Sprendimai dėl pinigų politikos

2024 m. rugsėjo 12 d.

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė 25 baziniais punktais sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe. Tai palūkanų norma, kuria Valdančioji taryba nustato savo pinigų politikos kryptį. Atsižvelgiant į Valdančiosios tarybos naujausią infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą, dabar tikslinga žengti dar vieną ribojamosios pinigų politikos švelninimo žingsnį.

Naujausi infliacijos duomenys iš esmės atitiko lūkesčius, o naujausios ECB ekspertų prognozės patvirtina ankstesnį infliacijos perspektyvos vertinimą. Ekspertų vertinimu, 2024 m. bendroji infliacija vidutiniškai bus 2,5 %, 2025 m. – 2,2 %, o 2026 m. – 1,9 %, kaip ir buvo prognozuota birželio mėn. Numatoma, kad antroje šių metų pusėje infliacija vėl padidės, iš dalies dėl to, kad, apskaičiuojant metinį infliacijos lygį, nebebus atsižvelgiama į ankstesnius staigius energijos kainų kritimus. Kitų metų antrąjį pusmetį infliacija turėtų sumažėti iki mūsų siekiamo lygio. Grynosios infliacijos prognozės 2024 ir 2025 m. buvo šiek tiek padidintos, kadangi paslaugų kainų lygis buvo didesnis, nei tikėtasi. Tačiau ekspertai ir toliau numato, kad grynoji infliacija sparčiai mažės – nuo 2,9 % šiais metais iki 2,3 % 2025 m. ir 2,0 % 2026 m.

Vidaus infliacija tebėra didelė, nes darbo užmokestis vis dar sparčiai kyla. Kita vertus, slūgsta darbo sąnaudų spaudimas, o pelnas iš dalies slopina didesnio darbo užmokesčio poveikį infliacijai. Finansavimo sąlygos vis dar yra griežtos, o ekonominis aktyvumas tebėra vangus dėl menko privačiojo vartojimo ir investicijų. Ekspertai prognozuoja, kad 2024 m. ekonomika augs 0,8 %, 2025 m. augimas paspartės iki 1,3 %, o 2026 m. bus 1,5 %. Palyginti su birželio mėn. prognozėmis, dabar numatomas truputį lėtesnis augimas, daugiausia dėl numatomo mažesnio vidaus paklausos poveikio kelis ateinančius ketvirčius.

Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 % lygį vidutiniu laikotarpiu. Pinigų politikos palūkanų normas ji palaikys pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga, kad būtų pasiektas šis tikslas. Valdančioji taryba sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Jos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Kaip buvo skelbta 2024 m. kovo 13 d., nuo rugsėjo 18 d. įsigalios kai kurie pinigų politikos įgyvendinimo operacinės sistemos pakeitimai. Visų pirma, nustatytas 15 bazinių punktų skirtumas tarp pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos ir palūkanų normos už naudojimąsi indėlių galimybe. Skirtumas tarp palūkanų normos už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe ir pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos nesikeis ir bus 25 baziniai punktai.

ECB pagrindinės palūkanų normos

Valdančioji taryba nusprendė 25 baziniais punktais sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe. Tai palūkanų norma, kuria Valdančioji taryba nustato savo pinigų politikos kryptį. Be to, kaip buvo skelbta 2024 m. kovo 13 d. atlikus operacinės sistemos peržiūrą, nustatytas 15 bazinių punktų skirtumas tarp pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos ir palūkanų normos už naudojimąsi indėlių galimybe. Skirtumas tarp palūkanų normos už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe ir pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos nesikeis ir bus 25 baziniai punktai. Atitinkamai, palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe bus sumažinta iki 3,50 %. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma naudojantis ribinio skolinimosi galimybe bus sumažintos iki atitinkamai 3,65 % ir 3,90 %. Šie pakeitimai įsigalios 2024 m. rugsėjo 18 d.

Turto pirkimo programa (TPP) ir specialioji pandeminė pirkimo programa (SPPP)

TPP portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.

Eurosistema nebereinvestuoja visų pagrindinių sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Taip SPPP portfelis mažinamas po vidutiniškai 7,5 mlrd. eurų per mėnesį. Valdančioji taryba ketina nutraukti reinvesticijas pagal SPPP 2024 m. pabaigoje.

Valdančioji taryba ir toliau laikysis lankstumo principo reinvestuojant sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmui.

Refinansavimo operacijos

Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos ir pagal jas pasiskolintų sumų grąžinimas daro jos pinigų politikos pozicijai.

***

Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į jos siekiamą 2 % lygį ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmo veikimas. Be to, politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė gali būti naudojama siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.

ECB Pirmininkė pakomentuos, kuo remiantis priimti šie sprendimai, šiandien 14.45 val. (Vidurio Europos laiku) prasidedančioje spaudos konferencijoje.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.