Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal
Christine Lagarde
The President of the European Central Bank
Luis de Guindos
Vice-President of the European Central Bank
  • PRANEŠIMAS DĖL PINIGŲ POLITIKOS

SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2024 m. rugsėjo 12 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė 25 baziniais punktais sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe. Tai palūkanų norma, kuria mes nustatome savo pinigų politikos kryptį. Atsižvelgiant į naujausią infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą, dabar tikslinga žengti dar vieną ribojamosios pinigų politikos švelninimo žingsnį.

Naujausi infliacijos duomenys iš esmės atitiko lūkesčius, o naujausios ECB ekspertų prognozės patvirtina ankstesnį infliacijos perspektyvos vertinimą. Ekspertų vertinimu, 2024 m. bendroji infliacija vidutiniškai bus 2,5 proc., 2025 m. – 2,2 proc., o 2026 m. – 1,9 proc., kaip ir buvo prognozuota birželio mėn. Numatoma, kad antroje šių metų pusėje infliacija vėl padidės, iš dalies dėl to, kad, apskaičiuojant metinį infliacijos lygį, nebebus atsižvelgiama į ankstesnius staigius energijos kainų kritimus. Kitų metų antrąjį pusmetį infliacija turėtų sumažėti iki mūsų siekiamo lygio. Grynosios infliacijos prognozės 2024 ir 2025 m. buvo šiek tiek padidintos, kadangi paslaugų kainų lygis buvo didesnis, nei tikėtasi. Tačiau ekspertai ir toliau numato, kad grynoji infliacija sparčiai mažės – nuo 2,9 proc. šiais metais iki 2,3 proc. 2025 m. ir 2,0 proc. 2026 m.

Vidaus infliacija tebėra didelė, nes darbo užmokestis vis dar sparčiai kyla. Kita vertus, slūgsta darbo sąnaudų spaudimas, o pelnas iš dalies slopina didesnio darbo užmokesčio poveikį infliacijai. Finansavimo sąlygos vis dar yra griežtos, o ekonominis aktyvumas tebėra vangus dėl menko privačiojo vartojimo ir investicijų. Ekspertai prognozuoja, kad 2024 m. ekonomika augs 0,8 proc., 2025 m. augimas paspartės iki 1,3 proc., o 2026 m. bus 1,5 proc. Palyginti su birželio mėn. prognozėmis, dabar numatomas truputį lėtesnis augimas, daugiausia dėl numatomo mažesnio vidaus paklausos poveikio kelis ateinančius ketvirčius.

Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Pinigų politikos palūkanų normas palaikysime pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga, kad pasiektume šį tikslą. Sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Visų pirma, sprendimus dėl palūkanų normų priimsime įvertinę infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos raidą ir pinigų politikos poveikio perdavimo mastą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai. Kaip buvo skelbta 2024 m. kovo 13 d., nuo rugsėjo 18 d. įsigalios kai kurie pinigų politikos įgyvendinimo operacinės sistemos pakeitimai. Visų pirma, nustatytas 15 bazinių punktų skirtumas tarp pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos ir palūkanų normos už naudojimąsi indėlių galimybe. Skirtumas tarp palūkanų normos už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe ir pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos nesikeis ir bus 25 baziniai punktai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansų ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Antrąjį ketvirtį ekonomika augo 0,2 proc. (palyginti su 0,3 proc. augimu pirmąjį ketvirtį) ir šis augimas buvo mažesnis, nei numatyta naujausiose ekspertų prognozėse. Augimą labiausiai skatino grynasis eksportas ir valdžios sektoriaus išlaidos. Kadangi namų ūkiai vartojo mažiau, privati vidaus paklausa sumažėjo. Įmonės apkarpė verslo investicijas, smuktelėjo ir investicijos į būstą. Paslaugų sektorius augimą skatino, tačiau pramonės ir statybų sektorių indėlis buvo neigiamas. Remiantis apklausų rodikliais, ekonomikos atsigavimui ir toliau kyla tam tikri sunkumai.

Tikimės, kad bėgant laikui ekonomika ims atsigauti sparčiau, nes kylant realiosioms pajamoms namų ūkiai galės išleisti daugiau. Pamažu slopstant ribojamosios pinigų politikos poveikiui turėtų padidėti vartojimas ir investicijos. Stiprėjant pasaulinei paklausai ekonomikos atsigavimą turėtų skatinti ir eksportas.

Darbo rinka tebėra atspari. Liepos mėn. nedarbo lygis iš esmės nepakito ir buvo 6,4 proc. Tuo tarpu užimtumo augimas antrąjį ketvirtį sulėtėjo iki 0,2 proc., palyginti su 0,3 proc. augimu pirmąjį ketvirtį. Naujausi apklausų duomenys rodo, kad darbo jėgos paklausa toliau mažėjo, o laisvų darbo vietų lygis priartėjo prie ikipandeminio lygio.

Fiskalinės ir struktūrinės politikos priemonėmis turėtų būti siekiama užtikrinti, kad ekonomika būtų našesnė ir konkurencingesnė, o tai padėtų didinti potencialų ekonomikos augimą ir mažinti kainų spaudimą vidutiniu laikotarpiu. Mario Draghiʼo ataskaitoje apie Europos konkurencingumo ateitį ir Enrico Lettaʼos ataskaitoje apie bendrosios rinkos įgalinimą pabrėžiama būtinybė neatidėliojant vykdyti reformą ir pateikiama konkrečių pasiūlymų, kaip tai padaryti. Jei ES peržiūrėta ekonomikos valdymo sistema bus įgyvendinama visapusiškai, skaidriai ir neatidėliojant, šalių vyriausybės ilgainiui galės sumažinti savo biudžeto deficitą ir skolos rodiklius. Vyriausybės jau dabar turėtų žengti ryžtingus žingsnius šia kryptimi rengdamos savo vidutinės trukmės fiskalinės ir struktūrinės politikos planus.

Infliacija

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, rugpjūčio mėn. metinė infliacija sumažėjo iki 2,2 proc. (liepos mėn. buvo 2,6 proc.). Energijos kainos mažėjo 3,0 proc. metiniu tempu, o praėjusį mėnesį – padidėjo 1,2 proc. Rugpjūčio mėn. maisto produktų kainų lygis pakilo tik šiek tiek – iki 2,4 proc. Prekių kainų lygis ir paslaugų kainų lygis kito priešingomis kryptimis. Prekių kainų lygis sumažėjo iki 0,4 proc. nuo liepos mėnesį fiksuoto 0,7 proc. lygio, o paslaugų kainų lygis nuo 4,0 pakilo iki 4,2 proc.

Dauguma bazinės infliacijos rodiklių liepos mėn. iš esmės nepakito. Darbo užmokesčiui stiprinant kainų spaudimą vidaus infliacija sumažėjo tik truputį – nuo birželio mėn. buvusių 4,5 proc. iki 4,4 proc. Atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose šalyse svarbų vaidmenį atlieka vienkartinės išmokos, o darbo užmokesčio koregavimas vyksta laipsniškai, tikėtina, kad sutarto darbo užmokesčio augimas tebebus didelis ir nepastovus. Kartu lėtėja bendras darbo sąnaudų augimas. Antrąjį ketvirtį atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimo tempas dar kartą, jau ketvirtą kartą iš eilės, sumažėjo – iki 4,3 proc., o ECB ekspertai numato, kad kitais metais jis ir vėl gerokai mažės. Nepaisant vangiai kylančio darbo našumo, antrąjį ketvirtį vienetinės darbo sąnaudos didėjo lėčiau – 4,6 proc. (pirmąjį ketvirtį kilo 5,2 proc. tempu). Ekspertai numato, kad prognozių laikotarpiu, lėčiau kylant darbo užmokesčiui ir atsigausiant darbo našumui, vienetinių darbo sąnaudų augimas toliau mažės. Be to, pelnas ir toliau iš dalies kompensuoja padidėjusių darbo sąnaudų infliacinį poveikį.

Dezinfliacijos procesą turėtų palaikyti mąžtantis darbo sąnaudų spaudimas ir tai, kad pamažu pradedamas justi anksčiau vykdyto pinigų politikos griežtinimo poveikis vartotojų kainoms. Dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių yra apie 2 proc. dydžio. Nuo liepos mėn. vykusio mūsų posėdžio šio lygio link smuktelėjo ir rinkos duomenimis pagrįsti rodikliai.

Rizikos vertinimas

Ekonomikos augimo perspektyva vis dar siejama su lėtesnio augimo rizika. Euro zonos ekonomikos augimą slopintų ir euro zonos eksporto paklausa, sumažėjusi dėl silpnesnės pasaulio ekonomikos arba sustiprėjusios prekybos santykių tarp pagrindinių ekonomikų įtampos. Nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą ir tragiškas konfliktas Artimuosiuose Rytuose yra pagrindiniai geopolitinės rizikos šaltiniai. Jie gali lemti tai, kad įmonės ir namų ūkiai taps mažiau užtikrinti dėl ateities ir bus sutrikdyta pasaulinė prekyba. Ekonomikos augimas taip pat būtų mažesnis, jei uždelstas pinigų politikos griežtinimo poveikis pasirodytų esąs stipresnis, nei tikėtasi. Ekonomika augtų sparčiau, jei infliacija sumažėtų greičiau, nei tikėtasi, ir, didėjant pasitikėjimui bei realiosioms pajamoms, išlaidos išaugtų labiau, nei numatyta, arba jei labiau, nei tikėtasi, augtų pasaulio ekonomika.

Infliacija gali būti didesnė, nei numatyta, jei darbo užmokestis ar pelnas kiltų daugiau, nei tikėtasi. Didesnės infliacijos riziką kelia ir išaugusi geopolitinė įtampa, artimiausiu laikotarpiu galinti padidinti energijos kainas bei krovinių pervežimo išlaidas ir sutrikdyti pasaulinę prekybą. Be to, maisto kainas gali didinti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir platesniu mastu stiprėjanti klimato krizė. Ir atvirkščiai, jei pinigų politika paklausą slopins labiau, nei tikėtasi, arba jei ekonominės sąlygos kitose pasaulio dalyse netikėtai pablogės, infliacija gali sumažėti.

Finansų ir pinigų aplinkos raida

Nuo liepos mėn. vykusio posėdžio rinkos palūkanų normos gerokai sumažėjo, daugiausia dėl mažesnio pasaulinio augimo perspektyvos ir atslūgusio nerimo dėl spaudimo infliacijai. Dėl vasarą pasaulio rinkose tvyrojusios įtampos laikinai buvo sugriežtintos finansavimo sąlygos rizikingesniuose rinkos segmentuose.

Apskritai, finansavimo sąnaudos tebėra ribojančios, nes mūsų anksčiau didintos pinigų politikos palūkanų normos toliau veikia pinigų politikos poveikio perdavimo grandinę. Liepos mėn. vidutinės naujų paskolų įmonėms ir hipotekos paskolų palūkanų normos tebebuvo aukštos, atitinkamai 5,1 ir 3,8 proc.

Esant nedidelei paklausai toliau fiksuojamas vangus kredito augimas. Bankų skolinimo įmonėms metinis augimo tempas liepos mėn. buvo 0,6 proc., t. y. šiek tiek lėtesnis nei birželio mėn., o paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas padidėjo iki 0,5 proc. Liepos mėn. pinigų junginio P3 augimo tempas buvo 2,3 proc. (toks pat kaip birželio mėn.).

Išvada

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė 25 baziniais punktais sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe. Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Pinigų politikos palūkanų normas palaikysime pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga, kad pasiektume šį tikslą. Sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Visų pirma, sprendimus dėl palūkanų normų priimsime įvertinę infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos raidą ir pinigų politikos poveikio perdavimo mastą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Bet kokiu atveju, esame pasirengę koreguoti visas pagal mums suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į mūsų siekiamą lygį, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

KUR KREIPTIS

Europos Centrinis Bankas

Komunikacijos generalinis direktoratas

Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.

Kontaktai žiniasklaidai