipsnyje parodomi įsipareigojimai euro zonos NCB, susidarę dėl jų į ECB pervestų užsienio valiutos atsargų, jiems prisijungus prie Eurosistemos. Remiantis ECBS statuso 30.2 straipsniu, šie įnašai nustatomi pagal NCB dalis ECB pasirašytajame kapitale.

2024 m. sausio 1 d. atlikus kas penkerius metus atliekamą NCB svorių ECB kapitalo pasirašymo rakte koregavimą, euro zonos NCB svoriai ECB pasirašytajame kapitale buvo sumažinti (žr. 16 pastabą Kapitalas ir rezervai). Todėl 2024 m. sausio 1 d. šie įsipareigojimai sumažėjo 109 mln. eurų. Ši suma buvo atitinkamai grąžinta euro zonos NCB.

2024 m. atlygis už šiuos įsipareigojimus buvo skaičiuojamas kasdien pagal naujausią žinomą palūkanų normą, taikomą Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose, koreguojant šį atlygį taip, kad aukso daliai tenkanti grąža būtų nulinė (žr. 24.3 pastabą Atlygis pagal nacionalinių centrinių bankų pretenzijas dėl pervestų užsienio atsargų ir 34 pastabą Palūkanų normos, naudojamos apskaičiuojant atlygį už vidinius Eurosistemos likučius, pokyčiai).

12.2 pastaba. Įsipareigojimai, susiję su TARGET (grynieji)

Šį straipsnį sudaro euro zonos NCB likučiai ECB atžvilgiu sistemoje TARGET (žr. dalį Vidiniai ECBS likučiai / vidiniai Eurosistemos likučiai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

Grynasis TARGET įsipareigojimas sumažėjo daugiausia dėl piniginių lėšų įplaukų, susidariusių i) dėl pagal TPP ir SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimų, suėjus jų terminui; už juos buvo atsiskaitoma per sistemos TARGET sąskaitas ir juos tik iš dalies atsvėrė reinvesticijos pagal SPPP (žr. 4 pastabą Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais) ir ii) dėl didesnių indėlių, kuriuos ECB priėmė veikdamas kaip Europos Komisijos fiskalinis agentas ir kurie buvo susiję su ES skolinimosi ir skolinimo veiklos administravimu (žr.10 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais). Šių veiksnių poveikį iš dalies atsvėrė daugiausia piniginių lėšų išmokos, susidariusios dėl palūkanų išlaidų, kurias ECB moka už savo grynuosius įsipareigojimus sistemoje TARGET (žr. 24.5 pastabą Grynosios palūkanų išlaidos dėl NCB mokėtinų (iš NCB gautinų) likučių sistemoje TARGET).

2024 m. atlyginimai už euro zonos NCB pozicijas sistemoje TARGET ECB atžvilgiu, išskyrus likučius, susidariusius dėl kompensacinių apsikeitimo sandorių, sudarytų vykdant likvidumo JAV doleriais didinimo operacijas, buvo apskaičiuojami kasdien, taikant naujausią žinomą palūkanų normą, taikytą Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose (žr. 24.5 pastabą Grynosios palūkanų išlaidos dėl NCB mokėtinų (iš NCB gautinų) likučių sistemoje TARGET ir 34 pastabą Palūkanų normos, naudojamos apskaičiuojant atlygį už vidinius Eurosistemos likučius, pokyčiai).

12.3 pastaba. Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji įsipareigojimai

2024 m. gruodžio 31 d. ši pozicija buvo lygi 40 mln. eurų (2023 m. – taip pat 40 mln. eurų). Didžiausią dalį sudarė indėliai, kuriuos ECB priėmė veikdamas kaip Europos Komisijos fiskalinis agentas, susiję su ES skolinimosi ir skolinimo veiklos administravimu (žr. 22 pastabą Skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimas).

13 pastaba. Kiti įsipareigojimai

13.1 pastaba. Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

2024 m. gruodžio 31 d. šiame straipsnyje nebuvo jokių likučių. 2023 m. pabaigoje didžiąją dalį jame nurodytos sumos sudarė valiutų apsikeitimo sandorių ir išankstinių valiutų keitimo sandorių, kurie galiojo metų pabaigoje, pokyčiai dėl perkainojimo (žr. 21 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai). Šie perkainojimo pokyčiai sudarė 68 mln. eurų ir atsirado minėtų sandorių vertę perskaičiavus į eurus pagal balanso dieną galiojusius užsienio valiutų kursus, palyginti su sandorių vertėmis, gautomis jas perskaičiavus į eurus pagal tos pačios dienos atitinkamos valiutos vidurkinį kursą (žr. dalis Nebalansinės priemonės ir Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

13.2 pastaba. Sukauptos išlaidos ir būsimųjų laikotarpių pajamos

Šį straipsnį sudarė:

2024 m. gruodžio 31 d. dvi pagrindinės šio straipsnio sudedamosios buvo i) sukauptos palūkanos už sistemos TARGET likučius, mokėtinos NCB už 2024 m. gruodžio mėn. (žr. 10 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais ir 12.2 pastabą Įsipareigojimai, susiję su TARGET (grynieji)) ir ii) sukauptos palūkanos, mokėtinos euro zonos NCB už 2024 m. pagal jų pretenzijas, susijusias su į ECB pervestomis užsienio atsargomis (žr. 12.1 pastabą Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas). Šios sumos sumokėtos 2025 m. sausio mėn.

Į šį straipsnį įtrauktos ir sukauptos palūkanos, mokėtinos už indėlius, kuriuos ECB priėmė veikdamas kaip fiskalinis agentas (žr. 9.1 pastabą Įsipareigojimai valdžiai, 10 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais ir 12.3 pastabą Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji įsipareigojimai).

Kitą šio straipsnio dalį daugiausia sudarė i) susikaupusios palūkanos, mokėtinos už euro zonos išorinių sistemų, prisijungusių prie sistemos TARGET per TARGET-ECB komponentą, likučius (žr. 9.2 pastabą Kiti įsipareigojimai) ir ii) kitos sukauptos įvairios išlaidos ir būsimojo laikotarpio pajamos.

13.3 pastaba. Kiti įvairūs įsipareigojimai

2024 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė 1 327 mln. eurų (2023 m. – 1 401 mln. eurų). Į jį įtraukti su valiutų apsikeitimo sandoriais ir išankstiniais užsienio valiutų keitimo sandoriais, kurie galiojo 2024 m. gruodžio 31 d., susiję 574 mln. eurų (2023 m. – 635 mln. eurų) vertės likučiai (žr. 21 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai). Šie likučiai susidarė tokių sandorių vertes perskaičiavus į jų vertes eurais pagal balanso dieną galiojusį atitinkamos užsienio valiutos vidurkinį kursą, palyginti su jų pradinio pripažinimo apskaitoje vertėmis eurais (žr. dalį Nebalansinės priemonės 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

Į šį straipsnį įtraukta ir 110 mln. eurų nuomos įsipareigojimo suma (2023 m. – 117 mln. eurų) (žr. dalį Nuoma 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

Į šį straipsnį įtraukti ir ECB grynųjų apibrėžtų išmokų įsipareigojimai, susiję su išmokomis tarnautojams^[56], Vykdomosios valdybos nariams ir ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams pasibaigus jų darbo santykiams ir kitomis ilgalaikėmis išmokomis.

ECB išmokos tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams ir kitos ilgalaikės išmokos

Balansas
Balanso straipsnyje Kiti įvairūs įsipareigojimai pripažintos sumos, susijusios su išmokomis tarnautojams, pasibaigus jų darbo santykiams, ir su kitomis ilgalaikėmis išmokomis, buvo tokios:

2024 m. dabartinė apibrėžtų išmokų įsipareigojimų tarnautojams vertė sudarė 2 712 mln. eurų (2023 m. – 2 458 mln. eurų), iš jų 293 mln. eurų (2023 m. – 278 mln. eurų) sudarė įmokomis nepadengtos išmokos, susijusios su išmokomis, mokamomis tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, išskyrus pensijas, ir su kitomis ilgalaikėmis išmokomis. Dabartinė apibrėžtų išmokų įsipareigojimų Vykdomosios valdybos ir Priežiūros valdybos nariams vertė sudarė 37 mln. eurų (2023 m. – 35 mln. eurų) ir yra susijusi tik su išmokoms pasibaigus darbo santykiams ir kitoms ilgalaikėms išmokoms taikomu įmokomis nepadengtų išmokų planu.

ECB grynųjų apibrėžtų išmokų įsipareigojimų pakartotinis vertinimas dėl išmokų, mokamų tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, parodytas balanso straipsnyje Perkainojimo sąskaitos. 2024 m. prieaugis dėl pakartotinio vertinimo šiame straipsnyje sudarė 416 mln. eurų (2023 m. – 238 mln. eurų) (žr. 15 pastabą Perkainojimo sąskaitos).

Apibrėžtų išmokų įsipareigojimo, pensijų plano turto ir pakartotinio vertinimo rezultatų pokyčiai
Apibrėžtų išmokų įsipareigojimo dabartinės vertės pokyčiai buvo tokie:

Ankstesniais metais gautų tarnybos paslaugų vertė 2024 m. buvo susijusi su dabartiniais įmokų mokėtojais bei pensininkais ir susidarė dėl 2024 m. ECB pensijų planus reglamentuojančių taisyklių dalinio pakeitimo, pagal kurį metinis pensijų padidinimas atitinka ECB tarnautojų metinį darbo užmokesčio koregavimą nuo 2026 m.

2024 m. prieaugis dėl pakartotinio vertinimo, susijęs su apibrėžtų išmokų įsipareigojimu, susidarė daugiausia dėl aktuariniam vertinimui naudojamos diskonto normos padidėjimo nuo 3,4 % (2023 m.) iki 3,6 % (2024 m.).

Su tarnautojais susijusio apibrėžtų išmokų pensijų plano turto tikrosios vertės pokyčiai buvo tokie:

Pensijų plano turto prieaugis dėl pakartotinio vertinimo 2024 m. rodo tai, kad fondų vienetų grąža buvo didesnė negu prognozuotos palūkanų pajamos iš plano turto, kurios buvo pagrįstos 3,4 % diskonto normos prielaida.

Pakartotinio vertinimo rezultatų pokyčiai buvo tokie:

Pelno (nuostolio) ataskaita
Pelno (nuostolio) ataskaitoje pripažintos tokios sumos:

Pelno (nuostolio) ataskaitoje pripažintos sumos, susijusios su einamaisiais metais gautų tarnybos paslaugų verte, įsipareigojimų palūkanų išlaidomis ir plano turto palūkanų pajamomis, vertinamos taikant praėjusiais metais taikytas normas. Aktuariniam vertinimui naudojama diskonto norma sumažėjo nuo 3,9 % (2022 m.) iki 3,4 % (2023 m.), todėl 2024 m. fiksuota didesnė einamaisiais metais gautų tarnybos paslaugų vertė. Padidėjo ir įsipareigojimų palūkanų išlaidos ir plano turto palūkanų pajamos, tai lėmė didesni likučiai, kompensavę taikytos mažesnės diskonto normos poveikį.

Ankstesniais metais gautų tarnybos paslaugų vertė, susidariusi dėl 2024 m. ECB pensijų planus reglamentuojančių taisyklių dalinio pakeitimo, buvo visa pripažinta tų metų, kuriais buvo priimtas sprendimas dėl dalinio pakeitimo, pelno (nuostolio) ataskaitoje.

Pagrindinės prielaidos
Rengdami šioje pastaboje minimus vertinimus, nepriklausomi aktuarai rėmėsi tam tikromis prielaidomis, kurioms Vykdomoji valdyba pritarė apskaitos tvarkymo ir informacijos atskleidimo tikslais. Pagrindinės prielaidos, taikytos apskaičiuojant išmokų tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams ir kitų ilgalaikių išmokų įsipareigojimą, buvo tokios:

14 pastaba. Atidėjiniai

14.1 pastaba. Kiti atidėjiniai

2024 m. gruodžio 31 d. šiame straipsnyje buvo 72 mln. eurų (2023 m. – 67 mln. eurų) administracinių atidėjinių.

15 pastaba. Perkainojimo sąskaitos

Šį straipsnį daugiausia sudaro perkainojimo likučiai, susidarantys iš turto, įsipareigojimų ir nebalansinių priemonių nerealizuotojo prieaugio (žr. dalis Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, Vertybiniai popieriai, Pajamų pripažinimas ir Nebalansinės priemonės 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). Į jį taip pat įtraukiamas grynųjų apibrėžtų išmokų įsipareigojimų, susijusių su išmokomis tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, pakartotinio vertinimo rezultatas (žr. dalį ECB išmokos tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams ir kitos ilgalaikės išmokos 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 13.3 pastabą Kiti įvairūs įsipareigojimai).

Sumos perkainojimo sąskaitose 2024 m. padidėjo daugiausia dėl to, kad pakilo aukso rinkos kainos eurais. Užsienio valiutos perkainojimo sąskaitų likučiai taip pat padidėjo, daugiausia dėl euro atžvilgiu pabrangusio JAV dolerio.

Perkainojimui metų pabaigoje buvo taikomi tokie užsienio valiutų kursai:

16 pastaba. Kapitalas ir rezervai

16.1 pastaba. Kapitalas

ECB kapitalo rakto pasikeitimas
Pagal ECBS statuto 29 straipsnį, nacionalinių centrinių bankų dalys ECB kapitalo pasirašymo rakte koreguojamos kas penkerius metus^[57]. Penktasis toks koregavimas nuo ECB įsteigimo atliktas 2024 m. sausio 1 d.

ECB apmokėtasis kapitalas
2024 m. sausio 1 d. ECB apmokėtasis kapitalas sumažėjo 23 mln. eurų. Tai nulėmė 0,2200 procentinio punkto mažesnis bendras euro zonos NCB (jie pasirašytą kapitalą yra visiškai apmokėję) svoris pasirašytame ECB kapitale (10 825 mln. eurų) ir atitinkamai padidėjęs ne euro zonos NCB (jie apmoka tik 3,75 % jų pasirašyto kapitalo) svoris.

Toliau pateiktoje lentelėje pateikiami kapitalo rakto, pasirašytojo kapitalo ir apmokėto kapitalo pokyčiai:

Euro zonos NCB yra apmokėję visą jų pasirašyto kapitalo dalį.

Ne euro zonos NCB turi apmokėti 3,75 % savo dalies pasirašytame ECB kapitale kaip įnašą, skirtą prisidėti prie ECB veiklos išlaidų padengimo. Ne euro zonos NCB neturi teisės gauti jokios skirstytino ECB pelno dalies ir nėra įsipareigoję padengti jokių ECB nuostolių.

17 pastaba. Ankstesnių metų susikaupę nuostoliai

2024 m. gruodžio 31 d. ši pozicija buvo lygi 1 266 mln. eurų (2023 m. – 0). Ją sudarė 2023 m. patirtas nuostolis, kuris, Valdančiosios tarybos sprendimu, buvo rodomas ECB balanse ir dengiamas būsimųjų laikotarpių pelnu.

2.5 Nebalansinės priemonės

18 pastaba. Vertybinių popierių skolinimo programos

Valdydamas nuosavas lėšas ECB yra sudaręs susitarimą dėl vertybinių popierių skolinimo programos; pagal šį susitarimą specializuota įstaiga ECB vardu sudaro vertybinių popierių skolinimo sandorius. Pagal Valdančiosios tarybos sprendimus, ECB taip pat nusprendė leisti skolintis jo turimų pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių^[58].

Atsižvelgiant į gautą įkaitą, vertybinių popierių skolinimo operacijos parodomos arba i) nebalansinėse sąskaitose, kai operacijos vykdomos pateikus vertybinių popierių įkaitą, arba ii) balansinėse sąskaitose, kai operacijos vykdomos pateikus piniginių lėšų įkaitą ir kai šios lėšos nėra investuotos metų pabaigoje (žr. 8 pastabą Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais ir 10 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais).

Paskolintų vertybinių popierių ir atitinkamos įkaito rinkos vertė buvo tokia:

19 pastaba. Palūkanų normų ateities sandoriai

Metų pabaigoje galiojo šie sandoriai užsienio valiuta, perskaičiuoti pagal metų pabaigos užsienio valiutų kursus:

Šie sandoriai buvo sudaryti valdant ECB užsienio atsargas.

20 pastaba. Išankstiniai vertybinių popierių sandoriai

2024 m. gruodžio 31 d. galiojančių išankstinių vertybinių popierių sandorių nebuvo. 2023 m. pabaigoje, priešingai, išankstiniai vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo sandoriai, kurių kiekvieno vertė buvo 45 mln. eurų, perskaičiuoti pagal metų pabaigos užsienio valiutų kursus, sudarė:

Šie sandoriai buvo sudaryti valdant ECB užsienio atsargas.

21 pastaba. Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai

Užsienio atsargų valdymas
Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai buvo sudaryti valdant ECB užsienio atsargas. Su šiais sandoriais susijusios pretenzijos ir įsipareigojimai, perskaičiuoti pagal metų pabaigos užsienio valiutų kursus, sudarė:

Likvidumo didinimo valiutos apsikeitimo susitarimai
ECB yra vienas iš centrinių bankų apsikeitimo sandorių linijos tinklo dalyvių ir yra sudaręs abipusius valiutos apsikeitimo susitarimus su Kanados banku, Anglijos banku, Japonijos banku, Federalinio rezervo sistema ir Šveicarijos nacionaliniu banku. Be to, jis turi abipusę apsikeitimo sandorių liniją su Kinijos liaudies banku. Šie apsikeitimo susitarimai suteikia galimybę teikti i) likvidumą bet kuria iš minėtų centrinių bankų atitinkamų valiutų euro zonos bankams arba ii) likvidumą eurais minėtų centrinių bankų jurisdikcijai priklausančioms finansų įstaigoms. Be to, apsikeitimo susitarimai sudaryti ir su Danmarks Nationalbank ir Sveriges Riksbank, kad likvidumą eurais būtų galima teikti jų jurisdikcijai priklausančioms finansų įstaigoms. Pirmiau minėtomis priemonėmis siekiama sumažinti įtampą tarptautinėse finansavimo rinkose ir neigiamo grįžtamojo ryšio riziką^[59].

JAV doleriais išreikštos pretenzijos ir įsipareigojimai, kurių terminas sueina 2025 m., yra susiję su likvidumo JAV doleriais teikimu Eurosistemos sandorio šalims (žr. 10 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais).

22 pastaba. Skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimas

2024 m. ECB ir toliau buvo atsakingas už ES skolinimosi ir skolinimo operacijų, atliekamų pagal vidutinės trukmės finansinės pagalbos priemonę, Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę ir susitarimą dėl paskolos programos Graikijai, sąskaitų ir mokėjimų administravimą.

Reaguodama į COVID-19 pandemiją, ES teikė paskolas valstybėms narėms pagal laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (angl. Support to mitigate Unemployment Risks in an Emergency, SURE). Ši priemonė nuo 2022 m. gruodžio 31 d. panaikinta, tačiau pagal ją buvo išleista nuo 5 iki 30 metų termino obligacijų.

2024  m. ES taip pat toliau teikė negrąžintiną finansinę paramą ir paskolas valstybėms narėms pagal priemonę „Next generation EU“ (NGEU), skirtą ES ekonomikai gaivinti, o kartu ir ES ekonomikos žaliajai bei skaitmeninei pertvarkai skatinti. 2024 m. ES taip pat teikė paramą Ukrainai, teikdama paskolas pagal naująjį Ukrainos priemonės reglamentą, įskaitant išskirtinį pereinamojo laikotarpio finansavimą, ir Egipto Arabų Respublikai, teikdama trumpalaikę makrofinansinę pagalbą. ECB padėjo Europos Komisijai administruoti su minėtomis priemonėmis susijusias operacijas.

Be to, ECB veikia kaip Europos Komisijos mokėjimų tarpininkas jos naujos ES emisijų paslaugos, veikiančios nuo 2024 m. sausio mėn., atžvilgiu.

2024 m. ECB apdorojo su visomis pirmiau minėtomis operacijomis susijusius mokėjimus.

23 pastaba. Su nagrinėjamomis bylomis susiję sąlyginiai įsipareigojimai

Prieš ECB pareikšti keli ieškiniai dėl jo vykdomų Banca Carige S.p.A. (Banca Carige) priežiūros funkcijų. Dviem iš šių ieškinių Banca Carige akcininkai siekia, kad ECB atlygintų žalą, tariamai patirtą dėl įvairių ECB veiksmų, atliktų vykdant banko Banca Carige priežiūros funkcijas, t. y. tiek dėl tariamo neveikimo, tiek dėl žalingų veiksmų. ECB laimėjo vieną iš šių bylų pirmosios instancijos teisme; atitinkamą Bendrojo Teismo sprendimą sandorio šalis apskundė ir šiuo metu jis nagrinėjamas Teisingumo Teisme. Kitas ieškinys vis dar nagrinėjamas Bendrajame Teisme. Sprendimai dėl šių bylų bus priimti atsižvelgiant, be kita ko, į galutinį kitų susijusių bylų rezultatą. Vienoje iš jų ES Bendrasis Teismas 2022 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą, kad ECB sprendimas skirti Banca Carige laikiną administravimą neturi tinkamo teisinio pagrindo pagal Italijos teisę. Todėl Bendrasis Teismas panaikino ECB sprendimą taikyti Banca Carige laikiną administravimą ir 2019 m. pirmą kartą nustatytą laikino administravimo laikotarpio pratęsimą. Tačiau Bendrojo Teismo sprendimą ECB apskundė ES Teisingumo Teismui, kuris vis dar gali panaikinti šį sprendimą. Be to, šiuo metu yra pateiktas ieškinys dėl kitų dviejų ECB sprendimų dėl laikino administravimo pratęsimo panaikinimo. Ieškinys vis dar nagrinėjamas.

2.6 Pastabos dėl pelno (nuostolio) ataskaitos

24 pastaba. Grynosios palūkanų pajamos (išlaidos)

24.1 pastaba. Grynosios palūkanų pajamos iš užsienio atsargų

Grynosios palūkanų pajamos arba išlaidos iš ECB užsienio atsargų, suskirstytos pagal priemonės rūšį, buvo tokios:

Grynosios palūkanų pajamos arba išlaidos iš ECB užsienio atsargų, suskirstytos pagal užsienio valiutas, buvo tokios:

24.2 pastaba. Palūkanų pajamos iš pretenzijų, susijusių su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje

2024 m. palūkanų pajamos, susijusios su ECB dalimi (8 %) visos eurų banknotų emisijoje vertės (žr. dalį Banknotai apyvartoje 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 5.1 pastabą Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje), sudarė 5 232 mln. eurų (2023 m. – 4 817 mln. eurų). Jos padidėjo dėl pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikytų didesnių negu ankstesniais metais vidutinių palūkanų normų (2024 m. – 4,1 %, 2023 m. – 3,8 %).

24.3 pastaba. Atlygis pagal NCB pretenzijas dėl pervestų užsienio atsargų

2024 m. išlaidos atlygiui už euro zonos NCB pretenzijas dėl į ECB pervestų užsienio atsargų (žr. 12.1 pastabą Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas) sudarė 1 448 mln. eurų (2023 m. – 1 335 mln. eurų). Jos padidėjo dėl pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikytų didesnių negu ankstesniais metais vidutinių palūkanų normų (2024 m. – 4,1 %, 2023 m. – 3,8 %).

24.4 pastaba. Grynosios palūkanų pajamos iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių

Grynosios palūkanų pajamos už pinigų politikos tikslais laikomus vertybinius popierius buvo tokios:

24.5 pastaba. Grynosios palūkanų išlaidos dėl NCB mokėtinų (iš NCB gautinų) likučių sistemoje TARGET

Grynosios palūkanų išlaidos dėl NCB mokėtinų (iš NCB gautinų) likučių sistemoje TARGET buvo tokios:

Jos padidėjo daugiausia dėl pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikytų didesnių negu ankstesniais metais vidutinių palūkanų normų (2024 m. – 4,1 %, 2023 m. – 3,8 %).

25 pastaba. Realizuotosios pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų

Iš finansinių operacijų gautos realizuotosios pajamos ir išlaidos buvo tokios:

Grynosios realizuotosios išlaidos dėl kainų pokyčių apima realizuotąsias pajamas ir išlaidas dėl operacijų vertybiniais popieriais ir palūkanų normų ateities sandorių. 2024 m. grynosios realizuotosios išlaidos dėl kainų pokyčių susidarė daugiausia dėl premijų ir diskontų amortizacijos, susijusios su TUVPPP portfelyje laikomų vertybinių popierių išpirkimu, apskaitos^[60]. Grynąsias realizuotąsias išlaidas dėl kainų pokyčių iš dalies kompensavo grynosios realizuotosios pajamos dėl užsienio valiutų kursų, o šios daugiausia susidarė dėl kai kurių vertybinių popierių JAV doleriais vertės nurašymų metų pabaigoje.

Šioje lentelėje parodytos realizuotosios pajamos ir išlaidos iš finansinių operacijų pagal valiutą ir ketvirtį:

26 pastaba. Finansinio turto ir pozicijų nurašymai

Finansinio turto ir pozicijų nurašymai buvo tokie:

Kai kurių, daugiausia portfelyje JAV doleriais laikomų vertybinių popierių rinkos vertė sumažėjo, o jų pelningumas baigiantis 2024 m. padidėjo. Dėl to metų pabaigoje susidarė nerealizuotasis nuostolis dėl kainų pokyčių.

Nerealizuotieji nuostoliai dėl valiutų kursų pokyčių susidarė sumažinus ECB turimo portfelio Japonijos jenomis vidurkinį kursą iki rinkos kurso 2024 m. pabaigoje. Tai rodo Japonijos jenos nuvertėjimą euro atžvilgiu nuo jos įsigijimo momento.

27 pastaba. Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos (išlaidos)

Didžiąją šiame straipsnyje parodytų pajamų dalį sudaro priežiūros mokesčiai. Išlaidas daugiausia sudaro pasaugos mokesčiai.

Su priežiūros uždaviniais susijusios pajamos ir išlaidos
Su bankų priežiūra susijusias pajamas daugiausia sudaro pajamos iš priežiūros mokesčių. Kad atgautų išlaidas, patiriamas vykdant priežiūros uždavinius, ECB prižiūrimiems subjektams taiko metinį mokestį. Atsižvelgus į faktines metines išlaidas, ECB patirtas vykdant su bankų priežiūra susijusius uždavinius, 2024 m. pajamos iš priežiūros mokesčių sudarė 681 mln. eurų (2023 m. – 654 mln. eurų).

Surinktina priežiūros mokesčių suma nustatoma pagal faktines su priežiūros uždaviniais susijusias metines išlaidas jas pakoregavus tam tikriems bankams už ankstesnius mokestinius laikotarpius grąžintomis (arba iš jų gautomis) sumomis bei kitomis sumomis, įskaitant už pavėluotus mokėjimus gautas palūkanas^[61]. Atsižvelgus į pakoregavimą, atitinkantį už pavėluotus mokėjimus gautas palūkanas, taip pat grynąsias atskiriems bankams už ankstesnius mokestinius laikotarpius grąžintas sumas, prižiūrimiems subjektams taikytinų metinių priežiūros mokesčių už 2024 m. mokestinį laikotarpį suma beveik atitinka 681 mln. eurų dydžio faktinių metinių išlaidų sumą^[62] (žr. 6.4 pastabą Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių išlaidos). Priežiūros mokestis bus renkamas 2025 m. antrąjį ketvirtį^[63].

ECB taip pat turi teisę skirti administracines nuobaudas prižiūrimiems subjektams už ES bankų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų prudencinių reikalavimų (įskaitant ECB priežiūros sprendimus) nesilaikymą. Į su tuo susijusias pajamas neatsižvelgiama apskaičiuojant metinius priežiūros mokesčius, neatsižvelgiama nei į tokių nuobaudų grąžinimą, jei ankstesni sprendimai dėl sankcijų yra iš dalies keičiami arba panaikinami. Vietoj to šios sumos parodomos ECB pelno (nuostolio) ataskaitoje. 2024 m. pajamos iš prižiūrimų subjektų sumokėtų nuobaudų sudarė 16 mln. eurų (2023 m. – 18 mln. eurų).

Su priežiūros uždavinių vykdymu susijusios ECB pajamos buvo tokios:

Su bankų priežiūra susijusios išlaidos susidaro dėl tiesioginės svarbių subjektų priežiūros, stebėjimo, kaip vykdoma mažiau svarbių subjektų priežiūra, ir horizontaliųjų uždavinių vykdymo bei specializuotų paslaugų teikimo. Į jas įskaitomos tiesioginės ECB Bankų priežiūros tarnybos patiriamos išlaidos ir išlaidos susijusioms pagalbinių padalinių paslaugoms, reikalingoms su priežiūra susijusiems ECB įsipareigojimams vykdyti: patalpų ir įrangos, žmogiškųjų išteklių valdymo, informacinių technologijų (IT), teisinių, audito ir administracinių paslaugų, komunikacijos ir vertimo paslaugų bei kitos veiklos.

Faktinės su ECB priežiūros uždaviniais susijusios išlaidos, dengiamos iš metinių priežiūros mokesčių už 2024 m., sudarė 681 mln. eurų (2023 m. – 654 mln. eurų). Šių išlaidų padidėjimą lėmė ne tik infliacijos poveikis, bet ir intensyvesnė priežiūros iniciatyvų veikla, taip pat didesnės išlaidos, susijusios su nuolatine bankų priežiūrai skirtų IT sistemų plėtra ir tobulinimu.

28 pastaba. Pajamos iš nuosavybės finansinių priemonių ir dalyvavimo nuosavybės priemonėse

Į šį straipsnį įtraukti 1 mln. eurų (2023 m. – taip pat 1 mln. eurų) dydžio dividendai, 2024 m. gauti už ECB turimas TAB akcijas (žr. 6.2 pastabą Kitas finansinis turtas).

29 pastaba. Kitos pajamos

Kitos įvairios pajamos 2024 m. sudarė 119 mln. eurų (2023 m. – 72 mln. eurų). Jos gautos daugiausia iš dalyvaujančių NCB įmokų, skirtų ECB išlaidoms, patirtoms vykdant ECBS projektus ir teikiant paslaugas, padengti.

30 pastaba. Personalo išlaikymo išlaidos

Personalo išlaikymo išlaidos buvo tokios:

2024 m. vidutinis tarnautojų skaičius, išreikštas etato ekvivalentais^[64], buvo 4 297 (2023 m. – 4 222), iš jų 386 (2023 m. – 380) ėjo vadovaujamas pareigas.

Didesnės išmokos tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams susidarė 2024 m. iš dalies pakeitus ECB pensijų planus reglamentuojančias taisykles. Pagal atitinkamas ECB pensijų apskaitos taisykles, ankstesniais metais gautų tarnybos paslaugų vertė, susidariusi dėl šio dalinio pakeitimo, buvo visa pripažinta 2024 m., t. y. metų, kai buvo priimtas sprendimas, pelno (nuostolio) ataskaitoje. Darbo užmokestis ir išmokos padidėjo dėl didesnio vidutinio ECB įdarbintų tarnautojų skaičiaus, taip pat dėl reguliarių darbo užmokesčio koregavimų.

Vykdomosios valdybos ir Priežiūros valdybos narių atlygis
Vykdomosios valdybos ir ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams mokama bazinė alga ir išmoka būstui. Pirmininkui, vietoj išmokos būstui, suteikiama rezidencija. Vykdomosios valdybos nariams ir Priežiūros valdybos pirmininkui mokama ir išmoka reprezentacinėms reikmėms. Vadovaujantis Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygomis, abiejų valdybų nariai, atsižvelgiant į asmenines aplinkybes, gali turėti teisę gauti namų ūkio, vaiko, mokslo ir kitas išmokas. Iš bazinės algos išskaitomas mokestis, mokamas ES naudai, taip pat daromi atskaitymai pensijai, sveikatos draudimui, ilgalaikės priežiūros draudimui ir draudimui nuo nelaimingų atsitikimų, o išmokos neapmokestinamos ir iš jų nedaromi atskaitymai pensijai.

2024 m. Vykdomosios valdybos nariams ir ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams (t. y. išskyrus nacionalinių priežiūros institucijų atstovus) buvo mokamos tokios bazinės algos^[65]:

Abiejų valdybų nariams išmokėtos išmokos ir ECB už juos sumokėtos įmokos pagal sveikatos draudimo, ilgalaikės priežiūros draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų planus sudarė 1 254 013 eurų (2023 m. – 1 169 703 eurus).

Buvusiems abiejų valdybų nariams gali būti mokamos pereinamojo laikotarpio išmokos už tam tikrą ribotą laikotarpį po jų kadencijos pabaigos. 2024 m. šios išmokos, taip pat kitos su jomis susijusios išmokos ir ECB įmokos į sveikatos draudimo, ilgalaikės priežiūros draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų planus buvusiems abiejų valdybų nariams sudarė 552 772 eurus (2023 m. – 365 864 eurus). Padidėjimą lėmė didesnis buvusių valdybos narių, gavusių šias išmokas 2024 m., skaičius, palyginti su 2023 m.

Su pensija susijusios išmokos, įskaitant išmokas pasibaigus darbo santykiams, ir įmokos į sveikatos draudimo, ilgalaikės priežiūros draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų planus buvusiems valdybų nariams ir jų išlaikytiniams sudarė 2 185 215 eurų (2023 m. – 2 670 313 eurų)^[66]. 2024 m. į šią sumą įtraukta vienkartinė išmoka buvusiam valdybos nariui, jam baigus darbą, o 2023 m. į ją buvo įtraukta vienkartinė išmoka buvusiam valdybos nariui, pastarajam išėjus į pensiją. Šios vienkartinės išmokos sumokėtos vietoj būsimų pensijos išmokų.

31 pastaba. Administracinės išlaidos

Administracinės išlaidos buvo tokios:

2024 m. administracinių išlaidų suma padidėjo daugiausia dėl: i) didesnių IT išlaidų, susijusių su skaitmenine transformacija (Su IT susijusios išlaidos), ir ii) ECB indėlio į vaikų priežiūros infrastruktūros išplėtimą Europos mokykloje Frankfurte (Su personalu susijusios išlaidos). Infliacija ir toliau turėjo įtakos įvairioms į šį straipsnį įtrauktoms išlaidoms.

32 pastaba. Banknotų gamybos paslaugos

2024 m. šios išlaidos sudarė 9 mln. eurų (2023 m. – taip pat 9 mln. eurų). Šios bendros išlaidos susidarė daugiausia dėl tarpvalstybinio eurų banknotų pervežimo tarp banknotų spaustuvių ir NCB pristatant naujus banknotus bei banknotų pervežimo tarp NCB kompensuojant jų trūkumą perteklinėmis atsargomis. Šias išlaidas centralizuotai padengia ECB.

33 pastaba. Pervedimai iš atidėjinių (į atidėjinius) rizikoms

2023 m. šį straipsnį sudarė visų 6 620 mln. eurų dydžio atidėjinių finansinėms rizikoms panaudojimas dėl finansinės rizikos susidariusiems nuostoliams padengti (žr. dalį Atidėjiniai finansinėms rizikoms 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). Dėl to 2023 m. gruodžio 31 d. šis atidėjinys buvo lygus nuliui. 2024 m. jokių pervedimų nebuvo.

2.7 Įvykiai po balanso

34 pastaba. Palūkanų normos, naudojamos apskaičiuojant atlygį už vidinius Eurosistemos likučius, pokyčiai

2024 m. kovo 13 d. Valdančioji taryba priėmė sprendimą dėl principų, kuriais bus vadovaujamasi ateityje įgyvendinant pinigų politiką, ir taip pat nusprendė, kad sprendimus dėl pinigų politikos pozicijos, be kitų kriterijų, ji ir toliau priims nustatydama palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe^[67]. Valdančioji taryba taip pat nusprendė, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe bus grindžiamas atlygis už i) NCB mokėtinus (iš NCB gautinus) likučius sistemoje TARGET, ii) pretenzijas, susijusias su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje, ir iii) įsipareigojimus už pervestas užsienio atsargas.

2.8 2020–2024 m. finansinės ataskaitos

Balansas