Žvilgsnis į praėjusius metus

2023 m. ECB paspartino pažangą kovojant su infliacija euro zonoje. Metų pradžioje bendroji infliacija vis dar buvo beveik rekordinių aukštumų. Dėl neigiamo, nors ir mažėjančio, ankstesnių pasiūlos ir paklausos sukrėtimų poveikio toliau kilo kainos. Tačiau du svarbūs pokyčiai sudarė sąlygas infliacijai per metus staigiai sumažėti.

Pirma, pradėjo silpnėti ankstesnių sukrėtimų poveikis. Reikšmingai nukrito dėl nepateisinamo Rusijos karo prieš Ukrainą anksčiau staiga pakilusios energijos kainos, be to, dar labiau sumažėjo pasauliniai tiekimo trikdžiai. 2023 m. pusę infliacijos sumažėjimo lėmė būtent kritusios energijos kainos. Antra, ECB toliau griežtino pinigų politiką, o tai padėjo dar labiau sumažinti infliaciją slopinant paklausą. Iš viso nuo sausio iki rugsėjo mėn. palūkanų normas padidinome 200 bazinių punktų.

Atsižvelgdami į labai neapibrėžtą aplinką, sprendimus dėl palūkanų normų ir toliau priėmėme vadovaudamiesi gaunamaisiais duomenimis. Siekdami tiksliai įvertinti, kiek reikia didinti palūkanų normas, nustatėme tris kriterijus: infliacijos prognozė, bazinės infliacijos raida ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumas. Matėme, kad iki rugsėjo mėn. infliacijos prognozės gerėja, o pinigų politika buvo stipriai perduodama. Tačiau bazinė infliacija vis dar buvo padidėjusi, didelis buvo ir vidaus kainų spaudimas.

Atsižvelgdami į tai, nusprendėme, kad ECB pagrindinės palūkanų normos pasiekė lygį, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės laiku sugrąžinti infliaciją į mūsų siekiamą lygį. Kartu įsipareigojome šio lygio palūkanų normas išlaikyti tol, kol tai bus reikalinga, toliau vadovaudamiesi gaunamaisiais duomenimis pagal tuos pačius kriterijus, kad nustatytume tinkamą ribojimo lygį ir trukmę.

Be to, padarėme pažangą Eurosistemos balanso normalizavimo srityje, siekdami užtikrinti, kad jis ir toliau atitiktų mūsų bendrą poziciją. 2023 m. jis sumažėjo daugiau kaip 1 trln. eurų. Šį sumažėjimą daugiausia lėmė suėjęs pagal mūsų tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintų lėšų grąžinimo terminas ir jų grąžinimas anksčiau termino. Per tuos metus taip pat baigėme vykdyti reinvestavimą pagal mūsų turto pirkimo programą. O gruodžio mėn. paskelbėme, kad pamažu nutraukiamas reinvestavimas pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą.

Didindami pažangą kovoje su infliacija, kartu siekėme geriau įvertinti su mūsų uždaviniais susijusią klimato riziką. Kovo mėn. paskelbėme pirmąją su klimatu susijusios finansinės informacijos apie Eurosistemos turimus bendrovių sektoriaus portfelius ataskaitą. Mūsų vykdomo įmonių turto reinvestavimo taršos anglies dioksidu intensyvumo rodiklis per 12 mėnesių nuo 2022 m. spalio mėn., kai pradėjome reinvestavimą kreipti į geresnių klimato srities veiklos rezultatų pasiekusius emitentus, sumažėjo maždaug dviem trečdaliais.

2023 m. padarėme didelę pažangą dar vienoje mūsų darbui itin svarbioje – mokėjimų – srityje. Kovo mėn. pradėjo veikti mūsų nauja didmeninių mokėjimų sistema T2. T2 – nauja realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistema, pakeitusi nuo 2007 m. veikusią sistemą TARGET2. Ji didina Europos finansų rinkų suderinimą bei efektyvumą ir supaprastina centrinių bankų piniginio likvidumo valdymą.

Taip pat pradėjome skaitmeninio euro projekto parengiamąjį etapą. Šis etapas, prasidėjęs lapkričio mėn. po rezultatyvaus dvejus metus trukusio tiriamojo etapo, padės pagrindus galimam skaitmeninio euro išleidimui. Skaitmeninis euras papildytų grynuosius pinigus, o ne juos pakeistų. Grynieji pinigai tebėra dažniausiai euro zonos gyventojų naudojama mokėjimo priemonė – didžiajai jų daliai yra svarbu turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Tai viena iš priežasčių, kodėl ECB rengia naują eurų banknotų – labiausiai apčiuopiamo ir matomo Europos vienybės simbolio – seriją. Remdamasi dviejų 2023 m. vasarą atliktų viešų apklausų rezultatais, Valdančioji taryba pasirinko dvi galimas šios naujos serijos temas – „Europos kultūra“ bei „Upės ir paukščiai“. Kalbant apie ateitį, pažymėtina, kad Europos gyventojai turės galimybę pareikšti savo nuomonę dėl galutinio galimų dizaino variantų sąrašo, o sprendimą dėl galutinio banknotų dizaino ECB turėtų priimti 2026 m.

Minėdami 25‑ąsias ECB metines, šventėme ir Kroatijos prisijungimą prie euro zonos. Sausio mėn. Kroatijai įsivedus eurą, euro zonos šalių skaičius išaugo iki dvidešimties ir euro zona tapo beveik dvigubai didesnė nei tuo metu, kai buvo įvesta bendroji valiuta. Euro zonos plėtra rodo, kad mūsų pinigų sąjunga tebėra patraukli vis mažiau nuspėjamame pasaulyje. Žmonių palankus euro vertinimas 2023 m. vis dar buvo beveik rekordinio lygio.

Visų šių darbų nebūtų buvę įmanoma atlikti be didelių ir nuoširdžių ECB darbuotojų pastangų įgyvendinant mūsų misiją – palaikyti kainų stabilumą euro zonos gyventojų labui. Man garbė vadovauti jiems ir šiai institucijai.

Frankfurtas prie Maino, 2024 m. balandžio mėn.

Christine Lagarde

Pirmininkė

Praėję metai skaičiais

1 Vis dar esant stipriam ECB pinigų politikos griežtinimo poveikiui, infliacija sparčiai mažėja

2023 m. pasaulio ekonomikos rodikliai buvo geresni, nei iš pradžių tikėtasi, ir toliau ekonomika augo nedideliu tempu. Tai daugiausia lėmė besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių ir JAV ekonomikos augimas, o daugumą kitų išsivysčiusios ekonomikos šalių labiau veikė griežtos finansavimo sąlygos ir didelis geopolitinis neapibrėžtumas. Nukritus energijos žaliavų kainoms, reikšmingai sumažėjo pasaulinė infliacija, o bendras kainų spaudimas vis dar buvo nemažas. Euras sustiprėjo tiek nominaliojo efektyviojo kurso, tiek JAV dolerio atžvilgiu.

2023 m. euro zonos ekonomika augo lėčiau. Pramonės sektorių ypač paveikė sugriežtintos finansavimo sąlygos, didelės žaliavų kainos ir menka pasaulinė paklausa, o paslaugų sektorius iš pradžių vis dar buvo palaikomas tebejuntamo po pandemijos atsivėrusios ekonomikos poveikio. Nors ECB palūkanų normų griežtinimo poveikis ekonominiam aktyvumui buvo stipriai juntamas, darbo rinka tebebuvo gana atspari. Euro zonos šalių vyriausybės, atsisakydamos dalies ankstesnio fiskalinės politikos švelninimo, toliau mažino paramos priemones, kurių buvo imtasi reaguojant į pandemiją, energijos kainų ir infliacijos sukrėtimus. Bendroji infliacija euro zonoje labai sumažėjo, ypač dėl to, kad, atslūgus dideliam 2022 m. energijos kainų šuoliui, energijos infliacija tapo neigiama. Bazinė infliacija taip pat pradėjo mažėti, palaikydama bendrą dezinfliacijos procesą ir rodydama blėstantį ankstesnių sukrėtimų poveikį bei didėjantį sugriežtintos pinigų politikos poveikį. Tiesa, svarbiausiu infliaciją lemiančiu veiksniu tapo vidaus kainų spaudimas, pakeitęs išorės spaudimą, nes darbo rinka palaikė sparčią nominaliojo darbo užmokesčio kaitą, darbuotojams siekiant kompensuoti anksčiau dėl infliacijos sumažėjusią perkamąją galią.

1.1 Pasaulio ekonomikos aktyvumas nuosaikiai didėjo mažėjant bendrajai infliacijai

2023 m. pasaulio ekonomika ir toliau augo nuosaikiai, o palyginti su 2022 m., jos plėtra iš esmės nepakito – 3,5 % (žr. 1.1 pav.)^[1]. Nors, palyginti su ilgalaikiu vidurkiu, augimas buvo prislopęs, jis buvo spartesnis, nei tikėtasi metų pradžioje, nes jį palaikė stiprios darbo rinkos ir didžiulė paslaugų paklausa, nepaisant toliau griežtinamos pinigų politikos^[2]. Pasaulio ekonomikos augimą daugiausia lėmė besiformuojančios rinkos ekonomikų ir JAV ekonomikos aktyvumas, o daugumoje kitų išsivysčiusios ekonomikos šalių griežtos finansavimo sąlygos ir užsitęsęs geopolitinių veiksnių poveikis energijos kainoms darė didesnį slopinantį poveikį paklausai. Dėl didelės vidaus paklausos ir stiprios darbo rinkos JAV ekonomika buvo atsparesnė, negu tikėtasi. Metų pradžioje kilusi sumaištis JAV finansų sektoriuje neturėjo reikšmingo makroekonominio poveikio. Kinijoje, kurioje 2022 m. gruodžio mėn. buvo sušvelnintos itin griežtos su pandemija susijusios priemonės, metų pradžioje prasidėjusį ekonomikos atsigavimą nutraukė atsinaujinęs būsto sektoriaus nuosmukis, taip pat maža vidaus ir išorės paklausa. Nepaisant to, Kinijos ekonomika pasiekė vyriausybės nustatytą augimo tikslą – apie 5 %.

1.1 pav.

Pasaulio BVP ir jo sudėtis

a) Pasaulio realiojo BVP augimas	b) Pasaulinio augimo sudėtis
(metiniai pokyčiai, procentais)	(kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

2023 m. pasaulinė prekyba buvo nedidelė, nes importo augimas sulėtėjo iki 1,2, t. y. buvo gerokai mažesnis už ankstesnių metų 5,5 % augimo tempą ir prieš pandemiją buvusį vidurkį – 3,1 %^[3]. Šis sulėtėjimas buvo susijęs su trimis pagrindinėmis tendencijomis. Pirma, visiškai panaikinus su pandemija susijusius apribojimus, pasaulinė paklausa persiorientavo nuo prekių prie paslaugų. Antra, padidėjo vidaus paklausos dalis, tenkanti vartojimui, kuris paprastai yra mažiau susijęs su prekyba nei investicijos. Galiausiai, 2023 m. prie pasaulinio aktyvumo daugiau prisidėjo besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys, kuriose prekyba mažiau reaguoja į ekonominio aktyvumo pokyčius. Nepaisant to, kad didėjo prekybos kliūtys, o įmonių apklausų rezultatai rodė galimą vertės grandinės perkėlimą, įrodymų, kad bendri prekybos srautai susiskaidė, kol kas nedaug.

2023 m. metinė bendroji infliacija pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) sumažėjo visose EBPO valstybėse narėse, išskyrus Turkiją, nukritus energijos kainoms. Gruodžio mėn. ji sumažėjo iki 3,9 % ir visus 2023 m. sudarė 5,3 % (2022 m. – 7,3 %) (žr. 1.2 pav. a grafiką). Infliacija, neįskaitant maisto produktų ir energijos, taip pat sumažėjo, tik ne tiek daug, rodydama, kad bazinis kainų spaudimas tebėra didelis ir yra plataus masto. Tai buvo ypač aiškiai matyti išsivysčiusios ekonomikos šalyse, kuriose įtemptos darbo rinkos sąlygos darė poveikį sparčiam darbo užmokesčio augimui, o dėl to paslaugų kainų infliacija ilgiau buvo aukštesnio lygio (žr. 1.2 pav. b grafiką).

1.2 pav.

Bendrosios ir grynosios infliacijos lygiai EBPO šalyse

a) Bendroji infliacija ir jos pagrindinės sudedamosios dalys	b) Infliacija pagrindinėse ekonomikose
(metiniai pokyčiai, procentais; mėnesiniai duomenys)	(metiniai pokyčiai, procentais; mėnesiniai duomenys)

Visus 2023 m. energijos žaliavų kainos mažėjo dėl mažesnės paklausos. Naftos kainos sumažėjo 4 %, nes maža išsivysčiusios ekonomikos šalių naftos paklausa nusvėrė padidėjusią paklausą, atsiradusią Kinijoje sušvelninus karantino priemones. Maža naftos paklausa taip pat su kaupu kompensavo poveikį, atsiradusį dėl OPEC+ grupės sumažintos pasiūlos, ir geopolitinių veiksnių, įskaitant sankcijas Rusijai ir konfliktą Artimuosiuose Rytuose. Dujų kainoms, pradėjusioms kristi 2022 m. pabaigoje, ir toliau mažėjant, o per 2023 m. sumažėjus dar 58 %, Europos dujų kainos krito gerokai daugiau. Dėl mažesnės paklausos pramonėje, taupesnio dujų vartojimo namų ūkiuose ir švelnių orų žiemos mėnesiais dujų suvartojimas Europoje ir toliau nesiekė istorinių normų. Stabilus suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimas taip pat suteikė galimybių Europos šalims pradėti šildymo sezoną pilnomis dujų saugyklomis. Nepaisant to, kad, palyginti su ankstesniais metais, Europos dujų rinka buvo stabilesnė dėl tiekimo rizikų, pavyzdžiui, streikų Australijos SGD terminaluose, vis dar pasitaikė didelių kainų svyravimo laikotarpių, o tai rodo, kad Europos dujų rinka yra jautri rusiškų dujų importo atsisakymo laikotarpiu.

Euras sustiprėjo tiek nominaliojo efektyviojo kurso, tiek JAV dolerio atžvilgiu (atitinkamai +3,9 % ir +3,4 %), remiantis metų pabaigos duomenimis, nors apžvelgiamu laikotarpiu būta ryškių svyravimų. Valiutų kurso raidai didžiausią įtaką darė kintantys rinkos lūkesčiai, kuriuos lėmė pinigų politikos poslinkiai ir kintamos ekonomikos perspektyvos. Pirmąjį pusmetį euro kursą stiprino geresnės makroekonominės sąlygos euro zonoje ir spartesnis pinigų politikos griežtinimas, tačiau liepos viduryje euras JAV dolerio atžvilgiu pradėjo smukti. Dolerio sustiprėjimas daugelio valiutų atžvilgiu buvo siejamas su palankesniais, nei tikėtasi, ekonominiais duomenimis ir rinkos lūkesčiais dėl JAV pinigų politikos pozicijos, kuri turėjo būti griežtesnė ilgesnį laiką. Metų pabaigoje, mažėjant infliacijos lygiui ir įvykus politikos pozicijos pervertinimui, euro vertė padidėjo. Palyginti su pagrindinių prekybos partnerių valiutomis, euras gerokai sustiprėjo Turkijos liros, Rusijos rublio, Japonijos jenos ir Norvegijos kronos atžvilgiu. Tiesa, jis susilpnėjo Didžiosios Britanijos svaro sterlingų, Šveicarijos franko ir Lenkijos zloto atžvilgiu.

Pagrindinės rizikos pasaulio ekonomikos augimo perspektyvoms 2023 m. pabaigoje buvo tai, kad toliau didės geopolitinė įtampa, Kinijos ekonomikos augimas sulėtės labiau, o infliacinis spaudimas truks ilgiau, dėl to reikėtų griežtesnės, nei manyta, pinigų politikos. Pasitvirtinus šioms rizikoms, pasaulio ekonomikos aktyvumas sumažėtų. Be to, pasaulinės žaliavų rinkos vis dar yra labai jautrios tiekimo rizikai, o tai savo ruožtu gali didinti infliaciją ir slopinti pasaulinį augimą ateinančiais metais.

1.2 Euro zonos ekonomikos aktyvumas yra prislopęs

2023 m. euro zonos realusis BVP padidėjo 0,4 %, o 2022 m. – 3,4 % (žr. 1.3 pav.). Augimas rodė teigiamą vidaus paklausos ir grynosios prekybos indėlį. Atsargų pokyčiai darė slopinantį poveikį. Metų pabaigoje gamybos apimtis euro zonoje buvo 3,0 % didesnė už iki pandemijos (2019 m. paskutinį ketvirtį) buvusį lygį ir 1,4 % didesnė už lygį 2022 m. pirmąjį ketvirtį, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. 2023 m. augimo sulėtėjimą daugiausia lėmė karo ekonominės pasekmės, kurių poveikis įvairiose šalyse buvo nevienodas, nes skyrėsi jų ekonominės struktūros. Nors pramonės sektorių ypač paveikė griežtesnė pinigų politika, didelės energijos kainos ir mažėjanti pasaulinė paklausa, paslaugų sektorius išsilaikė palyginti gerai dėl vis dar teigiamo popandeminio ekonomikos atsivėrimo poveikio. Metų pabaigoje lėta augimo dinamika išsiplėtė dėl padidėjusio palūkanų normų poveikio įvairiems sektoriams, ir taip pat dėl silpno pramonės sektoriaus šalutinio poveikio paslaugoms.

1.3 pav.

Euro zonos realusis BVP

(metinis pokytis, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

2023 m. privačiojo vartojimo augimas labai sumažėjo. Pirmąjį pusmetį jis sulėtėjo, nes toliau mažėjančios išlaidos prekėms, kaip rodo mažmeninės prekybos apimtis (žr. 1.4 pav.), atsvėrė vis dar teigiamą paslaugų paklausą. Trečiąjį ketvirtį privatusis vartojimas didėjo, nes jį skatino namų ūkių paslaugų vartojimas, kurį sustiprino užsitęsęs ekonomikos atsivėrimo poveikis ir vėl padidėjusios išlaidos ilgalaikio vartojimo prekėms. Pradėjus taikyti griežtesnes finansavimo sąlygas, bendrosios išlaidos prekėms (įskaitant vidutinės trukmės ir ilgalaikio vartojimo prekes) ir toliau mažėjo. Apskritai, 2023 m. namų ūkių išlaidos padidėjo 0,5 %. 2023 m. realiosios disponuojamosios pajamos tam tikru mastu palaikė namų ūkių išlaidas, nes paspartėjo nominaliojo darbo užmokesčio augimas, infliacija iš lėto mažėjo, taip pat toliau didėjo užimtumas. Vis dėlto, atrodo, kad griežtesnių finansavimo sąlygų perdavimas realiajai ekonomikai turėjo poveikį namų ūkių išlaidoms, nes santaupos vis dar buvo didelės.

1.4 pav.

Euro zonos gamyba ir mažmeninė prekyba

(indeksas: 2022 m. birželio mėn. = 100)

2023 m. investicijų į ne statybos sektorių augimas (privačių investicijų, nesusijusių su būstu, pakaitinis rodiklis) sulėtėjo^[4]. Pirmąjį ketvirtį buvo stebimas spartus augimas dėl sumažėjusių tiekimo trikdžių, tačiau ketvirtiniai augimo tempai iš lėto mažėjo, nes ir vidaus, ir užsienio paklausa silpnėjo, susikaupusių užsakymų kiekis ir įmonių pelnas mažėjo, o finansavimo sąlygos griežtėjo. Tikėtina, kad dėl neapibrėžtumo, kurį, be kitų veiksnių, sukėlė Rusijos karas prieš Ukrainą ir konfliktas Artimuosiuose Rytuose, taip pat sumažėjo įmonių paskatos investuoti. Vis dėlto gausus pelnas, dideli grynųjų pinigų rezervai ir sumažėjęs įsiskolinimas per pastaruosius metus vidutiniškai sustiprino įmonių balansus ir prisidėjo – kartu su lėšomis, gautomis iš priemonės „Next Generation EU“, kuria remiamas skaitmeninimas ir su klimatu susijusios investicijos, – prie to, kad investicijos, palyginti su kitomis išlaidų sudedamosiomis dalimis, būtų šiek tiek atsparesnės. Vertinant bendrai, 2023 m. investicijos į ne statybos sektorių padidėjo 2,9 %.

2023 m. investicijos į statybą iš esmės toliau mažėjo. Pagrindinė priežastis – sumažėjusios investicijos į gyvenamosios paskirties statybą dėl didelių statybos sąnaudų, toliau didėjančių būsto paskolų palūkanų normų ir griežtėjančių bankų skolinimo standartų, dėl kurių namų ūkiams tapo sunkiau gauti finansavimą ir buvo slopinama gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto paklausa. Kitos statybos sritys, pavyzdžiui, civilinė inžinerija, ir toliau buvo atsparesnės, nes jas palaikė investicijos į viešąją infrastruktūrą. 2023 m. pabaigoje investicijos į statybą buvo maždaug 2,1 % didesnės nei prieš pandemiją buvęs lygis, o 2023 m. iš viso sumažėjo 0,6 %.

2023 m. euro zonos prekių prekybos balansas vėl tapo perteklinis, esant mažesnėms importuojamos energijos kainoms. Eksportas augo mažai dėl nedidelės užsienio paklausos. Apdirbamosios gamybos eksportą skatino sumažėję tiekimo trikdžiai, o nedidelį eksportą lėmė išliekamasis energijos tiekimo sukrėtimo poveikis ir faktinis euro brangimas. Antrąjį pusmetį sumažėję eksporto rezultatai užfiksuoti ir paslaugų eksporto sektoriuje, nes po pasaulio ekonomikos atsivėrimo anksčiau slopintos paklausos įtaka mažėjo. Sumenkus vidaus paklausai, euro zonos importas taip pat mažėjo, o tai lėmė mažėjantis tarpinio vartojimo prekių importas, nes įmonės mažino atsargas ir sumažėjo energijos importas. Apskritai, 2023 m. prekybos indėlis į euro zonos BVP augimą buvo šiek tiek teigiamas.

Darbo rinka

Vertinant bendrai, 2023 m. euro zonos darbo rinka ir toliau buvo atspari, nors metų pabaigoje darbo rinkos pokyčiai ir apklausų rodikliai rodė atvėsimą. 2023 m. nedarbo lygis vidutiniškai sudarė 6,5 %; sumažėjo nuo 6,6 % (sausio mėn.) iki 6,5 % (kovo mėn.) ir iš esmės buvo tokio paties lygio kitą metų dalį (žr. 1.5 pav.). Bendras užimtųjų skaičius ir bendras dirbtų valandų skaičius ekonomikos sąstingio sąlygomis išsilaikė ir 2023 m., padidėjo atitinkamai 1,4 % ir 1,6 %. Vidutiniškai dirbtų valandų skaičius 2023 m. padidėjo tik 0,2 % ir 2023 m. paskutinį ketvirtį buvo 1,3 % mažesnis nei iki pandemijos, o tai galimai lėmė tokie veiksniai kaip darbuotojų išlaikymas, t. y. įmonės pasilieka daugiau darbuotojų, nei jų reikia nuosmukio metu, ir didėjantis laikinojo nedarbingumo atostogų skaičius. Darbo jėgos aktyvumo lygis 15–74 metų amžiaus grupėje padidėjo iki 65,7 % 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį – 1,1 procentinio punkto viršijo ikipandeminį lygį. Antrąjį pusmetį darbo jėgos paklausa rodė tam tikrų mažėjimo požymių, o laisvų darbo vietų lygis buvo vis dar aukštas, tačiau iš lėto mažėjo nuo 2022 m. antrąjį ketvirtį pasiekto aukščiausio lygio. Apskritai, nors ECB palūkanų normų didinimas ir toliau buvo stipriai perduodamas ekonomikai, bendras užimtųjų skaičius ir euro zonos darbo rinka – vienas iš Europos Sąjungos tikslų, prie kurių įgyvendinimo ECB gali prisidėti, jei tai nepažeidžia kainų stabilumo palaikymo, – ir toliau buvo gana atsparūs.

1.5 pav.

Darbo rinka

(skalė kairėje: ketvirtiniai pokyčiai, procentais; skalė dešinėje: procentai)

1.3 Fiskalinės politikos priemonės sudėtingomis makroekonomikos sąlygomis

2023 m. euro zonos valdžios sektoriaus deficito rodiklis ir toliau mažėjo, palaikydamas pandemijos įkarštyje atsiradusią tendenciją (žr. 1.6 pav.)^[5]. Tai, kad vyko laipsniškas fiskalinės politikos griežtinimas, rodo ir fiskalinės politikos pozicija, kuri 2023 m. buvo dar šiek tiek sugriežtinta (jau trečius metus iš eilės)^[6]. Kol kas atsisakyta tik šiek tiek daugiau nei trečdalio 2020 m. skatinamosios fiskalinės politikos (žr. 1.6 pav.). Tai reiškia, kad pagal ciklą pakoreguotas biudžeto balansas tebėra gerokai mažesnis nei prieš pandemiją dėl ilgalaikių priemonių, kurių buvo imtasi 2020 m. dėl pandemijos, ir nuo 2022 m. teikiamos su energetika susijusios paramos.

1.6 pav.

Euro zonos valdžios sektoriaus balansas ir fiskalinės politikos pozicija

(procentais, palyginti su BVP)

Žvelgiant iš 2023 m. pabaigos perspektyvos, pasakytina, kad fiskalinės valdžios institucijoms bus sudėtinga nuspręsti, kaip geriausiai sustabdyti šį pastaruosius ketverius metus trukusį fiskalinį skatinimą (žr. 1.7 pav.) ir mažinti skolos rodiklius, ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl demografinių pokyčių, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, taip pat geopolitinės aplinkos ateityje bus būtina fiskalinių veiksmų laisvė. 2024 m. valdžios sektoriaus biudžetai rodė, kad fiskalinės politikos griežtinimo ciklas euro zonos lygmeniu tęsis. Tai daugiausia buvo susiję su diskretinių fiskalinių priemonių, kurių buvo imtasi reaguojant į energijos ir infliacijos sukrėtimus, atsisakymu. Vertinama, kad 2023 m. tokios priemonės turėjo sudaryti daugiau kaip 1 % BVP, tačiau tikėtina, kad 2024 m. bus taikoma tik nedidelė jų dalis. Tiesa, pažymėtina, kad kai kurios pandemijos metu vyriausybių patvirtintos ekspansinės priemonės lyg ir turėjo būti ilgalaikės remiantis 2024 m. biudžetais ir neturėjo nustoti galioti artimiausiu metu. Tai pasakytina apie didesnius pervedimus ir subsidijas, bet iš dalies ir apie mokesčių mažinimą.

1.7 pav.

Fiskalinės politikos pozicijos euro zonoje ir savo nuožiūra priimamų priemonių išskaidymas

(procentais, palyginti su BVP)

Paaiškėjo, kad tolesnis fiskalinės politikos pozicijos griežtinimas yra tinkamas veiksmas ir pinigų politikos požiūriu. Energijos krizei iš esmės nuslūgus, vyriausybės turėtų ir toliau mažinti atitinkamas paramos priemones, nes tai būtina siekiant išvengti infliacinio spaudimo kilimo vidutiniu laikotarpiu. Antraip gali prireikti griežtesnės pinigų politikos. Vyriausybės turėtų ne tik atšaukti su pandemija ir energetika susijusias priemones, bet ir daryti pažangą siekdamos tvirtesnių fiskalinių pozicijų, kad viešieji finansai būtų tvarūs.

Tvirta ES ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimo ir priežiūros sistema tebėra būtina. Daug diskutavusi, 2023 m. Europos Sąjungos Taryba susitarė dėl ES ekonomikos valdymo sistemos reformos, atverdama galimybes trišaliam dialogui tarp Europos Komisijos, ES Tarybos ir Europos Parlamento. 2024 m. bus svarbūs pereinant prie šios reformos įgyvendinimo^[7].

1.4 Per metus bendroji infliacija sparčiai sumažėjo

2023 m. gruodžio mėn. bendroji infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) euro zonoje sudarė 2,9 %, t. y. sumažėjo 6,3 procentinio punkto nuo 2022 m. gruodžio mėn. buvusio lygio. Visus metus ji stabiliai mažėjo, o per metus sumažėjo ir bazinė infliacija. Lapkričio mėn. bendroji infliacija sudarė 2,4 %, t. y. laikinai buvo žemiausio lygio per daugiau nei dvejus metus (reikšmingai sumažėjo nuo 2022 m. spalio mėn. pasiekto aukščiausio 10,6 % lygio) (žr. 1.8 pav.). Tačiau infliacija vėl šiek tiek padidėjo dėl prieš metus taikytų su energetika susijusių fiskalinių priemonių mažinančio poveikio kainų lygiui. 2023 m. antrąjį pusmetį, palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, mažėjo visos pagrindinės infliacijos sudedamosios dalys, ir tai rodė nykstantį ankstesnių kainų sukrėtimų poveikį ir mažesnę paklausą griežtesnės pinigų politikos sąlygomis. Tačiau infliacijos lygis (išskyrus energijos kainas), palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, vis dar buvo gerokai didesnis už ilgesnio laikotarpio vidurkius, o į metinį perskaičiuotas ketvirtinis pokytis jau gerokai priartėjo prie šių rodiklių. Prekių kainų raida mažėjo sparčiau negu paslaugų, nes, mažėjant tiekimo trikdžiams ir žaliavų kainoms, labai sumažėjo ir spaudimas. Iki metų vidurio paslaugų kainos kilo dėl vis dar didelės po pandemijos paklausos, didėjančių darbo sąnaudų ir laikinų veiksnių, susijusių su fiskalinėmis priemonėmis. Sumažėjus energijos ir maisto produktų kainų kilimui, gerokai sumažėjo ir infliacijos lygio skirtumai euro zonos šalyse.

1.8 pav.

Bendroji infliacija ir jos pagrindinės sudedamosios dalys

(metinis pokytis, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

Energijos kainų pokyčiai iš dalies lėmė daugiau nei pusę bendrosios infliacijos sumažėjimo nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. 2023 m. sausio mėn. energijos kainų infliacija vis dar buvo didelė, tačiau iki metų pabaigos ji sumažėjo 25,6 procentinio punkto ir tapo neigiama. Tai rodė grįžimą į pradinę padėtį po 2022 m. įvykusio didelio didmeninių energijos kainų šuolio. Tačiau energijos kainų infliacija vis dar buvo šiek tiek nepastovi, nes didmeninės energijos rinkos jautriai reagavo į tokius įvykius kaip konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Maisto produktų kainų infliacija pasiekė aukščiausią 15,5 % lygį 2023 m. kovo mėn. Kitą metų dalį ji gerokai sumažėjo, nors metų pabaigoje vis dar viršijo 6 % dėl nuolatinio ankstesnių sąnaudų sukrėtimų poveikio, kurį sukėlė energija ir kitos žaliavos, taip pat didesnis vienetinio pelno ir darbo sąnaudų spaudimas.

Grynoji infliacija – infliacija pagal SVKI, neįskaitant nepastovių energijos ir maisto produktų sudedamųjų dalių, pirmąjį ketvirtį toliau didėjo, bet vėliau sumažėjo nuo didžiausio lygio (5,7 %) ir gruodžio mėn. sudarė 3,4 %. Šį sumažėjimą iš pradžių lėmė pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų infliacija, nes, esant griežtesnėms finansavimo sąlygoms (žr. 1.2 skirsnį), prekių paklausa sumažėjo, o susikaupęs spaudimas dėl anksčiau buvusių tiekimo trikdžių ir didelių energijos kainų ėmė mažėti. Paslaugų kainų kilimas iki rugpjūčio mėn. išsilaikė aukšto lygio dėl vis dar didelės paklausos po ekonomikos atsivėrimo (daug kontaktų reikalingų paslaugų sektoriuose, pavyzdžiui, poilsio ir atostogų) ir didėjančių darbo sąnaudų, ypač atsižvelgiant į didesnę darbo jėgos dalį paslaugų sektoriaus išlaidų struktūroje, palyginti su apdirbamosios gamybos sektoriumi. Tačiau metų pabaigoje paslaugų kainos taip pat kilo šiek tiek mažiau ir patvirtino bendrą infliacijos mažėjimo procesą. Be to, atsiliekanti paslaugų kainų kilimo dinamika parodė tai, kad daugelis paslaugų sektoriaus sudedamųjų dalių paprastai atsilieka bendrosios infliacijos atžvilgiu (pvz., būsto, pašto ir medicinos paslaugų). Visi kiti bazinės infliacijos rodikliai per metus taip pat gerokai sumažėjo, rodydami ankstesnių sukrėtimų poveikio silpnėjimą ir didėjantį griežtesnės pinigų politikos poveikį, tačiau jų lygis ir toliau svyravo plačiame intervale, ir daugelis jų vis dar aiškiai viršijo priešpandeminį lygį^[8].

2023 m. BVP defliatorius (patikimas vidaus kainų spaudimo matas) augo vidutiniškai 6,0 %. Palyginti su vidutine importo kainų infliacija (–2,9 %), tai rodė perėjimą nuo išorės prie vidaus infliaciją lemiančių veiksnių. Nors 2022–2023 m. sandūroje pelnas vis dar atliko svarbų vaidmenį vidaus kainų spaudimui (žr. 2 intarpą), tačiau, atsižvelgiant į sparčią darbo užmokesčio raidą ir mažėjantį darbo našumą, darbo sąnaudos pamažu tapo dominuojančiu veiksniu (žr. 1.9 pav.). Vidutinis metinis atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimas nuo 4,5 % (2022 m.) padidėjo iki 5,1 % (2023 m.) – šie rodikliai gerokai viršijo iki pandemijos (2015–2019 m.) buvusį 1,7 % vidurkį, ir prie to prisidėjo vis dar įtemptos darbo rinkos sąlygos (žr. 1.2 skirsnį). Tolesnis stiprėjimas iš dalies atspindėjo darbuotojų siekį kompensuoti praeityje dėl infliacijos sumažėjusią nominaliojo darbo užmokesčio perkamąją galią. 2023 m. sutarto darbo užmokesčio augimo tempas vidutiniškai padidėjo iki 4,5 %; skirtumas, palyginti su faktiniu darbo užmokesčio augimu, reiškia, kad darbo užmokesčio atotrūkis vis dar yra didelis, nors ir mažesnis nei 2021–2022 m.^[9] Metų pabaigoje tiek atlygis vienam samdomajam darbuotojui, tiek sutarto darbo užmokesčio augimas pradėjo mažėti, tačiau jų augimo lygis ir toliau buvo aukštas ir rodė, kad 2024 m. nominaliojo darbo užmokesčio spaudimas vis dar bus didelis. Tai rodė realiojo darbo užmokesčio atsigavimą, o ne destabilizuojančią darbo užmokesčio ir kainų dinamiką.

1.9 pav.

Euro zonos atlygis vienam samdomajam darbuotojui

(metinis pokytis, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

Profesionalių prognozuotojų vidutiniai ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai 2022 m. pabaigoje sudarė 2,2 proc., o 2023 m. sumažėjo iki 2,1 proc. Kiti apklausų duomenys, pavyzdžiui, ECB pinigų analitikų apklausos ir Consensus Economics, taip pat rodė, kad ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai ir toliau atitiko ECB nustatytą 2 % tikslą. Rinka pagrįstas ilgesnio laikotarpio infliacijos kompensavimo rodiklis (5 m. su infliacija susietų apsikeitimo sandorių palūkanų norma po 5 m.) rugpjūčio mėn. padidėjo iki didžiausios 2,7 % vertės, bet gruodžio pabaigoje sumažėjo iki 2,3 %, pasirodžius naujienoms apie mažesnę, negu tikėtasi, bendrąją infliaciją ir sumažintas ekonomikos augimo perspektyvas (žr. 1.2 skirsnį). Bet kuriuo atveju rinkos priemonės, pakoreguotos atsižvelgiant į rizikos priedus, rodė, kad tikrieji lūkesčiai beveik atitinka 2 %. Kalbant apie vartotojus, infliacijos lūkesčių mediana po 3 m. vis dar buvo šiek tiek didesnė: gruodžio mėn. – 2,5 %, galbūt dėl didelio neapibrėžtumo, neigiamų ekonominių vertinimų ir vis dar aukšto kainų, palyginti su darbo užmokesčiu, lygio^[10].

1.5 Didėjant pinigų politikos palūkanų normoms, buvo sparčiai griežtinamos kreditų ir finansavimo sąlygos

Kadangi 2023 m. infliacinis spaudimas vis dar buvo didelis ir pastovus (žr. 1.4 skirsnį), ECB toliau ryžtingai griežtino pinigų politiką iki rugsėjo mėn. ir vėliau palaikė ECB pagrindinių palūkanų normų ribojantį lygį, siekdamas užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu grįžtų į 2 % tikslą (žr. 2.1 skirsnį). Nerizikinga 10 m. vienos nakties apsikeitimo sandorių indekso palūkanų norma didžiąją metų dalį svyravo apie 3 %, spalio mėn. pasiekė aukščiausią 3,3 % lygį, o gruodžio mėn. sumažėjo iki vidutiniškai 2,5 % (žr. 1.10 pav.). 10 m. vienos nakties apsikeitimo sandorių indekso normos kritimą lėmė staigus finansų rinkos duomenimis grindžiamų lūkesčių dėl palūkanų normų sumažėjimas, pasireiškęs metų pabaigoje, daugiausia dėl mažesnės, nei tikėtasi, infliacijos. Sumažėjusius lūkesčius tik iš dalies atsvėrė padidėjęs trukmės priedas. Ilgalaikių vyriausybės obligacijų pajamingumas kito labai panašiai kaip vienos nakties apsikeitimo sandorių indekso norma. Eurosistemos balanso normalizavimo procesas (žr. 2.1 skirsnį) šiems pajamingumo skirtumams reikšmingos įtakos neturėjo, o metų pabaigoje jie buvo beveik tokie patys kaip 2022 m. gruodžio mėn. Euro zonos pagal BVP pakoreguotas 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumo vidurkis 2023 m. gruodžio mėn. sudarė 2,7 %, t. y. buvo 10 bazinių punktų mažesnis nei prieš metus.

1.10 pav.

Ilgalaikės palūkanų normos ir paskolų įmonėms bei namų ūkiams būstui įsigyti kaina

(metinės palūkanų normos, procentais)

2023 m. akcijų kainos pakilo tiek ne finansų, tiek bankų sektoriuje, ypač pastarajame. Esant nedideliam ir mažėjančiam kintamumui, nepaisant padidėjusios geopolitinės įtampos, sumažėję nuosavo kapitalo rizikos priedai palaikė akcijų kainas. Euro zonos bankų akcijų indeksas pakilo dar labiau dėl lūkesčių, kad bankų pajamos didės tiek ilguoju, tiek trumpuoju laikotarpiu, o kovo mėn. JAV ir Šveicarijos bankų sektoriuose įvykę rinkos neramumai turėjo nemažą, bet laikiną neigiamą poveikį. 2023 m. pabaigoje euro zonos ne finansų bendrovių ir bankų akcijų kainų bendrieji indeksai buvo maždaug atitinkamai 12 ir 23 % didesni už 2022 m. pabaigos lygius. Dėl mažesnių nerizikingų palūkanų normų ir sumažėjusių įmonių obligacijų pajamingumo skirtumų bendrovių obligacijų pajamingumas 2023 m. gruodžio mėn. sumažėjo ir vidutiniškai buvo mažesnio lygio nei 2022 m. gruodžio mėn. tiek investicinio reitingo, tiek didelio pajamingumo segmentuose.

Vyko pinigų junginio P3 sąstingis, daugiausia susijęs su pinigų politikos griežtinimu. Jo metinis kitimo tempas buvo tik 0,1 % gruodžio mėn., reikšmingai sumažėjęs 2023 m. ir net laikinai pasiekęs neigiamas palūkanų normas pirmą kartą nuo pinigų sąjungos sukūrimo (žr. 1.11 pav.). Šį sumažėjimą lėmė prislopęs kreditų teikimas, didelės alternatyviosios likvidžiojo turto laikymo sąnaudos ir sumažėjęs Eurosistemos balansas. Nors, vertinant bendrai, bankų balansai tebebuvo tvirti, perteklinį likvidumą mažino lėšų, pasiskolintų pagal trečiąją tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų seriją, grąžinimas ir Eurosistemos turto portfelių sumažėjimas. Bankų finansavimosi sąnaudos gerokai padidėjo, nors ir mažiau nei pinigų politikos normos, nes bankai atsigręžė į brangesnius rinkos finansavimo šaltinius ir aktyviau konkuravo dėl klientų indėlių siūlydami didesnes palūkanas.

2023 m. pinigų politikos griežtinimo poveikis bendrosioms finansavimo sąlygoms ir toliau buvo stiprus. Kaip matyti iš Euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų, bankai dar labiau sugriežtino kredito standartus (vidaus gaires arba paskolų patvirtinimo kriterijus) paskoloms namų ūkiams ir įmonėms. Tai patvirtino Įmonių apklausa dėl galimybių gauti finansavimą ir vartotojų lūkesčių tyrimas, atliekamas su namų ūkiais. 2023 m. nominaliosios bankų paskolų palūkanų normos vėl labai pakilo, pasiekdamos aukščiausią lygį per beveik penkiolika metų. Metų pabaigoje sudėtinė bankų paskolų palūkanų norma, taikoma paskoloms namų ūkiams būstui įsigyti, sudarė 4,0 %, t. y. nuo 2022 m. pabaigos padidėjo maždaug 100 bazinių punktų, o atitinkama norma ne finansų bendrovėms pakilo 180 bazinių punktų ir sudarė 5,2 %, t. y. padidėjo beveik dvigubai daugiau nei namų ūkiams (žr. 1.10 pav.). Paskolų palūkanų normos kilo sparčiau ir labiau nei ankstesniais pinigų politikos griežtinimo etapais, o tai daugiausia buvo susiję su spartesniu ir didesniu pinigų politikos palūkanų normų kėlimu, vykusiu nuo 2022 m. liepos mėn. Paskolų palūkanų normų skirtumai įvairiose šalyse tebebuvo nedideli, o tai rodo, kad ECB pinigų politikos pokyčiai sklandžiai perduodami paskolų palūkanų normoms visoje euro zonoje.

2023 m. dėl sugriežtintų kreditavimo sąlygų reikšmingai sulėtėjo bankų skolinimas namų ūkiams ir įmonėms (žr. 1.11 pav.). Grynieji mėnesiniai paskolų srautai pastaruosius tris ketvirčius buvo beveik nuliniai. Metinis bankų paskolų namų ūkiams augimo tempas gruodžio mėn. sumažėjo iki 0,3 %, o tai daugiausia susiję su sulėtėjusiu skolinimu būstui įsigyti, būsto kainoms krintant pirmą kartą nuo 2014 m. Banko paskolų įmonėms metinis augimo tempas taip pat sumažėjo ir gruodžio mėn. sudarė 0,4 %, o bendro išorės finansavimo įmonėms grynieji srautai buvo istoriškai žemo lygio (žr. 1.12 pav.).

1.11 pav.

P3 ir kredito įmonėms bei namų ūkiams augimas

(metiniai pokyčiai, procentais)

1.12 pav.

Grynieji įmonių finansavimo skolintomis lėšomis srautai

(metiniai srautai; mlrd. eurų)

1 intarpas
Makroekonominiai klimato kaitos padariniai

ECB stengiasi geriau suprasti makroekonomines klimato kaitos pasekmes ir politiką, skirtą jos poveikiui sušvelninti, laikydamasis įsipareigojimų, prisiimtų po 2020–2021 m. pinigų politikos strategijos peržiūros^[11]. Šios pastangos yra labai svarbios pagrindiniam ECB įgaliojimui – palaikyti kainų stabilumą. Dėl klimato kaitos sudėtingumo ir nelinijinio bei labai neapibrėžto jos poveikio pobūdžio būtina tobulinti makroekonominę analizę, kad būtų galima apriboti prognozių klaidas ir suprasti struktūrinius ekonomikos pokyčius, nulemtus klimato kaitos.

Klimato kaita jau dabar turi poveikį infliacijai euro zonoje. Remiantis ECB tyrimo duomenimis, dėl 2022 m. vasaros ekstremalių karščių po vienų metų, t. y. 2023 m., maisto produktų kainų infliacija Europoje padidėjo apie 0,7 procentinio punkto (žr. A pav.)^[12]. Paslaugų kainų kilimui taip pat gali turėti įtakos karštesnės vasaros, galimai per poveikį maisto produktų kainoms ir su turizmu susijusių paslaugų jautrumą temperatūrai^[13]. Aukštesnės vasaros temperatūros poveikis infliacijai galėtų būti didesnis esant karštesniam klimatui: pagal pesimistinį scenarijų 2035 m. kilusi karščio banga, panaši į buvusią 2022 m., galėtų padidinti maisto produktų kainų infliaciją 1 procentiniu punktu. Pagal optimistinį scenarijų panašios karščio bangos poveikis būtų tik šiek tiek mažesnis (0,8 procentinio punkto). Didėjanti temperatūra turės didesnį poveikį tiems regionams, kurie jau yra karštesni. Tai reiškia nevienodą poveikį kainų kilimui skirtingose euro zonos šalyse, dėl kurio bendros pinigų politikos perdavimas keltų daugiau iššūkių.

A pav.

Didėjantis karščio bangų poveikis maisto produktų kainų kilimui Europoje

(karščio bangos metai, procentiniais punktais)

Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai paprastai sumažina gamybą trumpuoju laikotarpiu, tačiau bendras ekonominis poveikis neapsiriboja tiesioginiu ir neatidėliotinu poveikiu, kuris kiltų, pavyzdžiui, dėl namų, gamyklų ir mašinų sunaikinimo. Kiti pavyzdžiai – dėl tiekimo grandinės ryšių ar sutrikusios infrastruktūros sutrikusi veikla kituose regionuose ar sektoriuose. Nukentėjusių sektorių pajamų praradimas ir mažesnė gamyba paprastai sumažina kitų sektorių produktų ir paslaugų paklausą. Kitas poveikis – didesnis neapibrėžtumas, dėl kurio namų ūkiai ir įmonės gali iš naujo įvertinti savo požiūrį į avarijų riziką ir sumažinti išlaidas.

Per ilgesnį laikotarpį klimato kaita taip pat gali dar labiau sumažinti gamybos apimties augimą^[14]. Pavyzdžiui, dėl sumažėjusio sniego kiekio gali kilti grėsmė daugelio Europos slidinėjimo vietovių gyvybingumui, o kai kurie Viduržemio jūros regionai gali tapti per karšti vasaros turizmui, nors kai kuriems šiauriniams regionams tai gali būti naudinga. Tikėtina, kad dėl aukštesnės vidutinės temperatūros sumažės žemės ūkio ir miškininkystės derlius. Nors pasėlių keitimas ir gali sumažinti kai kuriuos padarinius, sunkiau prognozuojamos temperatūros ir lietaus kritulių tendencijos taip pat gali paveikti žemės ūkio produkciją. Aukštesnės temperatūros, viršijančios 19–22 °C komforto zoną, kurios šiltesnio klimato sąlygomis pasitaikys dažniau, mažins darbuotojų darbo našumą.

Adaptacija, t. y. prisitaikymas prie šiltesnio klimato, galėtų padėti sumažinti makroekonominį poveikį. Tai apima, pavyzdžiui, oro kondicionavimo sistemos įrengimą, siekiant sumažinti įtampos dėl karščio poveikį darbo našumui, arba pasėlių keitimą, skirtą žemės ūkio našumo nuostoliams sumažinti. Tačiau tokios priemonės greičiausiai turės įtakos valstybės biudžetui ir fiskalinio manevravimo galimybei^[15]. Draudimas yra dar viena prisitaikymo prie klimato kaitos priemonė, tačiau Europoje jau dabar jaučiamas labai didelis draudimo nuo klimato kaitos apsaugos trūkumas^[16].

Norint sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai ir išvengta dar katastrofiškesnio visuotinio atšilimo, reikia įgyvendinti plataus masto struktūrinę ekonomikos reformą. Kapitalą ir darbo jėgą reikia perskirstyti įvairiuose sektoriuose ir jų viduje, ir net atskirose įmonėse (pvz., automobilių gamintojai turės gamyklose, kuriose gaminami vidaus degimo varikliais varomi automobiliai, pereiti prie baterijomis varomų elektrinių transporto priemonių gamybos). Tokio perskirstymo sėkmė priklausys nuo veiksmingos pereinamojo laikotarpio politikos įgyvendinimo, rinkų lankstumo, ir ypač nuo ekonomikos gebėjimo finansuoti ir absorbuoti reikalingas dideles kapitalo investicijas, dekarbonizuotų technologijų kūrimo ir kvalifikuotos darbo jėgos, gebančios jas įdiegti.

Analizėje, kurioje teigiama, kad iki šiol taikytos klimato politikos priemonės turi teigiamą ekonominį poveikį, greičiausiai neatsispindi visa situacija^[17]. Atlikti modeliais pagrįsti anglies dioksido kainų pokyčių vertinimai rodo, kad jų poveikis gamybos apimčiai ir infliacijai yra nedidelis^[18], tačiau įtrauktos priemonės vis dar gerokai atsilieka nuo ES išmetamų teršalų mažinimo tikslo, o platesnį perėjimo poveikį, įskaitant sugriežtinto reguliavimo ir tikslų poveikį, gali būti ne taip lengva kiekybiškai įvertinti.

Perėjimo sparta daro lemiamą įtaką galutiniam ekonominiam poveikiui: vėluojant įgyvendinti pertvarką, vėliau reikės sparčiau ir radikaliau keisti politiką, o tai padidins nepanaudojamo turto ir didesnio struktūrinio nedarbo tikimybę^[19]. Be to, įvairios perėjimo politikos priemonės daro skirtingą poveikį produktyvumui^[20]. Rinkos politika, pavyzdžiui, anglies dioksido mokesčiai, turi mažesnį poveikį didelį anglies dioksido kiekį išmetančių įmonių produktyvumui nei ne rinkos politika (pvz., tam tikrų produktų ar procesų uždraudimas).

Euro zonos ekonomikos konkurencingumui poveikį turi ir pasauliniai sprendimai dėl pereinamojo laikotarpio politikos. Tai apima didesnes anglies dioksido kainas, taip pat pramonės politiką, pavyzdžiui, neseniai JAV priimtas Infliacijos mažinimo įstatymas. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) gali paskatinti „anglies dioksido nutekėjimą“, t. y. ekonominės veiklos ir išmetamųjų teršalų perkėlimą į regionus, kuriuose taikomi švelnesni reikalavimai dėl išmetamųjų teršalų kiekio. Tai galima sumažinti kruopščiai kalibruojant pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą kartu su esamais anglies dioksido nutekėjimo prevencijos mechanizmais^[21].

Vertinant bendrai, klimato kaita ir klimato kaitos švelninimo politika turi poveikį beveik visiems centrinių bankų atliekamos makroekonominės analizės aspektams. Vis dar neatsakyta į pagrindinius klausimus, susijusius, pavyzdžiui, su tuo, kaip turėtų vykti pereinamasis laikotarpis ir jo nulemti struktūriniai ekonomikos pokyčiai, su ekstremalių oro sąlygų makroekonominiu poveikiu ir spartesnės klimato kaitos keliama rizika, taip pat su gamtinio kapitalo ir ekosistemų paslaugų vaidmeniu.

2 intarpas
Vienetinio pelno vaidmuo pastaruoju metu vidaus kainoms darant spaudimą

Šiame intarpe nagrinėjamas vienetinio pelno poveikis 2023 m. vykusiam vidaus kainų spaudimui žvelgiant iš apskaitos perspektyvos.

2023 m. vidaus kainų spaudimas buvo labai didelis, bet per metus šiek tiek sumažėjo sumenkus vienetiniam pelnui

BVP defliatoriaus augimą, kuris yra glaudžiai susijęs su infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų (SVKIX), pokyčiais, galima išskaidyti į kaitos veiksnius, kylančius iš vienetinių darbo sąnaudų, vienetinio pelno ir vienetinių mokesčių (atėmus subsidijas) (žr. A pav.)^[22], [23]. BVP defliatoriaus metinis augimas, 2022 m. sudaręs 4,7 %, 2023 m. dar labiau padidėjo – vidutiniškai iki 6,0 %. Šis rodiklis yra visiškai priešingas 1999–2021 m. vidurkiui, kuris buvo 1,6 %. Per 2023 m. pirmąjį ketvirtį pasiekęs istorines aukštumas – 6,4 %, ketvirtąjį ketvirtį augimo tempas sumažėjo iki 5,3 %. Keletą 2022 ir 2023 m. ketvirčių vienetinis pelnas turėjo poveikį BVP defliatoriaus šuoliui, nes jam priskirtina maždaug pusė padidėjusio augimo rodiklio ar didesnė jo dalis. Palyginti su 1999–2019 m. laikotarpiu, šis vidutinis poveikis tuo metu sudarė šiek tiek daugiau nei trečdalį augimo. 2023 m. vienetinio pelno poveikis labai sumažėjo, padėdamas atsverti šiuo laikotarpiu padidėjusį vienetinio darbo sąnaudų poveikį.

A pav.

BVP defliatorius ir kaitos veiksniai

(metinis pokytis, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

2022 ir 2023 m. pradžioje sparčiai didėjęs vienetinis pelnas paaiškinamas po pandemijos atsiradusiais išskirtiniais ekonominiais pokyčiais

Vienetinis pelnas paprastai kinta labai panašiai kaip cikliniai rodikliai, pavyzdžiui, realusis BVP. Be to, jį paprastai veikia dideli prekybos sąlygų pokyčiai, pavyzdžiui, dėl didelių importo ar naftos kainų svyravimų. Šios ypatybės susijusios su tuo, kad paklausai esant didesnei, palyginti su potencialia produkcija, kainas nustatantiems subjektams yra lengviau didinti kainas ir vienetinį pelną neprarandant rinkos dalies, o esant žaliavų kainų sukrėtimams, pavyzdžiui, dėl energijos kainų, pelnas paprastai bent laikinai panaudojamas tam, kad būtų išvengta visų padidėjusių sąnaudų perkėlimo pardavimo kainoms. Todėl ekonomikos silpnėjimas 2022 ir 2023 m. tiek, kiek jį lėmė paklausos, palyginti su pasiūla, mažėjimas ir staigus prekybos sąlygų pablogėjimas 2022 m., susijęs su importo kainų šuoliu, tai būtų rodę, kad vienetinio pelno poslinkiai yra daug mažesni, nei buvo pastebėta (žr. B pav.). Tai suponuoja, kad tuo laikotarpiu galėjo veikti kiti mechanizmai ir labiau išskirtiniai veiksniai. Vienas iš tų metų vienetinio didėjimo priežasčių šaltinių buvo pasiūlos ir paklausos disbalansas daugelyje ekonomikos sektorių. Nors dėl pandemijos metu sutrikusios tiekimo grandinės buvo plačiai paplitę pasiūlos apribojimai, skolintomis lėšomis finansuotomis vyriausybių priemonėmis buvo apribotas augimo sulėtėjimo poveikis disponuojamosioms pajamoms ir tai padėjo susitaupyti daug lėšų. Šios santaupos ir su jomis susijusi susikaupusi paklausa padidino paklausą daugelyje sektorių, jiems vėl atsivėrus po karantino. Tokiomis sąlygomis, kai visuminė paklausa, palyginti su pasiūla, yra didelė, dėl didelio žaliavų kainų augimo kainas nustatantys subjektai gali pradėti kelti kainas, nebūtinai keisdami antkainio nustatymo strategiją. Tai reiškia, kad žaliavų kaina persiduoda vidaus kainų spaudimui ir kad prie jo labai prisideda vienetinis pelnas (kaip neseniai pastebėta)^[24].

B pav.

Vienetinis pelnas, realusis BVP ir importo defliatorius

(metiniai pokyčiai, procentais)

Išskirtiniams veiksniams atslūgus, vienetinis pelnas vėl atitiko ekonominį ciklą ir jam būdingą apsaugos priemonės vaidmenį

Po pandemijos išnykus pasiūlos ir paklausos disbalansui ir 2023 m. gerokai sumažėjus energijos bei kitų žaliavų kainų spaudimui, vienetinio pelno augimo tempas pradėjo lėtėti ir pamažu grįžo į įprastesnį lygį. Pasiūlos ir paklausos disbalansui grįžus į pradinę padėtį, tapo sunkiau didinti maržas neprarandant rinkos dalies, o tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurios vienetinis pelnas didėjo ne taip sparčiai. Pasikeitus sąlygoms, kai žaliavų kainų spaudimas tapo ne toks didelis, pardavimo kainų raida tapo labiau apribota. Tai reiškia, kad vienetinio pelno augimas turėjo mažėti, net ir tuo atveju, jei įmonės ir toliau laikytųsi savo nuostatos perkelti žaliavų kainų poveikį ir nustatyti antkainius. Be to, sumažėjus žaliavų kainų spaudimui, įmonėms galėjo būti lengviau sušvelninti darbo sąnaudų spaudimą. Šie ne tokie geri vienetinio pelno pokyčiai taip pat atitinka gana prastą ciklinę ekonomikos aplinką, buvusią 2023 m. Apskritai panašu, kad vienetinis pelnas grįžo prie įprasto apsaugos priemonės vaidmens, užkirsdamas kelią ryškesniam didelių vienetinių darbo sąnaudų spaudimo persidavimui vidaus kainoms.

2 Ribojančio pobūdžio pinigų politika

2023 m. ECB ir toliau kėlė pagrindines pinigų politikos palūkanų normas ir palaikė jų pakankamai ribojantį lygį, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 % vidutiniu laikotarpiu lygį. Ekonomikoje išplitus itin dideliam infliaciniam spaudimui dėl didelių energijos kainų, per pirmus devynis mėnesius ECB padidino palūkanų normas 200 bazinių punktų, indėlių galimybės palūkanų normą pakeldamas iki 4 %. Didelės maisto produktų kainos taip pat buvo svarbus lemiamas veiksnys. Be to, nors tiekimo sutrikimų ir susikaupusios paklausos poveikis, susijęs su pandeminių apribojimų panaikinimu, mažėjo, kainos vis tik didėjo, o darbo užmokestis kilo sparčiau. ECB sprendimai rodė tai, kad buvo vadovaujamasi gaunamais duomenimis, ir jie priklausė nuo to, kaip buvo vertinama infliacijos perspektyva vidutiniu laikotarpiu, atsižvelgiant į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Iš per metus gaunamos informacijos vis dažniau buvo matyti, kad pinigų politikos griežtinimo poveikis buvo stipriai perduodamas ekonomikai. Be to, gaunami infliacijos duomenys rodė, kad dezinfliacijos procesas (ypač aiškūs to ženklai buvo mažėjantys bazinės infliacijos rodikliai) toliau tęsėsi. Galiausiai, spalio ir gruodžio mėn. vykusių posėdžių metu Valdančioji taryba nusprendė nekeisti ECB pagrindinių palūkanų normų.

Tebevykstant 2022 m. pradėtam pinigų politikos normalizavimui, Eurosistemos balansas ir toliau mažėjo, nepaisant papildomo 45 mlrd. eurų dydžio indėlio iš Hrvatska narodna banka balanso, įnešto 2023 m. sausio 1 d. Kroatijai įsivedus eurą. Metų pabaigoje Eurosistemos balansas sudarė 6,9 trln. eurų, t. y. per metus sumažėjo daugiau kaip 1 trln., o palyginti su 2022 m. viduryje buvusiu didžiausiu dydžiu – beveik 2 trln. eurų. Šį sumažėjimą daugiausia lėmė pasibaigę bankų pagal trečiąją tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų seriją (TITRO III) pasiskolintų ilgalaikių lėšų terminai ir išankstiniai jų grąžinimai. Jam taip pat įtakos turėjo ir tai, kad atitinkamai kovo ir liepos mėn. prasidėjusiais laikotarpiais baigėsi visiško ir dalinio reinvestavimo etapai pagal turto pirkimo programą (TPP). 2023 m. gruodžio mėn. Valdančioji taryba nusprendė sparčiau normalizuoti Eurosistemos balansą ir išreiškė ketinimą nuo 2024 m. liepos mėn. imtis nuoseklaus reinvesticijų pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) atšaukimo. 2023 m. Eurosistema vykdė savo trumpalaikių palūkanų normų valdymo operacinės sistemos peržiūrą, apie kurią paskelbė 2022 m. gruodžio mėn. Peržiūra baigta 2024 m. kovo mėn.

Be to, 2023 m. ECB toliau tęsė 2022 m. pradėtą laipsnišką dėl pandemijos įvestų įkaitui taikomų sąlygų švelninimo priemonių panaikinimą, o Graikijos Respublikos kredito reitingas buvo padidintas iki investicinio lygio. Visus 2023 m. Eurosistema, siekdama užtikrinti veiksmingą politikos įgyvendinimą, pabrėžė rizikos valdymą, be kita ko, diversifikuodama savo pripažintus kredito rizikos vertinimo šaltinius. Kadangi pagrindinės palūkanų normos buvo padidintos siekiant sumažinti infliaciją, ECB patyrė nuostolių dėl neigiamų palūkanų pajamų, kuriuos iš dalies kompensavo anksčiau suformuoti finansiniai rezervai. Tikimasi, kad ateityje ECB pinigų politikos pajamos vėl didės, o tai padės palaikyti veiksmų efektyvumą.

2.1 Ribojančio pobūdžio pinigų politika siekiama sugrąžinti infliaciją į tikslinį 2 % lygį

Euro zonos ekonomikos augimas, nuo 2022 m. vidurio pastebimai sulėtėjęs, 2023 m. pradžioje patyrė sąstingį. Tiesa, ekonomikoje buvo matyti atsparumo požymių, nors buvo susidurta su dideliais sunkumais, kilusiais dėl prislopusio pasaulio ekonomikos aktyvumo, geopolitinio neapibrėžtumo, atsiradusio dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, didelės infliacijos ir sugriežtintų finansavimo sąlygų. Dėl sumažėjusių energijos kainų ir dėl didelių maisto produktų kainų sausio mėn. bendroji infliacija smuktelėjo, bet ir toliau buvo didelė – 8,6 %. Tai iš dalies lėmė visoje ekonomikoje paplitęs didelių energijos kainų poveikis, kuris irgi turėjo įtakos maisto produktų kainoms, taip pat tokie vis dar egzistuojantys, nors ir mažėjantys, su pandemija susiję veiksniai kaip tiekimo grandinės sutrikimai ir susikaupusi paklausa. Sparčiau didėjo ir darbo užmokestis.

Atsižvelgdama į infliacijos perspektyvą vidutiniu laikotarpiu, Valdančioji taryba dar kartą patvirtino savo ketinimą toliau vykdyti ribojamąją pinigų politiką ir vasario mėn. įvykusio posėdžio metu padidino tris ECB pagrindines palūkanų normas 50 bazinių punktų. Ji taip pat nurodė ketinanti per kovo mėn. vyksiantį posėdį padidinti palūkanų normas dar 50 bazinių punktų, o vėliau įvertinti tolesnę pinigų politikos kryptį. Valdančioji taryba užtikrintai tęsė pradėtą palūkanų normų kėlimą stabiliu tempu, palaikydama jų pakankamai ribojantį lygį, kad tai padėtų infliacijai laiku grįžti į tikslinį 2 % vidutiniu laikotarpiu lygį. Palūkanų normas palaikant ribojamojo lygio, infliacija turėtų po truputį mažėti, būtų neleidžiama didėti paklausai ir būtų užkirstas kelias bet kokiam užsitęsusiam infliacijos lūkesčių didėjimui.

Per vasario mėn. vykusį posėdį Valdančioji taryba taip pat nustatė Eurosistemos turimų vertybinių popierių, įsigytų pagal turto pirkimo programą (TPP), portfelio mažinimo sąlygas. 2022 m. gruodžio mėn. sprendime buvo numatyta, kad nuo kovo mėn. nebebus reinvestuojamos visos pagrindinės sumos, gautos iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui, ir kad TPP portfelis kiekvieną mėnesį turėtų sumažėti vidutiniškai po 15 mlrd. eurų laikotarpiu nuo 2023 m. kovo iki birželio mėn., o paskesnio mažėjimo tempas turėjo būti nustatytas vėliau. Bendrovių obligacijų reinvesticijos būtų orientuotos labiau į emitentus, kurių geresni veiklos rodikliai kovos su klimato kaita srityje. Toliau laikantis ECB nustatyto kainų stabilumo tikslo, šia strategija buvo siekiama geriau atvaizduoti su klimato kaita susijusią finansinę riziką Eurosistemos balanse ir palaipsniui mažinti turimų įmonių obligacijų pozicijų priklausomybę nuo iškastinio kuro, atsižvelgiant į ECB antrinį tikslą – palaikyti ES bendrą ekonominę politiką, kuri apima pastangas sušvelninti klimato kaitos poveikį (žr. 8 intarpą).

Kovo mėn., kilus neramumams JAV ir Šveicarijos bankų sektoriuje, išaugo įtampa finansų rinkose ir padidėjo neužtikrintumas dėl euro zonos augimo ir infliacijos perspektyvų. Be to, kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominėse prognozėse buvo numatyta, kad didelė infliacija užsitęs, ypač infliacija, neįskaitant maisto produktų ir energijos, nors buvo tikimasi, kad per ateinančius metus infliacija sumažės. Kadangi buvo prognozuojama, kad pernelyg didelė infliacija bus pernelyg ilgai, Valdančioji taryba nusprendė padidinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas 50 bazinių punktų. Be to, padidėjęs neapibrėžtumas išryškino tai, kad, priimant Valdančiosios tarybos sprendimus dėl palūkanų normų, svarbu remtis duomenimis. Todėl ji taip pat patikslino savo „reakcijos funkciją“, paaiškindama, kad jos sprendimai dėl pinigų politikos palūkanų normų bus priimami vadovaujantis trimis kriterijais: infliacijos perspektyva, atsižvelgiant į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamika ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumu. Valdančioji taryba taip pat toliau įdėmiai stebėjo įtampą rinkoje ir buvo pasirengusi atitinkamai reaguoti, kad euro zonoje būtų išsaugotas kainų stabilumas ir užtikrintas finansinis stabilumas. Per kitus mėnesius paaiškėjo, kad euro zonos bankų sektorius yra atsparus įtampai, kilusiai už euro zonos ribų.

Ilgainiui buvo vis akivaizdžiau, kad Valdančiosios tarybos suformuota ribojančio pobūdžio palūkanų normų politika ekonomikai turi didelį poveikį. Buvo juntamas stiprus anksčiau padidintų palūkanų normų poveikis pinigų ir finansavimo sąlygoms, t. y. pradiniams perdavimo mechanizmo etapams, o palaipsniui – ir poveikis visai ekonomikai, nors persidavimo realiajai ekonomikai atsilikimas ir stiprumas tebebuvo neaiškūs. Balandžio mėn. įmonių ir būsto paskolų palūkanų normos pasiekė lygį, kuris buvo aukščiausias per daugiau nei dešimtmetį. Tad dėl sumažėjusios skolinimosi paklausos ir sugriežtintų kredito standartų laipsniškai lėtėjo paskolų augimas. Be to, birželio mėn. bankai grąžino didžiausią pagal TITRO III pasiskolintų lėšų sumą, todėl labai sumažėjo perteklinis likvidumas. Šis sumažėjimas nesutrukdė sklandžiai perduoti pinigų politikos palūkanų normų pokyčių nerizikingoms palūkanų normoms pinigų rinkose, nors išryškėjo asimetrija reaguojant į euro trumpalaikio skolinimosi normos (€STR) ir ECB indėlių galimybės palūkanų normos skirtumą. Sumažėjus likvidumui, skirtumas nesumažėjo, priešingai nei padidėjus likvidumui (žr. 3 intarpą).

Bendroji infliacija gerokai sumažėjo: vasario mėn. buvo 8,5 %, kovo mėn. – 6,9 %, balandžio mėn. – 7,0 %, o gegužės mėn. ji nukrito iki 6,1 %. Vis dėlto, nors buvo tikimasi, kad infliacija toliau mažės ir artės prie tikslinio lygio, daugiausia dėl kartu griežtinamų finansavimo sąlygų, kurios vis labiau slopino paklausą, vis dar buvo manoma, kad kainų spaudimas per ilgai bus pernelyg didelis. Dėl to Valdančioji taryba nusprendė vieną po kito atlikti du palūkanų normų padidinimus po 25 bazinius punktus – atitinkamai gegužės ir birželio mėn.

Kovo mėn. sumažinus reinvesticijų tempą, liepos mėn. reinvesticijos pagal TPP buvo baigtos. Reinvesticijos pagal SPPP turėjo būti vykdomos bent iki 2024 m. pabaigos. Taip pat nuo praėjusio Valdančiosios tarybos posėdžio pinigų politikos klausimais įvykę pokyčiai patvirtino vertinimą, kad per kitus mėnesius infliacija toliau mažės, tačiau dar ilgą laiką viršys tikslinį lygį. Remdamasi tuo, Valdančioji taryba nekeitė politikos krypties ir liepos mėn. padidino palūkanų normas dar 25 baziniais punktais.

Liepos mėn. Valdančioji taryba taip pat nusprendė sumažinti atlyginimą už privalomųjų atsargų laikymą nuo indėlių galimybės palūkanų normos iki 0 %. Šiuo sprendimu buvo siekiama palaikyti pinigų politikos veiksmingumą, išsaugant pinigų politikos pozicijos kontrolę ir kartu užtikrinant visišką sprendimų dėl palūkanų normų poveikio persidavimą pinigų rinkoms. Juo taip pat buvo padidintas politikos veiksmingumas, nes buvo sumažintos bendros palūkanų išlaidos, susijusios su atsargomis, ir kartu užtikrintas toks pat pinigų politikos apribojimo lygis.

Vertinant, kad rugpjūčio mėn. infliacija beveik nesumažėjo, palyginti su liepos mėn. užfiksuotu 5,3 % jos dydžiu, o rugsėjo mėn. ECB ekspertų prognozėse 2023 ir 2024 m. infliacijos perspektyvos buvo padidintos, daugiausia dėl numatomo aukštesnio energijos kainų lygio, Valdančioji taryba rugsėjo mėn. posėdyje padidino ECB pagrindines palūkanų normas dar 25 baziniais punktais. Dėl to bendras padidėjimas per 2023 m. pasiekė 200 bazinių punktų, o indėlių galimybės palūkanų norma padidinta iki 4 % (žr. 2.1 pav.).

2.1 pav.

ECB pagrindinių pinigų politikos palūkanų normų pokyčiai

(procentiniais punktais)

Ekonomikos, pirmąjį pusmetį patyrusios sąstingį, augimas per kitus mėnesius turėjo būti prislopintas. Dėl didėjančio Valdančiosios tarybos griežtinimo priemonių poveikio vidaus paklausai, taip pat dėl sudėtingos tarptautinės prekybos aplinkos ECB ekspertams teko 2023 m. rugsėjo mėn. gerokai sumažinti ekonomikos augimo prognozes. Be to, nors bendras kainų spaudimas tebebuvo didelis, dauguma rodiklių pradėjo slūgti ir infliacijos, neįskaitant maisto produktų ir energijos, prognozė taip pat buvo šiek tiek sumažinta. Remdamasi atnaujintu savo vertinimu, Valdančioji taryba taip pat manė, kad ECB pagrindinės palūkanų normos pasiekė lygį, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės laiku sugrąžinti infliaciją į jos siekiamą lygį.

Dešimt kartų iš eilės palūkanų normas didinusi, Valdančioji taryba spalio mėn. posėdyje nusprendė nekeisti ECB pagrindinių palūkanų normų. Nuo 2022 m. liepos mėn., kai buvo pradėtos didinti palūkanų normos, iki 2023 m. rugsėjo mėn. ECB padidino indėlių galimybės palūkanų normą nuo –0,50 % iki 4 %. Nors dėl didelio vidaus kainų spaudimo vis dar buvo numatoma, kad infliacija dar ilgai bus aukšto lygio, rugsėjo mėn. ji reikšmingai sumažėjo, nukrisdama iki 4,3 %. Kartu sumažėjo ir bazinės infliacijos rodikliai. Dėl Artimuosiuose Rytuose prasidėjusio konflikto nuo spalio mėn. padidėjusi geopolitinė rizika dar labiau išryškino tai, kaip svarbu Valdančiajai tarybai vadovautis gaunamais duomenimis nustatant tinkamą pagrindinių pinigų politikos palūkanų normų lygį ir ribojimo trukmę.

Baigiantis metams, infliacija toliau mažėjo ir lapkričio mėn. buvo 2,4 %. Tiesa, Valdančioji taryba gruodžio mėn. posėdyje vertino, kad artimiausioje ateityje ji laikinai vėl padidės dėl bazės efektų. Bazinė infliacija toliau mažėjo. Iš Eurosistemos ekspertų makroekonominių prognozių buvo galima spręsti, kad 2024 m. infliacija vėl ims palaipsniui mažėti. Taip pat buvo vertinama, kad vidaus kainų spaudimas tebėra padidėjęs, pirmiausia dėl spartaus vienetinių darbo sąnaudų augimo.

Šiomis aplinkybėmis Valdančioji taryba gruodžio mėn. posėdyje nusprendė nekeisti savo pagrindinių palūkanų normų.

Taip pat gruodžio mėn. Valdančioji taryba nusprendė imtis tolesnių veiksmų normalizuojant Eurosistemos balansą. Ji išreiškė ketinimą reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, iki 2024 m. vidurio, o tada imti mažinti turimą portfelį vidutiniškai po 7,5 mlrd. eurų kiekvieną mėnesį ir galiausiai metų pabaigoje reinvesticijas nutraukti.

2.2 Eurosistemos balanso pokyčiai toliau griežtinant pinigų politiką

Pradėtas mažinti 2022 m. normalizuojant pinigą politiką, 2023 m. Eurosistemos balansas toliau palaipsniui mažėjo. Jis toliau mažėjo, nes vasario ir birželio mėn. baigėsi atitinkamai visiško ir dalinio reinvestavimo pagal TPP etapai. Pagal SPPP Eurosistema toliau vykdė visišką reinvestavimą visus metus. Iki 2023 m. pabaigos balansas sumažėjo iki 6,9 trln. eurų, daugiausia dėl suėjusio TITRO III operacijų termino, taip pat dėl šių operacijų išankstinių grąžinimų ir iš dalies dėl to, kad pradėtas mažinti TPP portfelis.

2023 m. pabaigoje Eurosistemos balanse esantis su pinigų politika susijęs turtas sudarė 5,1 trln., t. y. 1,2 trln. eurų mažiau, palyginti su 2022 m. pabaiga. Paskolos euro zonos kredito įstaigoms sudarė 6 % (2022 m. pabaigoje – 17 %) viso turto, o pinigų politikos tikslais įsigytas turtas – 68 % (2022 m. pabaigoje – 62 %) viso turto. Kitą balanse esantį finansinį turtą daugiausia sudarė turtas užsienio valiuta, auksas ir ne pinigų politikos portfeliai išreikšti eurais.

Kalbant apie įsipareigojimų dalį, kredito įstaigų laikomos atsargos ir naudojimasis indėlių galimybe sumažėjo iki 3,5 trln. eurų (2022 m. pabaigoje buvo 4,0 trln. eurų) ir 2023 m. pabaigoje sudarė 51 % (2022 m. pabaigoje – 50 %) visų įsipareigojimų. Banknotai apyvartoje iš esmės nepasikeitė ir sudarė 1,6 trln. eurų, arba 23 % (2022 m. – 20 %) visų įsipareigojimų.

2023 m. Eurosistema vykdė savo trumpalaikių palūkanų normų valdymo operacinės sistemos peržiūrą, apie kurią paskelbė 2022 m. gruodžio mėn. Peržiūra baigta 2024 m. kovo mėn.

2.2 pav.

Konsoliduotojo Eurosistemos balanso raida

(mlrd. eurų)

2023 m. sausio 1 d. Kroatijoje įvedus eurą ir Hrvatska narodna banka balansą įtraukus į Eurosistemos konsoliduotą balansą, Eurosistemos turtas ir įsipareigojimai padidėjo 45 mlrd. eurų.

TPP ir SPPP portfelių pasiskirstymas pagal turtą bei jurisdikciją

TPP sudaro keturios turto pirkimo programos: trečioji padengtųjų obligacijų pirkimo programa (POPP3), turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programa (TUVPPP), viešojo sektoriaus pirkimo programa (VSPP) ir bendrovių sektoriaus pirkimo programa (BSPP). Reaguojant į pandemiją, 2020 m. pradėta vykdyti SPPP. Visos turto kategorijos, kurios yra tinkamos pagal TPP, taip pat yra tinkamos pagal SPPP; Graikijos Respublikos išleistiems vertybiniams popieriams buvo laikinai netaikomi tinkamumo reikalavimai^[25].

2021 m. gruodžio mėn. Valdančioji taryba patvirtino savo ketinimą palaipsniui pradėti normalizuoti pinigų politiką, mažindama vertybinių popierių pirkimo pagal SPPP, o vėliau – pagal TPP tempą. Ji paskelbė apie grynųjų turto pirkimų pagal SPPP pabaigą, o 2022 m. kovo mėn. nurodė numatomą grynųjų pirkimų pagal TPP pabaigos datą. Eurosistema baigė vykdyti grynuosius pirkimus pagal SPPP 2022 m. balandžio 1 d. ir toliau reinvestavo (visas) pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Ji baigė vykdyti grynuosius pirkimus pagal TPP 2022 m. liepos 1 d. ir pradėjo tik reinvestuoti (visas) pagrindines sumas, gautas iš vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Tada Valdančioji taryba nusprendė mažinti Eurosistemos pagal TPP įsigytų vertybinių popierių portfelį pamatuotu ir nuspėjamu tempu, 2023 m. kovo–birželio mėn. vykdant dalinį pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, išpirkimą. Taip šiuo laikotarpiu buvo užtikrintas, nuolatinis Eurosistemos aktyvumas rinkoje vykdant TPP. Galiausiai 2023 m. birželio 15 d. Valdančioji taryba patvirtino, kad nuo 2023 m. liepos mėn. bus sustabdytos reinvesticijos pagal TPP. SPPP atveju visos sumos buvo reinvestuojamos iki 2022 m. pabaigos ir visus 2023 m. 2023 m. gruodžio 14 d. Valdančioji taryba paskelbė apie savo ketinimą tęsti visų pagrindinių sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus terminui, reinvestavimą 2024 m. pirmąjį pusmetį ir mažinti SPPP portfelį vidutiniškai 7,5 mlrd. eurų per mėnesį 2024 m. antrąjį pusmetį, o vėliau šių metų pabaigoje visiškai nutraukti reinvestavimą pagal SPPP. Pirkimai ir toliau buvo sklandžiai vykdomi, atsižvelgiant į tuo metu rinkoje vyraujančias sąlygas.

TPP portfelio dydis buvo stabilus per visiško reinvestavimo etapą nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. vasario mėn. Per dalinio reinvestavimo etapą 2023 m. kovo–birželio mėn. jis sumažėjo 60 mlrd. eurų – vidutiniškai po 15 mlrd. eurų per mėnesį, prieš prasidedant visiškam reinvestavimo nutraukimui 2023 m. liepos mėn. Iš viso pagal TPP įsigytų VP portfelis sumažėjo nuo 3,254 trln. eurų (amortizuota savikaina) (2022 m. pabaigoje) iki 3,026 trln. eurų (2023 m. pabaigoje). Metų pabaigoje pagal VSPP įsigyti vertybiniai popieriai sudarė didžiausią dalį – 2,403 trln. eurų, arba 79 % visų pagal TPP turimų vertybinių popierių. Lėšos, gautos iš vertybinių popierių išpirkimo pagal VSPP, paprastai buvo reinvestuojamos toje jurisdikcijoje, kurioje suėjo pagrindinių sumų grąžinimo terminas. Be to, kai kurie nacionaliniai centriniai bankai pirko ES viršvalstybinių institucijų išleistus vertybinius popierius. 2023 m. pabaigoje VSPP vidutinis svertinis terminas buvo 7,0 metų, su tam tikrais skirtumais tarp jurisdikcijų. Metų pabaigoje pagal TUVPPP įsigytų vertybinių popierių dalis sudarė mažiau nei 1 % (13 mlrd. eurų), pagal POPP3 – 9 % (286 mlrd. eurų) ir pagal BSPP – 11 % (324 mlrd. eurų) visų pagal TPP turimų vertybinių popierių. Bendrovių ir padengtųjų obligacijų pirkimams vykdyti buvo taikomi lyginamieji indeksai, apskaičiuojami pagal visų neišpirktų tinkamų bendrovių ir padengtųjų obligacijų rinkos kapitalizaciją. Eurosistema ir toliau pirko bendrovių vertybinius popierius, orientuodama juos į emitentus, kurių veiklos rodikliai kovos su klimato kaita srityje yra geresni, ir paskelbė pirmąją su klimatu susijusią finansinę informaciją apie bendrovių vertybinius popierius, turimus pagal BSPP ir SPPP, taip pat apie savo ne pinigų politikos portfelius (žr. 11.5 skirsnį). Vertybinių popierių pirkimai pagal TPP 2023 m. pirmąjį pusmetį buvo vykdomi sklandžiai. Finansų rinkos gerai priėmė dalinio reinvestavimo etapą ir pirkimo nutraukimą, todėl tai nesukėlė jokių didesnių trikdžių.

2023 m. pabaigoje pagal SPPP turimi vertybiniai popieriai (amortizuota savikaina) sudarė 1,7 trln. eurų. Turimos padengtosios obligacijos sudarė mažiau nei 1 % (6 mlrd. eurų), bendrovių obligacijos – 3 % (46 mlrd. eurų), o viešojo sektoriaus obligacijos – 97 % (1 614 mlrd. eurų)^[26] visų pagal SPPP turėtų vertybinių popierių. 2023 m. pabaigoje pagal SPPP turimų viešojo sektoriaus vertybinių popierių vidutinė svertinė trukmė buvo 7,3 metų, su tam tikrais skirtumais tarp jurisdikcijų.

Pagal VSPP ir SPPP įsigytų privačiojo sektoriaus vertybinių popierių išpirkimai 2023 m. sudarė 80 mlrd., o viešojo sektoriaus vertybinių popierių išpirkimai – 438 mlrd. eurų. Pagal TPP ir SPPP reinvestuotos sumos iš privačiojo sektoriaus vertybinių popierių išpirkimo sudarė 36 mlrd., o iš viešojo sektoriaus vertybinių popierių išpirkimo – 271 mlrd. eurų. Atsižvelgiant į dideles ir netolygiai pasiskirsčiusias išpirkimų apimtis, viešojo sektoriaus reinvesticijos buvo išlygintos pagal jurisdikcijas ir laiką, kad būtų užtikrintas reguliarus ir subalansuotas aktyvumas rinkoje, tinkamai atsižvelgiant į rinkos kainų formavimo ir rinkos veikimo aspektus. Dėl šio išlyginimo mechanizmo atsirado papildomų laikinų pagal SPPP turimų vertybinių popierių nukrypimų nuo paskirstymo pagal Eurosistemos kapitalo raktą, tačiau šie nukrypimai iš esmės buvo panaikinti iki išlyginamojo laikotarpio, t. y. kalendorinių metų, kuriais vykdomi išpirkimai, pabaigos.

Pagal VSPP, BSPP, POPP3 ir SPPP įsigytas turtas ir toliau buvo skolinamas siekiant palaikyti obligacijų ir atpirkimo sandorių rinkų likvidumą. 2023 m., palyginti su ankstesniais metais, atpirkimo sandorių rinkos sąlygos labai pagerėjo, tai rodė mažesnės skolinimo apimtys.

Eurosistemos refinansavimo operacijų pokyčiai

2023 m. pabaigoje Eurosistemos refinansavimo operacijų likutinė suma buvo 410 mlrd., t. y. 914 mlrd. eurų mažesnė, palyginti su 2022 m. pabaiga. Šį pokytį nulėmė savanoriškas išankstinis pasiskolintų lėšų grąžinimas (312,5 mlrd. eurų) ir pasibaigęs operacijų terminas (612,9 mlrd. eurų) pagal TITRO III seriją. Eurosistemos refinansavimo operacijų vidutinė svertinė trukmė sutrumpėjo nuo maždaug 10,5 mėnesio (2022 m. pabaigoje) iki 5,2 mėnesio (2023 m. pabaigoje).

Nuoseklus įkaitui dėl pandemijos taikomų priemonių sušvelninimo atšaukimas

2022 m. kovo mėn. ECB paskelbė nuoseklų įkaitui dėl pandemijos taikomų priemonių sušvelninimo atšaukimą. Šios priemonės buvo pagrindinis ECB pinigų politikos atsako į pandemiją elementas, palengvinantis sandorio šalims galimybę naudotis Eurosistemos kredito operacijomis ir didinantis tinkamo įkaito apimtį. Pagrindinės švelninimo priemonės buvo laikinas visų turto kategorijų įvertinimo mažesne nei rinkos verte koeficiento sumažinimas 20 % ir kai kurių nacionalinių centrinių bankų įgyvendinamų papildomų kredito reikalavimų sistemų laikinas išplėtimas.

Šis nuoseklus sušvelninimo priemonių atšaukimas pradėtas vykdyti 2022 m. liepos mėn. Antrame etape, kuris įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 29 d., laikinas antrinę rinką turinčio ir antrinės rinkos neturinčio turto įvertinimo mažesne nei rinkos verte koeficientų sumažinimas buvo visiškai panaikintas įgyvendinant naują vertės sumažinimo grafiką, taip pažymint, kad grįžtama prie ECB iki pandemijos buvusio kredito operacijų priimtinos rizikos lygio^[27].

Trečias etapas, laipsniškai atsisakant įkaitui dėl pandemijos taikytų sąlygų, bus išsami papildomų kredito reikalavimų sistemos peržiūra. 2023 m. ar dar anksčiau kai kurie nacionaliniai centriniai bankai visiškai arba iš dalies atsisakė savo nacionalinių papildomų kredito reikalavimų sistemų^[28]. 2023 m. lapkričio mėn. ECB paskelbė apie trumpalaikių skolos priemonių, naudojamų kaip įkaitas pagal Gaires dėl laikinų įkaitui taikomų priemonių^[29], ir keleto konkrečių papildomų kredito reikalavimų sistemų elementų tinkamumo pabaigą. Be to, jis nusprendė sugrąžinti 25 000 eurų minimalų kredito reikalavimų, priimtinų naudoti šalies viduje kaip įkaitą, dydį, taip pat pratęsti papildomų vidaus kredito reikalavimų sistemų su likusiais jų elementais galiojimą bent iki 2024 m. pabaigos. Šie sprendimai bus įgyvendinti 2024 m.

2023 m. rugsėjo mėn. Graikijos Respublikos kredito reitingas Eurosistemos suderintoje reitingų skalėje buvo padidintas nuo 4 iki 3 kredito kokybės žingsnio (nuo BB+ iki BBB-), todėl visos Graikijos Respublikos centrinės valdžios išleistos skolos priemonės yra investicinio reitingo lygio^[30]. Taigi, Graikijos Respublikos centrinės valdžios išleistos skolos priemonės, kurioms anksčiau buvo taikoma į Gaires dėl laikinų įkaitui taikomų priemonių įtraukta išimtis, nuo 2023 m. rugsėjo mėn. yra tinkamos pagal bendrąją įkaito sistemą.

Antrinę rinką turinčio tinkamo turto ir jo naudojimo įkaitu pokyčiai

2023 m. antrinę rinką turinčio tinkamo turto nominalioji suma padidėjo 1,2 trln. ir metų pabaigoje sudarė 18,3 trln. eurų (žr. 2.3 pav.). Didžiausia tebebuvo centrinės valdžios vertybinių popierių turto klasė (9,9 trln. eurų). Kitos turto klasės – bendrovių obligacijos (1,9 trln. eurų), padengtosios bankų obligacijos (1,8 trln. eurų) ir neužtikrintosios bankų obligacijos (2 trln. eurų). Regionų valdžios obligacijos (603 mlrd. eurų), turtu užtikrinti vertybiniai popieriai (600 mlrd. eurų) ir kitas antrinę rinką turintis turtas (1,4 trln. eurų) sudarė palyginti nedidelę tinkamo turto dalį.

2.3 pav.

Antrinę rinką turinčio turto pokyčiai

(mlrd. eurų)

Nuo TITRO III taikomų palūkanų normų koregavimo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. pabaigos kitos sandorių šalys grąžino 80 proc. šiose operacijose pasiskolintos sumos, dėl to labai sumažėjo įkeisto turto – daugiau kaip 900 mlrd. eurų (žr. 2.4 pav.). Po išankstinių grąžinimų nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. sausio mėn. kitos sandorių šalys atsiėmė visų pirma vyriausybės obligacijas, kurių alternatyviosios sąnaudos yra palyginti didelės ir kurios gali būti naudojamos privačiam atpirkimo sandorių finansavimui. Be to, 2023 m. jie atsiėmė daugiau kaip 250 mlrd. eurų padengtųjų obligacijų ir turtu užtikrintų vertybinių popierių. Suėjus TITRO III operacijos terminui 2023 m. birželio mėn., taip pat labai sumažėjo įkeisto turto (apie 300 mlrd. eurų), ir tai sudarė 60 % tą dieną grąžinto grynojo kredito. Tačiau du trečdalius šio įkeisto turto sumažėjimo lėmė dalinis įkaitui dėl pandemijos taikomų švelninimo priemonių laipsniškas nutraukimas, visų pirma tam tikrų papildomų kredito reikalavimų Prancūzijoje tinkamumo nutraukimas, taip pat likusio 10 % įvertinimo mažesne nei rinkos verte koeficiento atšaukimas.

2.4 pav.

Įkeisto turto pokyčiai

(mlrd. eurų)

2.3 Pinigų politikos priemonių finansinės rizikos valdymas

Eurosistema nuolat valdo finansinę riziką, susijusią su jos pinigų politikos operacijų vykdymu. Jos vykdoma rizikos valdymo funkcija siekiama užtikrinti rizikos efektyvumą, t. y. politikos tikslų siekiama taip, kad kiltų mažiausia rizika^[31].

ECB 2023 m. kelis kartus padidino pagrindines palūkanų normas, kad infliacija grįžtų į Valdančiosios tarybos nustatytą vidutinio laikotarpio tikslinį 2 % lygį. Dėl to padidėjo Eurosistemos centrinių bankų balansuose nurodytų įsipareigojimų sąnaudos, o pajamos, gaunamos iš jų TPP ir SPPP portfeliuose laikomų vertybinių popierių bei pagal TITRO III, tebebuvo nedidelės. Dėl šios priežasties buvo gautos neigiamos palūkanų pajamos, kurias iš dalies galima kompensuoti iš ankstesniais metais sukauptų finansinių rezervų. Jei minėti rezervai bus visiškai panaudoti, bet kokie likę nuostoliai įrašomi į balansus. Tačiau tokie nuostoliai gali būti kompensuoti būsimu pelnu ir nepaveikti Eurosistemos centrinių bankų gebėjimo efektyviai veikti. Tikimasi, kad ilgainiui Eurosistemos turto ir įsipareigojimų neatitiktis mažės, ir tai pagerins jos pelno (nuostolių) ataskaitas^[32].

Pagrindiniai Eurosistemos rizikos valdymo sistemos pokyčiai, įvykę 2023 m., – tolesnis kredito rizikos vertinimo šaltinių diversifikavimas ir didesnis bendrovių sektoriaus vertybinių popierių pirkimo orientavimas į emitentus, kurių klimato srities rezultatai yra geresni.

Tolesnis kredito rizikos vertinimo šaltinių diversifikavimas

2023 m. į Eurosistemos kredito vertinimo sistemą (EKVS) įtraukti papildomi kredito vertinimo šaltiniai. EKVS yra rizikos valdymo sistema, kurią Eurosistema taiko pinigų politikos operacijoms naudojamo turto kredito rizikai mažinti. Joje nustatytos procedūros, taisyklės ir metodai, užtikrinantys, kad būtų nuolat laikomasi griežtų Eurosistemos kredito standartų viso tinkamo turto atžvilgiu. Tai apima įvairių rūšių kredito rizikos vertinimo šaltinių vertinimą, patvirtinimą ir stebėseną.

2023 m. balandžio mėn. Valdančioji taryba nusprendė patvirtinti Graikijos banko vidinę kredito rizikos vertinimo sistemą, skirtą Graikijos ne finansų sektoriaus juridiniams asmenims vertinti, kaip kredito rizikos vertinimo šaltinį. Dabar šie vertinimai gali būti naudojami nustatant Graikijos ne finansų bendrovių kredito reikalavimų tinkamumą priimti kaip įkaitą Eurosistemos kredito operacijoms užtikrinti ir jų įvertinimą mažesne nei rinkos verte. Graikijos banko vidaus vertinimo sistema yra viena iš devynių nacionalinių centrinių bankų kredito rizikos vertinimo sistemų, kurias šiuo metu pripažįsta Valdančioji taryba.

Lapkričio mėn., Eurosistemai atlikus išsamų bendrovės pateiktos paraiškos vertinimą remiantis ECAI pripažinimo kriterijais, Valdančioji taryba nusprendė pripažinti Scope Ratings GmbH nauja išorine kredito rizikos vertinimo institucija (ECAI). Vertinimo metu atsižvelgta į kiekybinius ir kokybinius kriterijus, taip pat į visas atitinkamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos priežiūrines pastabas. Baigus Scope Ratings integravimo į Eurosistemos IT infrastruktūrą procesą, Scope Ratings suteikti reitingai bus naudojami kartu su jau pripažintų ECAI (DBRS Morningstar, Fitch Ratings, Moody’s ir S&P Global Ratings) reitingais nustatant įkeičiamo turto tinkamumą pinigų politikos operacijoms ir taikytiną įvertinimą mažesne nei rinkos verte.

Turto pirkimų pagal TPP ir SPPP rizikos valdymas

2023 m. pagal SPPP, o iki birželio pabaigos – ir pagal TPP, pinigų politikos tikslais tebebuvo reinvestuojamos pagrindinės sumos, gautos iš vertybinių popierių suėjus jų terminui. Šių programų finansinė rizika valdoma remiantis specialiomis finansinės rizikos kontrolės sistemomis, pagal kurias atsižvelgiama į kiekvienos programos politikos tikslus ir įvairių rūšių įsigyto turto ypatybes bei rizikos profilį. Sąrangas sudaro tinkamumo kriterijai, kredito rizikos vertinimo ir išsamaus patikrinimo procedūros, kainų nustatymo sąrangos, lyginamieji indeksai ir ribos. Jos taikomos vykdant grynuosius turto pirkimus, taip pat tebėra taikomos reinvestuojant pagrindines lėšas, gautas iš įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, ir nupirktiems vertybiniams popieriams, kol jie yra Eurosistemos balanse. Pagrindiniai sąrangų elementai, išdėstyti ECB 2022 metų ataskaitos 2.3 skirsnyje esančioje 2.1 lentelėje, tebegalioja. Kalbant apie bendrovių sektoriaus vertybinius popierius, Eurosistema nuo 2023 m. kovo mėn., kai buvo pradėtas dalinis reinvestavimas pagal TPP, daugiau kreipė pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, reinvestavimą į emitentus, turinčius geresnius veiklos rodiklius kovos su klimato kaita srityje.

3 intarpas
Perteklinio likvidumo raida ir jo poveikis įkaitu neužtikrintos euro rinkos palūkanų normai

Šiame intarpe nagrinėjamas Eurosistemos balanso mažinimo poveikis euro pinigų rinkai. Dėl balanso mažinimo sumažėjęs perteklinis likvidumas nesutrikdė ECB pagrindinių palūkanų normų pokyčių perdavimo įkaitu neužtikrintos pinigų rinkos palūkanų normoms. Tačiau 2023 m. išryškėjo asimetrija, reaguojant į skirtumą tarp euro trumpalaikės palūkanų normos (€STR) ir ECB indėlių galimybės palūkanų normos, kuri mažiau reagavo į perteklinio likvidumo sugrąžinimą negu į ankstesnį likvidumo didinimą. Preliminari analizė rodo, kad šis reiškinys greičiausiai yra laikinas.

Naujasis pinigų politikos griežtinimas sumažino likvidumą

Kadangi indėlių galimybės palūkanų norma nebebuvo neigiama ir dėl TITRO III sąlygų koregavimo, perteklinis likvidumas sumažėjo nuo 4,4 trln. eurų (2022 m. liepos 27 d.) iki 3,3 trln. eurų (2023 m. gruodžio 31 d.) (žr. A pav. a grafiką). Pirmiausia šį 1,1 trln. eurų sumažėjimą lėmė 1,7 trln. eurų, kuriuos bankai buvo pasiskolinę pagal TITRO III, grąžinimas. Prie šio sumažėjimo taip pat prisidėjo Eurosistemos turimų vertybinių popierių pagal TPP terminų suėjimas, o išpirktos ir nereinvestuotos lėšos sudarė 0,3 trln. eurų. Ir atvirkščiai, dėl autonominių veiksnių raidos į sistemą grįžo 0,9 trln. eurų perteklinis likvidumas, o tai rodo, kad Eurosistemoje sumažėjo institucinių klientų su pinigų politika nesusijusių indėlių. Pakoregavus atlygį už šiuos indėlius, jie mažėjo laipsniškai.

Sumažėjęs likvidumas nesumažino skirtumo tarp €STR ir indėlių galimybės palūkanų normos

Remiantis istoriniais duomenimis, labai sumažėjus pertekliniam likvidumui, turėtų sumažėti €STR ir indėlių galimybės palūkanų normos skirtumas. Tačiau pastaruoju metu sumažėjęs perteklinis likvidumas nesumažino šio skirtumo (žr. A pav. b grafiką), kuris didėjo iki 2022 m. antrojo pusmečio, o nuo 2022 m. lapkričio mėn. stabilizavosi ties maždaug –10 bazinių punktų riba. Dėl šio nukrypimo nuo istorinių tendencijų kyla klausimas, ar tai yra laikinas reiškinys, ar struktūrinis pokytis.

A pav.

Perteklinio likvidumo raida

a) Perteklinis likvidumas ir jo sudedamosios dalys	b) Perteklinio likvidumo ir €STR arba indėlių galimybės palūkanų normos skirtumas
(trln. eurų)	(x ašis: perteklinis likvidumas trln. eurų; y ašis: skirtumas baziniais punktais)

Lemiamieji veiksniai

2022 m. liepos mėn. panaikinus dviejų pakopų atlyginimo už bankų atsargų perteklių sistemą, atsirado papildomas 1 trln. eurų perteklinis likvidumas, kuriuo buvo galima prekiauti (žr. B pav. a grafiką). Neigiamų palūkanų normų laikotarpiu ir 2019 m. spalio mėn. įvedus dvipakopę atlyginimo už laikomą perteklinį likvidumą sistemą, faktiškai prekybai prieinamas perteklinis likvidumas buvo mažesnis už bendrąjį perteklinio likvidumo rodiklį, nes už dalį Eurosistemoje laikomo perteklinio likvidumo buvo mokamas palankus atlyginimas, t. y. jam nebuvo taikomos neigiamos palūkanų normos. Šis pranašumas buvo panaikintas, kai 2022 m. liepos mėn. baigėsi neigiamų palūkanų normų taikymas. Papildomų lėšų, kuriomis galima prekiauti, išleidimas, be kita ko, paskatino bankų prekybą neužtikrintais vienadieniais indėliais.

Remiantis pinigų rinkos statistikos atskaitomybės duomenų rinkiniu, neužtikrintas skolinimasis padidėjo vidutiniškai nuo 120 mlrd. eurų per dieną (indėlių galimybės neigiamų palūkanų normų laikotarpiu 2021 ir 2022 m.) iki 210 mlrd. eurų (2023 m. pabaigoje) – visuose kitų sandorio šalių sektoriuose (žr. B pav. b grafiką). Taigi, grįžimas prie teigiamų palūkanų normų ir dvipakopės atlygio už laikomą perteklinį likvidumą sistemos panaikinimas lėmė pastebimą neužtikrinto skolinimosi segmento pasiūlos padidėjimą.

Esant perteklinei pasiūlai, bankams buvo naudinga didesnė rinkos galia derantis su klientais dėl palūkanų normų, kaip akivaizdžiai matoma iš didesnės palūkanų normų dispersijos jų įnašuose į €STR skaičiavimą, kai dauguma jų nukreipia palūkanų normą mažėjimo linkme. Nors pinigines lėšas skiriantys investuotojai teikė pirmenybę trumpiems terminams, nes tikėjosi, kad ECB didins palūkanų normas, bankus nelabai domino mažos trukmės sandoriai, kurie neduoda naudos reguliuojamiesiems likvidumo rodikliams, be to, yra brangus būdas didinti bendrą balanso dydį. Dėl šios priežasties bankai yra linkę indėlininkams taikyti priemokas, kad kompensuotų neigiamą tokių indėlių poveikį jų finansinio sverto rodikliui. Dėl priemokų taikymo buvo daromas spaudimas mažinti €STR, ypač ketvirčio ir metų pabaigos ataskaitinio laikotarpio datomis.

B pav.

Prekybos veikla

a) Prekiautinas perteklinis likvidumas bei €STR ir indėlių galimybės palūkanų normos skirtumas	b) Neužtikrintas skolinimasis pagal kitos sandorio šalies sektorių
(skalė kairėje: perteklinis likvidumas trln. eurų; skalė dešinėje: skirtumas baziniais punktais)	(mlrd. eurų)

Nemažėjantis skirtumas gali būti laikinas reiškinys

Apibendrinant pažymėtina, tai, kad skirtumas tarp €STR ir indėlių galimybės palūkanų normos nesumažėjo, gali būti laikinas reiškinys, nes, esant perteklinei pasiūlai, bankai išlaiko rinkos galią derėtis dėl trumpalaikių indėlių kainos, kad padengtų poveikį reguliavimo rodikliams. €STR ir indėlių galimybės palūkanų normos vis dar gali persiskirstyti, nes perteklinio likvidumo lygis toliau mažės, o tai gali pakeisti grynųjų pinigų paklausos ir pasiūlos galios pusiausvyrą.

3 Europos finansų sektorius: atsparus, bet veikiantis neužtikrintomis finansinio stabilumo sąlygomis

2023 m. euro zonos bankai pasirodė esantys atsparūs, ypač įvykus bankų veiklos sutrikimams JAV ir Šveicarijoje. Jiems buvo naudinga keliose srityse padaryta pažanga ir tai, kad nuolat buvo juntamas priežiūros institucijų dalyvavimas. Nepaisant to, finansinio stabilumo aplinka tebebuvo nestabili, nes griežtesnės finansinės sąlygos kėlė sunkumų realiajai ekonomikai ir finansų sektoriui. Nacionalinės valdžios institucijos, siekdamos sustiprinti bankų sektorių, toliau taikė arba griežtino makroprudencinių rezervų reikalavimus. Be to, siekiant padidinti ilgalaikį finansų sistemos atsparumą, toliau buvo tobulinamos bankų, finansinės infrastruktūros ir inovacijų reglamentavimo sistemos.

3.1 Finansinio stabilumo aplinka 2023 m.

Finansinio stabilumo aplinka euro zonoje buvo nestabili visus 2023 m. Tą lėmė keli veiksniai – visuma sukrėtimų, susijusių su aukšta infliacija, griežtesnėmis finansinėmis sąlygomis, prastesnėmis ekonomikos augimo perspektyvomis ir nauja geopolitine įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri prisidėjo prie tebesitęsiančio Rusijos karo prieš Ukrainą poveikio. 2023 m. kovo mėn. įvykę bankų veiklos sutrikimai JAV ir Šveicarijoje sukėlė finansinį sukrėtimą, kuris buvo stiprus, bet trumpalaikis, nes buvo imtasi ryžtingų politinių veiksmų, todėl susirūpinimą dėl finansinio stabilumo keliantys klausimai greitai persikėlė į kitas sritis, pavyzdžiui, didesnių palūkanų normų poveikį ir lėtesnio augimo riziką. Dėl didinamų ECB pinigų politikos palūkanų normų ir toliau nuosekliai didėjo visų ekonomikos sektorių finansavimo sąnaudos. Tiesa, pailgėję ankstesniais metais suteiktų paskolų palūkanų normų fiksavimo laikotarpiai, atsparios darbo rinkos ir sukauptos santaupos mažino kredito rizikos, kad gali padidėti skolinimosi išlaidos, poveikį paskolų gavėjams visus metus. Iš esmės, euro zonos bankų turto kokybė ir toliau buvo gera, bet bankų paskolų nuostoliai, buvę nedideli, pradėjo didėti, o ne bankų finansinio tarpininkavimo subjektams ir toliau kilo padidėjusi kredito rizika, susijusi su didesniu skaičiumi sumažintų obligacijų portfelių reitingų.

Euro zonos valstybėse, ankstesniais metais užsitikrinusiose nedideles kredito palūkanų normas, taip pat galiojant ECB taikomai politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonei, 2023 m. plačiu mastu padidėjo finansavimo sąnaudos, jos per metus menkai skyrėsi tarp šalių. Vis dėlto, kadangi vyriausybėms tenka pratęsti besibaigiančio termino skolas didesnėmis palūkanų normomis, jų finansavimo sąnaudos ir toliau yra jautrios pamatinių fiskalinių veiksnių pokyčiams, ypač fiskalinio atotrūkio rizikai, galinčiai sukelti susirūpinimą dėl valstybės skolos tvarumo. Bet kokią nepagrįstą, chaotišką šalių skolinimosi rinkos raidą galima suvaldyti lanksčiomis ECB reinvesticijomis, vykdomomis pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą, ir ECB taikoma politikos poveikio perdavimo apsaugos priemone, jei įvykdomos būtinos sąlygos.

Panašiai buvo prieš pandemiją ir per ją, kai įmonių sektorius galėjo naudotis mažomis palūkanų normomis, todėl jo pajamos 2023 m. nemažėjo. Ekonomikos atsivėrimo poveikiui silpnėjant, griežtėjant kreditavimo sąlygoms ir didėjant skolos tvarkymo išlaidoms, didėjo įmonių pažeidžiamumas. Nors apskritai žlugusių įmonių skaičius vis dar nedidelis, per metus jis pradėjo didėti. Dėl tebesitęsiančio euro zonos komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkos nuosmukio nekilnojamojo turto įmonės buvo ypač pažeidžiamos.

Namų ūkių sektoriui 2023 m. teko tvarkytis sumažėjančiais skolos tvarkymo pajėgumais dėl kylančių palūkanų normų ir tebesitęsiančiomis korekcijomis būsto rinkose. Nuo pinigų politikos griežtinimo ciklo pradžios labai padidėjusios skolinimosi išlaidos akivaizdžiai darė neigiamą poveikį būsto paskolų paklausai. Nepaisant to, palankios darbo rinkos sąlygos kartu su būsto pasiūlos apribojimais palaikė sklandų būsto rinkų vėsimą. Tačiau vis dar didelės turto vertės rodo, kad pažeidžiamumas gali pasireikšti, jei kainų korekcijos taptų chaotiškos.

Vertinant kelis 2023 m. kintamumo epizodus, paaiškėjo, kad bendra kainodara finansų rinkose per metus buvo pagrįsta optimistiniais lūkesčiais dėl būsimų makrofinansinių perspektyvų, todėl buvo manoma, kad jos yra pažeidžiamos neigiamų netikėtumų atžvilgiu. Nors bendrovių obligacijų rinkoje rizikos priedai atrodė gerai atitinkantys istorines tendencijas, akcijų rinkoje jie buvo gerokai mažesni. Buvo vertinama, kad dėl neįprastai mažos akcijų kainų reakcijos į didėjančias palūkanų normas nuosavybės vertybiniai popieriai gali tapti staigiai perkainotini, jei paaiškėtų, kad ekonomikos augimo sulėtėjimo neigiamas poveikis įmonių pelningumui yra didesnis, nei tikėjosi investuotojai. Be to, rinkos rizikos vertinimas ir toliau labai priklausė nuo tolesnių netikėtumų, susijusių su infliacijos, augimo, o kartu ir pinigų politikos perspektyvomis.

2023 m. trečiąjį ketvirtį euro zonos bankų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas (CET1) sudarė 15,6 %. Šis rodiklis buvo artimas aukščiausiam jo lygiui nuo Europos bankų priežiūros pradžios ir rodė didesnį bankų portfelių pelningumą ir rizikos mažinimą. Didelės kapitalo ir likvidumo atsargos padėjo išsaugoti pasitikėjimą bankų sistema metų pradžioje kilus įtampai dėl bankų veiklos sutrikimų JAV ir Šveicarijoje. Be to, euro zonos bankų nuosavo kapitalo grąža toliau didėjo ir pasiekė 10,0 %, t. y. aukščiausią lygį per daugiau nei dešimtmetį, o tai lėmė didesnės grynosios palūkanų maržos, nes turto pajamingumas didėjo sparčiau nei finansavimo sąnaudos. Nors bankų pajamoms šie palankūs veiksniai buvo naudingi, tikėtina, kad joms pavojų kėlė trys nepalankūs veiksniai: i) didesnė infliacija, augančios skolos tvarkymo išlaidos ir prastėjančios makroekonomikos sąlygos, tai kartu gali turėti neigiamą poveikį bankų turto kokybei, jis jau pradėjo reikštis rodydamas pirmuosius požymius – didėjančius įsipareigojimų neįvykdymo rodiklius ir pradelstąsias skolas; ii) griežtesnius kredito standartus, mažinančius paskolų paklausą, naujų paskolų srautams sumažėjus iki žemiausio lygio (nuo 2015 m.), ir iii) įspūdį, kad finansavimo sąnaudos didės, nes bendrosios indėlių (ypač terminuotųjų) palūkanų normos pradėjo kilti, o rinkos finansavimo sąnaudos pradėjo brangti. Nepaisant šių iššūkių, Europos bankininkystės institucijos (EBI) 2023 m. atlikto visos ES testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai patvirtino, kad galima tikėtis, jog bankai ir toliau bus atsparūs labai neigiamiems sukrėtimams.

2023 m. ne bankų finansų įstaigų sektorius ir toliau buvo gana stabilus, o į valstybių ir investicinio reitingo bendrovių obligacijų fondus toliau plaukė pajamos. Tai padėjo padidinti valstybių ir įmonių išleistų skolos obligacijų absorbavimą. Kartu ne bankų finansų įstaigos per metus aktyviai mažino savo bendrą kredito rizikos poziciją, nepertraukiamai įgyvendindamos rizikos mažinimo procesą ir perskirstydamos savo investicijų portfelius į santykinai saugesnį turtą. Vis dėlto jos vis dar buvo pažeidžiamos kredito rizikos atžvilgiu. Dėl didelio ekonominio neapibrėžtumo ir griežtesnių finansinių sąlygų ne bankų finansų įstaigų sektoriui galimai grėsė nuostoliai dėl perkainojimo (dėl to, kad buvo sumažinti obligacijų portfelių reitingai), taip pat dėl įsipareigojimų neįvykdymo. Be to, jam ir toliau kilo likvidumo rizika, nes, griežtėjant finansinėms sąlygoms, grynųjų pinigų atsargos, laikomos nuosavybės priemonių ir obligacijų fonduose, tebebuvo nedidelės. Vertinant apskritai, pasakytina, kad dėl to, jog likvidumo atsargos visuose ne bankų finansų įstaigų sektoriaus segmentuose tebebuvo menkos, buvo rizika, kad dėl staigaus investicinių fondų lėšų nutekėjimo, didelių įkaito vertės išlaikymo prievolių arba besibaigiančių galioti draudimo liudijimų gali tekti priverstinai parduoti turtą. Nekilnojamojo turto investiciniams fondams vis dar kilo perkainojimo nuostolių ir investuotojų nutekėjimo grėsmė, ypač atsižvelgiant į komercinės paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus iššūkius. Šio segmento nestabilumas kėlė ypač didelį nerimą dėl jo svarbos nekilnojamojo turto sektoriui ir jo galimybės padidinti šiam sektoriui kylančią riziką.

2023 m. euro zonos bankai, fondai ir draudikai ir toliau susidūrė su klimato kaitos keliamais iššūkiais. Turėjo būti atidžiai stebima ir kibernetinė rizika. Dėl klimato kaitos dažnėjančių didelių gaivalinių nelaimių ir didėjančių su jomis susijusių nuostolių taip pat padidėjo draudimo kainos, nes galimybės apsidrausti nuo su klimatu susijusių pavojų yra ribotos^[33]. Tai išryškino riziką, kad dėl dažnesnių su klimatu susijusių sukrėtimų gali paaštrėti ne gyvybės draudikų pelningumo problemos ir padidėti vyraujančios draudimo apsaugos spragos (ekonominių nuostolių, kurių nepadengia draudimas, dalis), o tai gali turėti neigiamą poveikį makroekonominei padėčiai ir finansiniam stabilumui.

3.2 Makroprudencinė politika: finansų sektoriaus atsparumo išsaugojimas nepastoviomis makrofinansinėmis sąlygomis

ECB privalo vertinti nacionalinių institucijų siūlomas makroprudencines kapitalo priemones, skirtas bankams šalyse, dalyvaujančiose Bendrame priežiūros mechanizme. Svarbu tai, kad prireikus ECB turi teisę taikyti griežtesnes kapitalo priemones. ECB, atidžiai stebėdamas nacionalines makroprudencinės politikos pozicijas 2023 m., nenustatė tokio poreikio, nes kelios šalys jau buvo įgyvendinusios naujas makroprudencines priemones arba sugriežtinusios esamas, kad sustiprintų savo bankų sistemų atsparumą susikaupusiam pažeidžiamumui ir lėtesnio augimo rizikai.

Finansų sistemos atsparumo išsaugojimas ir tikslinių makroprudencinės politikos veiksmų skatinimas

2023 m. susirūpinimą dėl finansinio stabilumo kėlė didesnės palūkanų normos ir lėtesnio augimo rizika. Vertinant iš makroprudencinės perspektyvos, griežtesnės finansinės sąlygos lėmė tebesitęsiantį finansinio ciklo nuosmukį, tačiau sisteminė rizika nepasitvirtino. Pažymėtina, kad bankų kapitalo pozicijos ir toliau buvo tvirtos, nors kapitalo rezervo lygis įvairiuose bankuose ir šalyse buvo skirtingas, o kredito pasiūlos apribojimai nebuvo susiję su bankų kapitalo reikalavimais. Žvelgiant į ateitį, didesnės skolos tvarkymo išlaidos ir blogėjanti makroekonominė aplinka galėtų apsunkinti ne finansų sektorių skolos tvarkymo pajėgumą ir palaipsniui pabloginti bankų turto kokybę. Tai kartu su mažesne skolinimo apimtimi ir didėjančiomis finansavimo sąnaudomis gali turėti neigiamą poveikį bankų pelningumui ir atsparumui.

Šiame kontekste nacionalinės institucijos, siekdamos sustiprinti bankų atsparumą, ir toliau griežtino makroprudencinę politiką 2023 m. Tai daryti padėjo bankų pelningumas ir kapitalo rezervas, kurie vidutiniškai vis dar buvo dideli, nepaisant sudėtingos makrofinansinės aplinkos. Kai kurios nacionalinės institucijos ėmė taikyti didesnes anticiklinio kapitalo rezervo normas, siekdamos įveikti su kredito rizikos augimu susijusį pažeidžiamumą ir užtikrinti didesnę makroprudencinę erdvę atlaisvinamų kapitalo rezervų pavidalu. 2023 m. aštuonios šalys pradėjo taikyti arba sugriežtino anticiklinio kapitalo rezervo normą, tad iki metų pabaigos bendras šalių, kurios įvedė arba paskelbė teigiamą anticiklinio rezervo normą, skaičius padidėjo iki 14. Be to, iš viso 11 šalių taikė arba paskelbė planuojančios nustatyti plataus masto ar sektorinį sisteminės rizikos rezervo reikalavimą^[34], o dešimties šalių bankai padidino savo sisteminės rizikos rezervus, iš dalies dėl peržiūrėtos ECB apatinės ribos nustatymo metodikos^[35]. Galiausiai 15 šalių toliau taikė į skolininką orientuotas priemones, kad užkirstų kelią bankams prisiimti pernelyg didelę riziką skolinant namų ūkiams.

2023 m. ECB pranešė apie savo analizę ir nuomonę makroprudencinės politikos temomis. Gegužės ir lapkričio mėn. išleistos Finansinio stabilumo apžvalgos makroprudencinės politikos skyriuose jis pabrėžė makroprudencinių rezervų išsaugojimo svarbą tuo atveju, jei sąlygos bankų sektoriuje pablogėtų^[36]. Jis taip pat paaiškino, kodėl esamos skolininkais grindžiamos priemonės turi būti toliau taikomos ir turi veikti kaip struktūriniai saugikliai, siekiant užtikrinti, kad skolinimo standartai nepablogėtų, o skolininkai ir toliau būtų atsparūs. Be to, jis pasiūlė, kad aukštas bankų sektoriaus pelningumo lygis galėtų suteikti galimybę kai kurioms šalims įgyvendinti papildomus tikslinius makroprudencinių rezervų didinimus su sąlyga, kad bus išvengta procikliško poveikio. Ir paskutinis, tačiau ne mažiau svarbus dalykas yra tas, kad ECB paskelbė nuomones, jose paaiškino, kodėl kredito įstaigų apmokestinimas papildomais mokesčiais kai kuriose šalyse gali turėti neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui^[37].

ECB vieną Makroprudencinio biuletenio numerį skyrė galimam teigiamos neutralios anticiklinio kapitalo rezervo normos įvedimui aptarti. Apskritai, per pandemiją sukaupta patirtis rodo, kad reikia didinti atlaisvinamų makroprudencinių kapitalo rezervų vaidmenį, siekiant veiksmingai kovoti su nepalankiais sisteminiais sukrėtimais, kurie gali kilti nepriklausomai nuo šalies padėties finansų ar ekonomikos cikle. Iki 2023 m. pabaigos šešios šalys jau taikė teigiamos neutralios anticiklinio kapitalo rezervo normos nustatymo sąrangas arba paskelbė ketinančios jas taikyti^[38]. Šios sąrangos buvo grindžiamos skirtingais metodais, todėl teigiamos neutralios anticiklinio kapitalo rezervo normos skyrėsi. Vidutinės trukmės laikotarpiu būtų pageidautina, kad bankų sąjungos šalyse būtų taikomas labiau suderintas požiūris į teigiamos neutralios anticiklinio kapitalo rezervo normos nustatymą, nes tai padidintų nuoseklumą ir veiksmingą politikos formavimą, kartu suteikiant pakankamai nacionalinio lankstumo. Atsižvelgdamas į nebankinį finansų sektorių, ECB ir toliau ragino taikyti bendrą politikos priemonių rinkinį, skirtą pažeidžiamumams šiame sektoriuje kompleksiškai įveikti. Rengiant šias priemones, turėtų būti atsižvelgiama į esamas sąrangas, taip pat jos turėtų būti grindžiamos glaudžiu tarptautiniu koordinavimu.

Bendradarbiavimas su Europos sisteminės rizikos valdyba

2023 m. ECB teikė analitinę, statistinę, logistinę ir administracinę pagalbą Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) sekretoriatui. Pažymėtina, kad ECB kartu pirmininkavo ESRV Priemonių darbo grupei, Analizės darbo grupei ir Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis darbo grupei, taip pat ECB ir ESRV Klimato rizikos stebėsenos projekto grupei. Jis taip pat bendrai pirmininkavo teminei darbo grupei dėl didesnės infliacijos ir kylančių palūkanų normų poveikio finansiniam stabilumui, sudarytai iš Analizės darbo grupės ir Makroprudencinės analizės grupės bei Priemonių darbo grupės ir Makroprudencinės politikos grupės.

ECB taip pat padėjo ESRV dirbti su i) makroprudencinėmis priemonėmis kibernetiniam atsparumui užtikrinti^[39]; ii) sisteminėmis pasekmėmis ir politikos galimybėmis, susijusiomis su kriptoturtu ir decentralizuotais finansais^[40]; iii) pažeidžiamumų, susijusių su nebankiniu finansiniu tarpininkavimu, stebėsena^[41]; iv) politikos galimybėmis, skirtomis rizikai bendrovių skolos ir nekilnojamojo turto investicinių fondų srityse įveikti^[42]; v) komercinės paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus pažeidžiamumais, dėl kurių ESRV paskelbė rekomendaciją^[43], ir vi) makroprudencinėmis klimato rizikos valdymo sistemomis^[44]. Išsamesnė informacija pateikta ESRV interneto svetainėje ir metinėse ataskaitose.

3.3 Mikroprudencinė veikla kiekvieno banko saugumui ir patikimumui užtikrinti

Nepaisant sudėtingų makroekonomikos sąlygų, Europos bankai ir toliau buvo atsparūs visus 2023 m., taip pat ir po kovo mėn. įvykusių neramumų, kuriuos sukėlė kai kurių regioninių bankų veiklos sutrikimas JAV, o Europoje buvo pasiekta kulminacija, kai UBS perėmė Šveicarijos valdžios institucijų prižiūrimą Credit Suisse. Specialiame ECB ir EBI atliktame duomenų rinkimo tyrime bankai pranešė apie 73 mlrd. eurų grynąjį nerealizuotąjį nuostolį, susijusį su skolos vertybiniais popieriais balansine verte. Palyginti su JAV pateiktais duomenimis, ši suma buvo laikoma nedidele. Pagal ECB 2023 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis nepalankų scenarijų, geresnė turto kokybė ir pelningumas padėjo bankams atlaikyti didelį ekonomikos nuosmukį. Toks bendras atsparumas siejamas su bankų pastangoms per daugelį metų, jų diversifikuotu finansavimu ir gera likvidumo aplinka, taip pat su ECB nuolatine priežiūra, pavyzdžiui, nuo 2021 m. vykdomu darbu, susijusiu su palūkanų normos rizika bankinėje knygoje. 2023 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procese (SREP) bendras SREP balas iš esmės nesikeitė. Buvo nustatyti 2 ramsčio reikalavimai (P2R) CET1 priemonėms – vidutiniškai 1,2 % (2022 m. – 1,1 %).

Nepaisant SREP rezultatų ir to, kad Europos bankų pelningumas buvo rekordinis, ECB mano, kad negalima nusiraminti. Vis labiau juntamas jo pinigų politikos palūkanų normų poveikis bankų indėlių palūkanų normoms ir didėjančios bankų finansavimo sąnaudos, taip pat prastėjanti turto kokybė nekilnojamojo turto sektoriuje ir kituose palūkanų normoms jautriuose sektoriuose gali kelti pavojų didelio pelno tvarumui. ECB priežiūros veikloje ir toliau daugiausia dėmesio skiriama nuolatiniams rizikos valdymo, valdymo ir vidaus kontrolės trūkumams bei kylančiai rizikai.

2023 m. ECB Bankų priežiūros tarnybos darbas tapo efektyvesnis ir labiau grindžiamas rizika. Remdamasis savo vidiniais veiksmais ir ekspertų grupių rekomendacijomis, ECB įdiegė naują priimtinos rizikos sistemą, suteikiančią priežiūros institucijoms galimybę pritaikyti savo veiksmus ir suteikti jiems pirmenybę pagal konkrečią jų prižiūrimo banko situaciją, o ne taikyti universalų modelį. Taip pat jis įdiegė naują daugiametę SREP vertinimo sistemą, suteikiančią priežiūros institucijoms galimybę geriau kalibruoti analizės intensyvumą ir dažnumą. Be to, ji padėjo plėtoti laiku ir ryžtingesnius eskalavimo procesus, pasitelkiant visą spektrą priežiūros priemonių, įskaitant periodines baudas, pavyzdžiui, klimato ir aplinkos rizikos srityje^[45].

2023 m. ECB skyrė sankcijas trims bankams^[46].

2023 m. gruodžio mėn. ECB paskelbė 2024–2026 m. priežiūros prioritetus, daugiausia dėmesio skiriama i) atsparumo tiesioginiams makrofinansiniams ir geopolitiniams sukrėtimams didinimui, ii) spartesniam ir veiksmingesniam vidaus valdymo ir klimato bei aplinkos rizikos valdymo trūkumų šalinimui ir iii) tolesniam skaitmeninės transformacijos vykdymui ir patikimų operacinio atsparumo sistemų kūrimui.

Toliau didindamas skaidrumą, 2023 m. ECB paskelbė i) keturių etapų metodiką, pagal kurią nustatomas 2 ramsčio kapitalo reikalavimas atskirai įvertinus kiekvieną riziką, ii) SREP taikomą kredito rizikos vertinimo metodiką ir SREP taikomą rinkos rizikos vertinimo metodiką, kurios bus taikomos 2024 m. ciklui, ir iii) Vadovą dėl kvalifikuotosios akcijų paketo dalies procedūrų; taip pat 2024 m. sausio mėn. išleido atnaujintą Priežiūros vadovo, paskutinį kartą paskelbto 2018 m., versiją.

2023 m. balandžio mėn. ECB kartu su Bendra pertvarkymo valdyba pritarė Europos Komisijos pasiūlytiems Europos krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos teisės aktų pakeitimams.

2023 m. spalio mėn., taikant nustatytą institucinę atrankos procedūrą, naująja ECB priežiūros valdybos pirmininke paskirta Claudia Buch.

Išsamesnė informacija pateikiama ECB bankų priežiūros interneto svetainėje ir 2023 m. ECB priežiūros veiklos metų ataskaitoje.

3.4 ECB indėlis į ES ir tarptautinės politikos iniciatyvas

2023 m. pasiekta tolesnė pažanga tobulinant finansų sektoriaus reglamentavimo sistemą. Pagrindiniai pasiekimai buvo šie: i) susitarimas dėl galutinių sistemos „Bazelis III“ reformų įgyvendinimo ES; ii) iniciatyvos, skirtos klimato rizikai įveikti, ir iii) pasiūlymas stiprinti ES krizių valdymo ir indėlių garantijų sistemą. Taip pat buvo padaryta svarbi pažanga kriptoturto reglamentavimo ir rinkos infrastruktūros reglamentavimo stiprinimo, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į centrinę tarpuskaitą, srityse.

Bankų reglamentavimo sistemos tobulinimas

2023 m. ECB toliau rėmė derybas dėl ES bankams skirtų priemonių paketo, į kurį įtraukti Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR)^[47] ir Kapitalo reikalavimų direktyvos (KRD)^[48] pakeitimai. Jais siekiama įgyvendinti galutines sistemos „Bazelis III“ reformas ES. Gruodžio mėn. Europos Parlamento parengiamieji organai ir ES Taryba patvirtino ES bankams skirtų dokumentų rinkinį. Galutinių KRR ir KRD tekstų patvirtinimas numatytas iki 2024 m. balandžio mėn. pabaigos, atlikus teisinę peržiūrą. Reformomis siekiama dar labiau sustiprinti ES bankų sistemos atsparumą, visų pirma didinant kapitalą, reikalingą kredito, operacinei ir rinkos rizikai padengti. Jomis taip pat bus patobulintas priežiūros priemonių rinkinys, įskaitant ir priemones, skirtas klimato ir kitai tvarumo rizikai užkardyti^[49]. Be to, ECB prisidėjo prie ES tvaraus finansavimo darbotvarkės, ypač paskelbdamas nuomones dėl direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo ir reglamento dėl reitingavimo pagal aplinkos, socialinius ir valdymo (ASV) kriterijus^[50].

Diskusijose dėl bankų sąjungos sukūrimo daugiausia dėmesio skirta ES krizių valdymo ir indėlių garantijų sistemos tobulinimui. 2023 m. balandžio 18 d. Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo siekiama sustiprinti bankų krizių valdymą ES ir ypač padidinti valdžios institucijų galimybes spręsti mažesnių ir vidutinių bankų žlugimo atvejus. ECB labai palankiai įvertino teisės aktų rinkinį savo nuomonėje^[51], pabrėždamas geresnių krizinių valdymo priemonių ir finansavimo galimybių būtinybę. Be pasiūlyto teisės aktų rinkinio, ECB paragino imtis tolesnių veiksmų bankų sąjungai užbaigti. Visų pirma, tam reikia sukurti Europos indėlių garantijų sistemą ir Europos likvidumo pertvarkymo sistemą.

Kriptoturto ir kovos su pinigų plovimu reglamentavimo sistemos užbaigimas

2023 m. ECB toliau rėmė kriptoturto reglamentavimo sistemos užbaigimą ir įgyvendinimą tiek Europos, tiek tarptautiniu lygmenimis. Birželio mėn. ES įsigaliojus Kriptoturto rinkų reglamentui^[52], ECB pateikė nuomonę dėl kelių techninių standartų, kuriuos koordinavo Europos bankininkystės institucija ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, ir siekė įgyvendinti šį reglamentą. Tarptautiniu lygmeniu jis prisidėjo prie pažangos, pasiektos tokiuose tarptautiniuose forumuose kaip Finansinio stabilumo taryba (FST), Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK) bei Mokėjimų ir rinkos infrastruktūrų komitetas (MRIK). Konkrečiau kalbant, FST baigė rengti Pasaulinę kriptoturto veiklos reglamentavimo sistemą, kurioje pateikiamos aukšto lygio rekomendacijos dėl kriptoturto veiklos ir rinkų reguliavimo bei dėl pasaulio stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų susitarimų. Šios rekomendacijos buvo įtrauktos į spalio mėn. priimtą platesnį G20 veiksmų planą dėl kriptoturto, prie kurio rengimo prisidėjo ir ECB. Be to, ECB rėmė BBPK darbą, atliktą griežtinant ir patikslinant standarto dėl bankų pozicijų dėl kriptoturto aspektus. Visų pirma, pakeitimais griežtinami kriterijai, pagal kuriuos stabilizuotosioms virtualiosioms valiutoms gali būti taikomas lengvatinis reguliavimo režimas.

ECB taip pat toliau aktyviai prisidėjo prie Europos Komisijos pasiūlyto teisės aktų rinkinio dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, įskaitant ES lygmens kovos su pinigų plovimu institucijos sukūrimą, užbaigimo. Kaip išdėstyta ECB nuomonėse^[53], ECB pritarė glaudžiam bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija tarp kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijų bei Europos bankų priežiūros institucijų, ir apskritai, veiksmingam ES režimui, kuriuo siekiama kovoti su piktnaudžiavimu ES finansų sistema pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo tikslais.

Parama pažangai kuriant kapitalo rinkų sąjungą ir stiprinant ne bankų finansų įstaigų reglamentavimo sistemą

2023 m. buvo tęsiamas teisėkūros darbas, susijęs su iniciatyvomis, kuriomis siekiama gilinti ES kapitalo rinkų integraciją pagal Europos Komisijos 2020 m. kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą. Per metus ECB prisidėjo prie viešosios politikos diskusijų dėl kapitalo rinkų sąjungos ateities įvairiuose leidiniuose ir kalbose^[54]. Be to, ECB Pirmininkė kartu su Euro grupės, Europos investicijų banko, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkais paskelbė pranešimą apie kapitalo rinkų sąjungos svarbą Europos santaupas nukreipiant į augimą. ECB taip pat aktyviai dalyvavo Euro grupės diskusijose dėl Europos kapitalo ir finansų rinkų ateities ir prisidėjo prie teisėkūros proceso, susijusio su Europos rinkos infrastruktūros reglamento peržiūra^[55].

Be to, ECB ir toliau pabrėžė, kad svarbu šalinti ne bankų finansų įstaigų sektoriaus struktūrinius pažeidžiamumus ir tobulinti atitinkamą politikos sistemą makroprudenciniu požiūriu. Apžvelgiant pastaruoju metu ne bankų finansų įstaigų sektoriuje fiksuotus sukrėtimų atvejus, Finansinio stabilumo apžvalgoje ir Makroprudenciniame biuletenyje aptartas politikos poveikis šio sektoriaus likvidumo pasirengimui ir finansiniam svertui^[56]. ECB taip pat dalyvavo FST atliekant finansinio sverto poveikio ne bankų finansų įstaigų finansiniam stabilumui vertinimą ir aktyviai prisidėjo prie šiuo metu vykdomos politikos, kuria siekiama sustiprinti ne bankų finansų įstaigų atsparumą^[57]. Kalbant apie atviruosius fondus, ECB prisidėjo prie FST politikos rekomendacijų dėl struktūrinio likvidumo neatitikimo tokiuose fonduose peržiūros^[58].

4 Sklandus rinkos infrastruktūros veikimas ir mokėjimai

Eurosistema atlieka pagrindinį vaidmenį plėtojant, valdant ir prižiūrint rinkos infrastruktūras ir mokėjimus. 2023 m. Eurosistema sėkmingai atnaujino savo didmeninių mokėjimų sistemą ir toliau plėtojo TARGET paslaugas. Siekdama dar labiau padidinti Europos mokėjimų ir vertybinių popierių rinkų integraciją ir inovacijas, Eurosistema atnaujino savo mažmeninių mokėjimų strategiją ir pradėjo analizuoti galimą naujų technologijų poveikį atsiskaitymams už didmenines finansines operacijas. Nagrinėdama galimo skaitmeninio euro galimybes, Eurosistema perėjo iš tiriamojo etapo į parengiamąjį etapą.

4.1 TARGET paslaugos

2023 m. kovo 20 d. Eurosistema sėkmingai įdiegė savo naująją didmeninių mokėjimų sistemą T2, pakeitusią nuo 2007 m. lapkričio mėn. veikusią sistemą TARGET2. T2 sistemoje įdiegta realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų (RLAA) sistema, centrinė likvidumo valdymo funkcija, kuria optimizuojamas likvidumo valdymas visų TARGET paslaugų mastu, suteikiant bendruosius komponentus, skirtus visoms TARGET paslaugoms, ir nustatytas ilgesnis sistemos darbo laikas. Perkėlimas vyko 2023 m. kovo 17–20 d., o pirmadienį – 2023 m. kovo 20 d., visi bankai pradėjo vykdyti atsiskaitymus naujoje sistemoje pagal „vienalaikio prisijungimo“ scenarijų. Naujoji sistema atitinka tarptautinį finansų įstaigų keitimosi pranešimais standartą (ISO 20022) ir turi kitų efektyvumą didinančių priemonių. Be to, naujoji sistema T2 suteikia rinkos dalyviams galimybę optimizuoti jų likvidumo valdymą atliekant didmeninių ir mažmeninių mokėjimų operacijas eurais bei atsiskaitant už vertybinius popierius centrinio banko pinigais.

Apie 1 000 bankų naudojasi sistema T2 mokėjimams eurais savo arba klientų vardu inicijuoti. Per T2 galima pasiekti daugiau nei 40 000 bankų (įskaitant jų skyrius ir patronuojamąsias įmones) visame pasaulyje. 2023 m. sistemoje T2 ir prieš tai veikusioje sistemoje TARGET2 per dieną vidutiniškai buvo apdoroti 409 444 mokėjimai, o jų vidutinė vertė sudarė 2,2 trln. eurų. Palyginti su 2022 m., kai mokėjimams buvo naudota sistema TARGET2, kasdienių mokėjimų apimtis padidėjo 2,9 %.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. Kroatijai prisijungus prie euro zonos, Kroatijos finansų bendruomenė perėjo nuo nacionalinės sistemos RTGS prie sistemos TARGET2/T2. Kroatijos rinkos prijungimas prie TARGET paslaugų vyko ir birželio mėn., pereinant prie TARGET momentinių mokėjimų vykdymo sistemos (TIPS) paslaugų, ir rugsėjo mėn., Kroatijos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui (CVPD) prisijungiant prie sistemos TARGET2‑Securities (T2S).

Kroatijos CVPD buvo prijungtas vienu metu, kai prie T2S platformos sėkmingai prisijungė penki CVPD, įskaitant Euroclear Bank – vieną didžiausių pasaulio CVPD, Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinio banko) Vyriausybės vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą ir centrinį depozitoriumą AD, kitą Bulgarijoje veikiantį CVPD, Kroatijos Središnje klirinško depozitarno društvo d.d. (SKDD) ir Euroclear Finland. Šiuo metu T2S platforma jungia 24 CVPD iš 23 Europos rinkų ir joje galima vykdyti atsiskaitymus už vertybinius popierius eurais ir Danijos kronomis. Ši perėjimo banga buvo svarbus įvykis T2S ir Eurosistemai tiek operaciniu, tiek verslo, tiek strateginiu požiūriu. Sėkmingas CVPD (Euroclear Finland), tvarkančio galutinių investuotojų sąskaitas, prisijungimas dar kartą patvirtina, kad Eurosistemos rinkos infrastruktūros gali veikti visose ES rinkose ir jurisdikcijose. Be to, žvelgiant iš verslo perspektyvos, perėjus bankui Euroclear Bank, euroobligacijų priemonės tiesiogiai nukreipiamos į T2S, o nuo 2024 m. – į Eurosistemos įkaito valdymo sistemą (ECMS). 2023 m. T2S platformoje atlikti vidutiniškai 699 868 sandoriai per dieną, jų vidutinė vertė – 790,3 mlrd. eurų per dieną.

TIPS ir toliau atliko svarbų vaidmenį plėtojant momentinius mokėjimus eurais, o 2023 m. prie jos prisijungė daugiau bankų ir nacionalinių bendruomenių. Išaugus TIPS dalyvių skaičiui, mokėjimų kiekis, palyginti su 2022 m., padidėjo daugiau nei 127 %, o 2023 m. gruodžio mėn. buvo pasiektas didžiausias momentinių mokėjimų skaičius – 28 mln. (2022 m. gruodžio mėn. – 18,7 mln.). Sėkmingai baigtas Sveriges Riksbank ir Švedijos kronos prijungimo prie TIPS testavimas, kad 2024 m. būtų galima vykdyti momentinius mokėjimus. Toliau sklandžiai vyko Eurosistemos ir Danmarks Nationalbank bendradarbiavimas siekiant 2025 m. Danijos kroną prijungti prie TIPS (ir T2).

2023 m. liepos mėn. Eurosistema paskelbė naują TIPS įkainių sistemą, įsigaliojusią 2024 m. sausio 1 d. ir užtikrinančią, kad paslaugos būtų teikiamos susigrąžinant išlaidas ir negaunant pelno. Kartu TIPS įkainiais siekiama palaikyti momentinių mokėjimų naudojimą Europoje, kuris, kaip tikimasi, taip pat paspartės, atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl teisės akto, kad momentiniais mokėjimais eurais galėtų naudotis visi ES ir Europos ekonominės erdvės šalyse banko sąskaitas turintys piliečiai ir įmonės.

Be šių trijų atsiskaitymo paslaugų (T2, T2S ir TIPS), Eurosistema kuria naują TARGET paslaugą – Eurosistemos įkaito valdymo sistemą (angl. Eurosystem Collateral Management System, ECMS). Tai bus bendra įkaito valdymo sistema, kurioje bus galima valdyti turtą, naudojamą kaip užtikrinimo priemonę Eurosistemos kredito operacijose visose euro zonos jurisdikcijose. ECMS veiklos pradžia perkelta iš 2024 m. balandžio mėn. į lapkričio mėn., kad vartotojai turėtų daugiau laiko išbandyti ECMS funkcionalumą stabilioje aplinkoje.

4.2 Skaitmeninio euro projektas

Dvejus metus trukęs skaitmeninio euro projekto tiriamasis etapas buvo užbaigtas 2023 m. spalio mėn. Tiriamajame etape atlikto darbo apibendrinimas buvo pagrindas ECB valdančiajai tarybai priimti sprendimą pradėti parengiamąjį etapą. Šio naujo etapo pradžia nėra sprendimas išleisti skaitmeninį eurą. Šį sprendimą Valdančioji taryba galės svarstyti tik patvirtinus skaitmeninio euro teisinius pagrindus ES lygmeniu.

Tiriamajame etape Eurosistema susitarė dėl skaitmeniniam eurui taikytinų aukšto lygio dizaino ir techninių reikalavimų. Šį darbą papildė prototipų kūrimas, buvo siekiama patikrinti siūlomą dizainą techniniu požiūriu, taip pat tikslinių grupių tyrimai^[59], jais buvo siekiama išsiaiškinti potencialių vartotojų pageidavimus ir lūkesčius. Glaudus ir skaidrus bendradarbiavimas su rinkos dalyviais, kitomis ES institucijomis ir politikos formuotojais užtikrino, kad visi suinteresuotieji subjektai galėtų pareikšti savo nuomonę dėl dizaino ir platinimo galimybių. Rinkotyra techniniais aspektais parodė, kad Europoje yra pakankamai daug paslaugų teikėjų, galinčių rengti sprendimus dėl skaitmeninio euro, ir kad yra įvairių architektūrinių ir technologinių dizaino galimybių.

2023 m. lapkričio 1 d. prasidėjusi pirmoji parengiamojo etapo dalis truks dvejus metus ir jos metu bus padėti pagrindai galimam skaitmeninio euro išleidimui. Šiuo laikotarpiu daugiausia dėmesio bus skiriama skaitmeninio euro taisyklių sąvado galutiniam parengimui ir paslaugų teikėjų, kurie galėtų sukurti skaitmeninio euro platformą ir infrastruktūrą, atrankai. Eurosistema, siekdama užtikrinti, kad skaitmeninis euras atitiktų aukščiausius kokybės, saugumo, privatumo ir naudojimo galimybių standartus, taip pat toliau atliks bandymus bei eksperimentus ir konsultuosis su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant visuomenę.

Sprendimą dėl galimų tolesnių veiksmų priims Valdančioji taryba, remdamasi parengiamojo etapo pirmosios dalies rezultatais ir teisėkūros proceso raida.

4.3 Rinkos infrastruktūros bei mokėjimų inovacijos ir integracija

2023 m. lapkričio mėn. Eurosistema, atsižvelgdama į reikšmingus pokyčius mokėjimų srityje, įvykusius per ketverius metus nuo to laiko, kai buvo patvirtinta mažmeninių mokėjimų strategija, paskelbė atnaujintą jos versiją. Didžiosios technologijų įmonės ypač suaktyvino veiklą mokėjimų srityje, o tai gali turėti neigiamą poveikį Europos atvirai strateginei mokėjimų autonomijai. Be to, Rusijos karas prieš Ukrainą išryškino (kibernetinės) rizikos reikšmę Europos ypatingos svarbos infrastruktūroms, įskaitant skirtas mokėjimo paslaugoms. Didelė pažanga padaryta kuriant skaitmeninio euro projektą.

Atnaujintoje strategijoje yra tie patys pagrindiniai tikslai, t. y. sukurti europinius sprendimus mokėjimams pardavimo vietose (fizinėse pardavimo vietose ir mobiliojoje bei e. prekybos erdvėje) ir toliau stiprinti bendrą mokėjimų eurais erdvę (SEPA), visų pirma visapusiškai diegiant momentinius mokėjimus. Joje taip pat numatytas naujas tikslas – didinti mažmeninių mokėjimų atsparumą, be kita ko, pasirūpinant alternatyviais mokėjimų sprendimais nenumatytiems atvejams. Galiausiai taip pat pabrėžiama, kaip Eurosistemos mažmeninių mokėjimų strategija ir skaitmeninio euro projektas papildo vienas kitą, nurodomi įvairūs būdai, kuriais skaitmeninis euras galėtų padėti pasiekti strategijos tikslus. Pavyzdžiui, skaitmeninis euras pats savaime būtų europinis mokėjimų sprendimas, kuris padėtų privatiems mažmeninių mokėjimų sprendimams pasiekti visą Europą.

Įgyvendindama savo tikslą toliau vykdyti Europos finansų rinkų integraciją poprekybinės veiklos srityje ir prisidėti prie kapitalo rinkų sąjungos kūrimo, Eurosistemos vertybinių popierių ir įkaito rinkos infrastruktūros patariamoji grupė (AMI‑SeCo) ir toliau teikė ataskaitas apie pažangą, padarytą AMI‑SeCo rinkose (Europos ekonominės erdvės, Jungtinės Karalystės ir Šveicarijos rinkose, laikantis T2S suderinimo darbotvarkės standartų, Bendrų Europos įkaito valdymo taisyklių sąvado (SCoRE) (o tai taip pat būtina sąveikai su ECMS) ir emitentų įvykių standartų (įskaitant akcininkų nustatymo standartus). Bendras T2S suderinimo standartų laikymosi lygis tebesilaikė ties 90 %. Įvertinta, kad penkių naujų CVPD, prie T2S prisijungusių 2023 m. rugsėjo mėn., T2S suderinimo standartų atitikimo lygis yra aukštas. 2023 m. Emitentų įvykių atitikties ataskaitoje pateikta įrodymų, kad taip pat padaryta pažanga laikantis emitentų įvykių standartų. 2023 m. antrojo pusmečio SCoREBoard ataskaitoje AMI‑SeCo pažymėjo, kad būta tam tikrų suinteresuotųjų šalių vėlavimų dėl taikytinų SCoRE standartų laikymosi pažangos. Atsižvelgdama į tai, kad Eurosistemos ECMS veiklos pradžia perkeliama į 2024 m. lapkričio mėn., AMI‑SeCo sutarė atidėti atitikties atitinkamiems SCoRE standartams užtikrinimo terminą.

Siekdama nustatyti likusias kliūtis, trukdančias vertybinių popierių poprekybinių rinkų integracijai ES, AMI‑SeCo 2023 m. lapkričio mėn. pradėjo savo narių ir nacionalinių suinteresuotųjų šalių grupių narių apklausą. AMI‑SeCo taip pat teikė informaciją Europos Komisijai ir Europos Vadovų Tarybai dėl Komisijos pasiūlymo dėl veiksmingesnių tarpvalstybinių pajamų mokesčio procedūrų poprekybinių aspektu, o Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (ESMA) pateikė savo nuomonę dėl galimo standartinio atsiskaitymo už vertybinius popierius ciklo T+2 sutrumpinimo.

Galiausiai, Eurosistema pradėjo analizuoti galimą naujų technologijų, įskaitant paskirstytojo registro technologiją, poveikį atsiskaitymams už didmenines finansines operacijas (žr. 4 intarpą).

4.4 Priežiūra ir emisijos centrinio banko vaidmuo

Saugus ir efektyvus finansų rinkos infrastruktūrų ir mokėjimų funkcionavimas euro zonoje ir toliau yra Eurosistemos, atliekančios jų priežiūros funkciją, prioritetas. Be to, Eurosistema, kaip euro emisijos centrinis bankas, dalyvauja ne euro zonos finansų rinkos infrastruktūrų, vykdančių reikšmingą veiklą eurais, bendradarbiavimo susitarimuose.

Kalbant apie Eurosistemos TARGET paslaugų priežiūrą (žr. 4.1 skirsnį), pagrindiniai prioritetai buvo T2‑T2S konsolidavimo projekto stebėsena prieš sistemos paleidimą 2023 m. kovo mėn. ir naujų rinkų prijungimas. Be to, 2023 m. spalio mėn. pradėti išsamieji T2/TIPS vertinimai pagal Reglamentą dėl priežiūros reikalavimų sistemiškai svarbioms mokėjimo sistemoms (SIPS), o T2S vertinimai – pagal CPMI ir IOSCO principus.

Eurosistema taip pat prižiūri kitas SIPS, įskaitant EURO1, STEP2‑T ir MasterCard Clearing Management System (MCMS). 2023 m. ji daugiausia dėmesio skyrė pirmojo išsamaus MCMS vertinimo pagal SIPS reglamentą užbaigimui, naujiems išsamiems EURO1 STEP2‑T vertinimams pagal SIPS reglamentą, MCMS vertinimui pagal Finansų rinkų infrastruktūrų priežiūros institucijų lūkesčius kibernetinio atsparumo srityje ir EURO1 perėjimo prie ISO 20022 standarto stebėsenai.

Mokėjimo priemonių, mokėjimo schemų ir mokėjimų susitarimų srityje 2023 m. Eurosistema pasiekė svarbų etapą nustatant mokėjimo susitarimus, kurie bus prižiūrimi arba stebimi pagal Eurosistemos elektroninių mokėjimo priemonių, schemų ir susitarimų priežiūros sistemą (PISA sistemą). Be naujų prižiūrimų subjektų įtraukimo į PISA sistemą, Eurosistema atliko išsamų pirmosios europinės schemų grupės vertinimą ir toliau vykdė su mokėjimo kortelėmis susijusių sukčiavimų stebėseną.

Eurosistema, kaip euro emisijos centrinis bankas, ir toliau dalyvavo finansų rinkos infrastruktūrų, vykdančių reikšmingą veiklą eurais, bendradarbiavimo susitarimuose priežiūros ir krizių valdymo klausimais. Pagrindinių sandorio šalių (PSŠ) priežiūros srityje Eurosistema prisidėjo prie rizikos valdymo pokyčių, paslaugų išplėtimo pasiūlymų, atkūrimo ir pertvarkymo planų vertinimo. Atsiskaitymo už vertybinius popierius srityje Eurosistema ir toliau prisidėjo prie reguliariai vykdomo CVPD vertinimo pagal Centrinių vertybinių popierių depozitoriumų reglamentą ir pasirengimo būsimam veiklos leidimų suteikimui subjektams, eksploatuojantiems paskirstytojo registro technologija grindžiamas rinkos infrastruktūras, pagal Reglamentą (ES) Nr. 2022/858 (Reglamentas dėl PRT bandomosios tvarkos).

Kibernetinio atsparumo srityje baigta Eurosistemos finansų rinkos infrastruktūrų kibernetinio atsparumo strategijos peržiūra, o 2024 m. pradžioje bus paskelbta išsami informacija apie stiprintinas ir tikslintinas sritis. Be to, ECBS atliko periodinę 80 ES finansų rinkų infrastruktūrų kibernetinio atsparumo apklausą ir inicijavo tolesnius veiksmus su atitinkamomis priežiūros institucijomis ir prižiūrimais subjektais.

ECB palaikė įvairias su priežiūra susijusias pasaulines iniciatyvas (pvz., dėl PSŠ garantinių įmokų nustatymo praktikos, dėl finansų rinkos infrastruktūrų saugiklių nuo finansinės rizikos, nesusijusios su dalyvio įsipareigojimų neįvykdymu, dėl susitarimų dėl stabilizuotosios virtualiosios valiutos), taip pat visos ES mastu atliekamą PSŠ priežiūros testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kurį koordinavo ESMA. ECB taip pat paskelbė PSŠ pradinių garantinių įmokų modelių apžvalgą, nuosekliai vykdė padidėjusio rinkos kintamumo poveikio pagrindinėms sandorio šalims ir jų nariams stebėseną ir kartu su Vokietijos Bundesbanku bei Čikagos federalinio rezervo banku surengė 2023 m. jungtinę konferenciją PSŠ rizikos valdymo tema, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sektoriaus, reguliavimo institucijų ir akademinės bendruomenės diskusijoms.

Eurosistema nuolat prisideda prie naujų ES reglamentų, susijusių su finansų rinkos infrastruktūromis ir mokėjimais, rengimo. 2023 m. ji prisidėjo rengiant ECB nuomonę dėl Europos rinkos infrastruktūros reglamento peržiūros. ECB taip pat aktyviai prisidėjo rengiant antrinius teisės aktus, susijusius su Skaitmeninių operacijų atsparumo aktu, ypač grėsmę keliančio prasiskverbimo testavimo srityje, dirbant pagal Europos grėsmių tyrimo taikant etiško grėsmių imitavimo metodus sistemą (TIBER-EU).

4 intarpas
Naujosios didmeninių atsiskaitymų centrinio banko pinigais technologijos

Eurosistema analizuoja galimą naujųjų technologijų, įskaitant paskirstytojo registro technologiją (PRT), poveikį atsiskaitymams už didmeninius finansinius sandorius. Šis darbas yra dalis Eurosistemos pastangų, skirtų užtikrinti, kad centriniai bankai neatsiliktų nuo skaitmeninių inovacijų mokėjimų ir atsiskaitymų už vertybinius popierius srityje ir prisidėtų prie jų diegimo.

Finansų sektorius vis labiau domisi galimu PRT taikymu, įskaitant sandorius, už kuriuos šiuo metu atsiskaitoma centrinio banko pinigais. Jei sektoriuje bus gerai įsisavinta PRT, centriniams bankams gali tekti imtis veiksmų, siekiant užtikrinti sklandų mokėjimų sistemų veikimą ir centrinio banko pinigų, kaip bazinės valiutos, vaidmenį remiant Europos finansų sistemų stabilumą, integraciją ir veiksmingumą.

Eurosistema nustatė keturis koncepcinius sprendimus, kurie galėtų sudaryti sąlygas atsiskaityti centrinio banko pinigais už didmeninius sandorius, kai, pavyzdžiui, už sandorio vertybinių popierių dalį atsiskaitoma naudojant PRT pagrįstą infrastruktūrą (žr. 1 pav.).

A pav.

Koncepciniai sprendimai dėl atsiskaitymo centrinio banko pinigais už didmeninius sandorius, užregistruotus PRT platformose

Eurosistema planuoja atlikti PRT tiriamąjį darbą, t. y. bandymus su realiu atsiskaitymu centrinio banko pinigais ir eksperimentus su imitaciniu atsiskaitymu bandomojoje aplinkoje. Jie bus atliekami naudojant tris Eurosistemos sprendimus, leidžiančius atsiskaityti už PRT platformose užregistruotus didmeninius finansinius sandorius centrinio banko pinigais: Deutsche Bundesbank Trigger Solution, Banca d’Italia TIPS Hash-Link sprendimą (abu pavyzdžiai yra pirmas koncepcinis sprendimas) ir Banque de France Full-DLT Interoperability sprendimą (antras koncepcinis sprendimas). Rinkos dalyviai pakviesti pareikšti ketinimą dalyvauti bandymuose ir eksperimentuose, kurie vyks nuo 2024 m. gegužės iki lapkričio mėn. Kartu Eurosistemoje toliau bus analizuojami kiti du koncepciniai sprendimai.

Siekiant padėti Eurosistemai vykdyti šį tiriamąjį darbą, įsteigta speciali PRT rinkos kontaktinė grupė. Ši grupė teikia ekspertinį indėlį ir informuoja Eurosistemą apie PRT ir kitų naujųjų technologijų naudojimo didmeninėse finansų rinkose pažangą.

5 Rinkos operacijos ir kitoms institucijoms teikiamos finansinės paslaugos

2023 m. rugpjūčio mėn. Eurosistema patvirtino naują likvidumo linijų eurais ne euro zonos centriniams bankams sistemą ir paliko galioti kelias likvidumo linijas, skirtas ne euro zonos centriniams bankams, taip užtikrindama finansavimą rinkoje. ECB ir toliau reguliariai siūlė euro zonos kitoms sandorio šalims operacijas JAV doleriais. Nebuvo vykdoma jokių ECB intervencijų į užsienio valiutų rinką. ECB tebebuvo atsakingas už įvairių finansinių operacijų administravimą Europos Sąjungos vardu ir atliko Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų sistemos koordinatoriaus vaidmenį.

5.1 Rinkos operacijų pokyčiai

Likvidumo linijos eurais ir užsienio valiuta

Eurosistemos apsikeitimo ir atpirkimo sandoriai yra pinigų politikos priemonės. Jos padeda užkirsti kelią tam, kad įtampa tarptautinėse finansavimo rinkose nesutrukdytų euro zonos pinigų politikos perdavimo veiksmingumui. 5.1 lentelėje pateiktos 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusios likvidumo linijos.

2023 m. ECB, suderinęs savo veiksmus su JAV federalinio rezervo sistema, Kanados banku, Anglijos banku, Japonijos banku ir Šveicarijos nacionaliniu banku (apsikeitimo sandorių linijos tinklas), ir toliau kiekvieną savaitę teikė likvidumą JAV doleriais, šių operacijų terminas – septynios dienos. Nuo 2023 m. kovo 20 d. iki balandžio 30 d., susiderinus su apsikeitimo sandorių linijos tinklo centriniais bankais, septynių dienų trukmės likvidumo didinimo operacijų JAV doleriais vykdymo dažnis buvo padidintas – jos vykdytos kasdien. Tuo buvo siekiama padidinti operacijos veiksmingumą ir sustiprinti stabilumą padidėjusio finansavimo JAV doleriais sąlygų spaudimo laikotarpiu. Euro zonos kitų sandorio šalių skolinimasis nebuvo aktyvus visus metus.

Atlikusi išsamią anksčiau taikytos sistemos apžvalgą ir atsižvelgdama į pastarųjų metų patirtį, 2023 m. rugpjūčio 3 d. Valdančioji taryba patvirtino naują eurų likvidumo linijų teikimo ne euro zonos centriniams bankams sistemą. Nauja sistema įsigaliojo 2024 m. sausio 16 d., joje įtvirtintas likvidumo linijų, kaip pinigų politikos priemonių, vaidmuo, išsaugoti pagrindiniai iki tol taikytos sistemos elementai, tačiau ji supaprastinta, o esamos atpirkimo sandorių priemonės integruotos į bendrą nuolatinę sistemą, vadinamą EUREP. Apsikeitimo operacijų linijomis gali naudotis šalys, kurių kreditingumas arba sisteminė svarba, vertinant euro zonos atžvilgiu, yra didžiausia. Galimybės pasinaudoti eurų likvidumo linija įprastomis aplinkybėmis gali būti kitokios nei ūmių, plataus masto finansų rinkų sukrėtimų laikotarpiais, kai galbūt didesniam skaičiui šalių turėtų būti nustatomos prevencinės linijos. Valdančioji taryba ir toliau vertins prašymus suteikti likvidumo linijas kiekvienu konkrečiu atveju.

Ataskaitų apie užsienio valiutų intervencijas teikimas

2023 m. ECB nevykdė intervencijų užsienio valiutų rinkoje. Nuo euro įvedimo pradžios ECB intervencijas užsienio valiutų rinkoje vykdė du kartus – 2000 ir 2011 m. Duomenys apie užsienio valiutų intervencijas skelbiami kas ketvirtį, atsiliekant vienu ketvirčiu, ECB interneto svetainėje ir Statistinių duomenų saugykloje. Kas ketvirtį skelbiamoje lentelėje pateikiama informacija taip pat apibendrinama 5.2 lentelėje. Jeigu atitinkamu ketvirčiu nebuvo vykdyta jokių užsienio valiutų intervencijų, tai aiškiai nurodoma.

Ataskaitų teikimo sąranga apima duomenis apie vienašales ECB užsienio valiutų intervencijas ir intervencijas, koordinuotas su kitomis tarptautinėmis institucijomis, taip pat antrojo valiutų kurso mechanizmo (VKM II) vykdomas „ribines“ intervencijas.

5.2 ES skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimas

ECB yra atsakingas už sąskaitų administravimą ir mokėjimų, susijusių su ES skolinimosi ir skolinimo operacijomis, tvarkymą pagal vidutinės trukmės finansinės pagalbos priemonę (VTFPP)^[60], Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM)^[61], Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE)^[62], priemonę „Next Generation EU“ (NGEU)^[63] ir makrofinansinės paramos Ukrainai programą (MFA+)^[64]. ECB taip pat yra atsakingas už tam tikrų mokėjimų, susijusių su operacijomis pagal Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF)^[65] ir Europos stabilumo mechanizmo (ESM)^[66] priemones ir visų mokėjimų, susijusių su susitarimu dėl paskolos Graikijai programos, tvarkymą^[67]. 2023 m. ECB baigė savo pasirengimą teikti mokėjimo tarpininko paslaugas Europos Komisijai, taip išplėsdamas šiuo metu ECB teikiamas fiskalinio agento paslaugas.

2023 m. gruodžio 31 d. bendra likusi nominalioji suma buvo 200 mln. eurų pagal VTFPP, 42,8 mlrd. eurų pagal EFSM, 98,4 mlrd. eurų pagal SURE ir 39,54 mlrd. eurų pagal susitarimą dėl paskolos Graikijai. Galiausiai 2023 m. ECB tvarkė NGEU paskolų ir dotacijų įvairioms valstybėms narėms ir iš jų bei MFA+ paskolų Ukrainai išmokas ir palūkanų mokėjimus.

5.3 Eurosistemos atsargų valdymo paslaugos

2023 m. ir toliau buvo siūlomas išsamus finansinių paslaugų rinkinys pagal Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų (EAVP) sistemą, sukurtą 2005 m. klientų atsargoms eurais valdyti. Kai kurie Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai teikia finansines paslaugas suderintomis ir rinkos standartus atitinkančiomis sąlygomis euro zonai nepriklausantiems centriniams bankams, pinigų institucijoms ir vyriausybių agentūroms, taip pat tarptautinėms organizacijoms. ECB koordinuoja ir stebi sklandų paslaugų teikimą, skatina pokyčius, kurie padėtų tobulinti sistemą, ir rengia susijusias ataskaitas ECB sprendimus priimantiems organams.

Pranešama, kad 2023 m. pabaigoje buvo 273 EAVP besinaudojančių klientų sąskaitos (2022 m. pabaigoje – 270). 2023 m., palyginti su 2022 m., bendras agreguotas EAVP sistemos valdomas turtas (įskaitant pinigus ir vertybinius popierius) padidėjo apie 20 %.

6 Grynieji pinigai ir toliau yra dažniausiai Europos piliečių naudojama mokėjimo priemonė, o jų padirbinėjimo lygis – žemas

Eurų banknotų apyvartai įtakos turėjo padidėjusios ECB pagrindinės palūkanų normos, nes sumažėjo grynųjų pinigų, kaip turto kaupimo priemonės, skaičius. Dauguma Europos piliečių mano, kad yra svarbu turėti galimybę sumokėti grynaisiais pinigais. Atitinkamai ECB siekia užtikrinti veiksmingą grynųjų pinigų prieinamumą ir jų priėmimą euro zonoje.

Eurosistema taip pat yra įsipareigojusi užtikrinti, kad grynieji pinigai būtų kuo tvaresnė ir ekologiškesnė priemonė, ir įvertino banknotų, kaip mokėjimų priemonės, aplinkosauginį pėdsaką. Pasirengimas kurti naują eurų banknotų seriją – galimybė užtikrinti, kad eurų banknotai taptų artimesni visiems europiečiams. Dėl šios priežasties viso kūrimo proceso metu buvo konsultuojamasi su visuomene.

6.1 Eurų banknotų apyvarta ir grynųjų pinigų prieinamumo ir priėmimo užtikrinimas

2023 m. pabaigoje eurų banknotų skaičius apyvartoje buvo 29,8 mlrd. vienetų, o bendra vertė – 1,57 trln. eurų. Nuo 2022 m. liepos mėn. didinamos ECB pagrindinės palūkanų normos ir toliau turėjo slopinantį poveikį grynųjų pinigų, kaip turto kaupimo priemonės, laikymui, nes už banknotus negaunama jokių palūkanų. Todėl 2023 m. banknotų skaičiaus ir vertės metinis augimas buvo labai nedidelis – atitinkamai 1,2 % ir –0,3 %.

6.1 pav.

Eurų banknotų apyvartoje skaičius ir vertė

(skalė kairėje: mlrd. eurų; skalė dešinėje: mlrd.)

Siekdami palaikyti eurų banknotų apyvartoje kokybę ir pasitikėjimą jais, Eurosistemos nacionaliniai bankai apdorojo 25,3 mlrd. vienetų eurų banknotų ir 3,3 mlrd. vienetų susidėvėjusių banknotų pakeitė atspausdintais naujais.

Apyvartoje esančių eurų monetų vertė padidėjo 3,2 % per metus ir 2023 m. pabaigoje sudarė 33,5 mlrd. eurų. Tai sudaro 148,2 mlrd. vienetų eurų monetų.

2022 m. ECB atliko euro zonos vartotojų požiūrio į mokėjimus tyrimą, kuris parodė, kad 60 % piliečių mano, jog svarbu turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais. Siekdama užtikrinti veiksmingą grynųjų pinigų prieinamumą ir jų priėmimą, 2023 m. birželio 28 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento dėl eurų banknotų ir monetų kaip teisėtos mokėjimo priemonės. Nuomonėje dėl Komisijos pasiūlymo ECB išreiškė tvirtą pritarimą tam, kad būtų nustatytos aiškios taisyklės dėl privalomo grynųjų eurų priėmimo ir dėl mažmenininkų atsisakymo priimti grynuosius pinigus, pavyzdžiui, dėl iškabų „grynieji pinigai nepriimami“ prie įėjimų į parduotuves. Geras grynųjų pinigų prieinamumas ir jų priėmimas yra pagrindinės Eurosistemos 2030 m. grynųjų pinigų strategijos dalys, skirtos užtikrinti, kad grynieji eurai ir toliau būtų plačiai prieinami kaip patraukli, patikima ir konkurencinga mokėjimo ir turto kaupimo priemonė.

6.2 Eurų banknotų aplinkosauginio pėdsako tyrimas

ECB atliko Eurų banknotų produkto aplinkosauginio pėdsako tyrimą, kuriuo buvo siekiama įvertinti aplinkosauginį pėdsaką, padaromą vienam asmeniui vienus metus naudojant eurų banknotus kaip atsiskaitymo priemonę, skirtą užtikrinti, kad grynieji pinigai būtų kuo tvaresni ir ekologiškesni.

Gautos išvados, kad pėdsakas, kurį per metus asmuo palieka atsiskaitydamas eurų banknotais, prilygsta 8 kilometrų nuvažiavimui automobiliu pėdsakui ir prilygsta tik 0,01 % viso asmens metinio poveikio aplinkai bendros reikšmės.

Išleisti į apyvartą banknotai naudojami ne vieną kartą. Didžiausią poveikį jų aplinkosauginiam pėdsakui turi paskirstymo etapas, įskaitant energijos suvartojimą ir transportavimą. Naudojant tvarią medvilnę banknotų popieriui, eurų banknotų poveikis aplinkai sumažėjo beveik 50 %, o bendras atsiskaitymo eurų banknotais pėdsakas – 3,6 %, palyginti su įprastinės medvilnės iš netvarių šaltinių naudojimu. Numatoma, kad, daugiau naudojant ekologiškesnės medvilnės, šis rodiklis dar labiau sumažės. Atliekami išsamūs tyrimai ir plėtra, siekiant nustatyti alternatyvius banknotų atliekų šalinimo būdus, tokius kaip, atliekų perdirbimą ir jų pakartotinį panaudojimą.

6.3 Eurų banknotų padirbinėjimo raida

2023 m. iš apyvartos išimta 467 000 padirbtų eurų banknotų, ir tai yra vienas iš mažiausių skaičių, palyginti su visais į apyvartą išleistais banknotais (žr. 6.2 pav.). 2023 m. milijonui apyvartoje esančių tikrų banknotų teko 16 padirbtų banknotų. Nepaisant labai mažo skaičiaus, palyginti su 2022 m., kai padirbtų pinigų skaičius buvo išskirtinai mažas po COVID‑19 pandemijos, padirbtų banknotų skaičius padidėjo. Yra maža tikimybė gauti padirbtą banknotą. Didžioji dalis padirbtų banknotų yra labai prastos kokybės, be apsaugos priemonių arba su labai prasta jų imitacija. Banknotus galima patikrinti taikant paprastą metodą „apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite“, aprašytą tinklalapyje apie banknotų apsaugos priemones ir euro zonos nacionalinių centrinių bankų interneto svetainėse.

6.2 pav.

Per metus aptiktų padirbtų banknotų skaičius, tenkantis milijonui tikrų banknotų apyvartoje

6.4 Pasirengimas būsimiems eurų banknotams

ECB rengiasi kurti naują eurų banknotų seriją, siekdamas, kad jie būtų itin atsparūs padirbinėjimui ir būtų kuo ekologiškesni. Šis procesas rodo Eurosistemos įsipareigojimą grynųjų pinigų atžvilgiu, taip pat jis suteikia galimybę užtikrinti, kad eurų banknotai būtų labiau suprantami visiems europiečiams.

Tarpdisciplininė patariamoji grupė, kurios nariai buvo iš visų euro zonos šalių, remdamasi visuomenės nuomone, pasiūlė trumpą temų sąrašą. Tada Valdančioji taryba atrinko septynias temas, ir visuomenė buvo pakviesta pareikšti savo nuomonę. Remdamasi 2023 m. vasarą atliktų dviejų visuomenės apklausų rezultatais, Valdančioji taryba pasirinko dvi galimas būsimų eurų banknotų temas: „Europos kultūra“ ir „Upės ir paukščiai“.

Be to, Valdančioji taryba nusprendė sudaryti patariamąją grupę, kuri iki 2024 m. pabaigos pasiūlytų motyvus, kuriais būtų iliustruojamos pasirinktos temos. Po to bus organizuojamas konkursas dėl naujų banknotų dizaino. Europos piliečiai vėl turės galimybę pareikšti savo pageidavimą dėl keleto dizaino variantų. Tikimasi, kad 2026 m. ECB nuspręs dėl galutinio dizaino ir kada turėtų prasidėti naujų banknotų gamyba bei išleidimas į apyvartą. Priėmus sprendimą dėl naujų banknotų gamybos, prireiks dar kelerių metų iki pirmųjų banknotų išleidimo į apyvartą.

7 Statistika

ECB kartu su nacionaliniais centriniais bankais (NCB) plėtoja, renka, sudaro ir skleidžia įvairaus pobūdžio statistiką ir duomenis, reikalingus įgyvendinant ECB pinigų politiką, taip pat finansinio stabilumo ir kitus Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) uždavinius. Šią statistiką taip pat naudoja viešosios institucijos, tarptautinės organizacijos, finansų rinkų dalyviai, žiniasklaida ir plačioji visuomenė, kartu ji padeda ECB užtikrinti didesnį veiklos skaidrumą.

2023 m. ECB daugiausia dėmesio skyrė naujai euro zonos statistikai, t. y. išsamiai atskaitomybei apie išorės sektoriaus statistiką ir valdžios sektoriaus skolą sudarančių paskolų, grynųjų pinigų ir indėlių detalesniam išskirstymui. ECB taip pat nusprendė išplėsti respondentų, kuriems taikoma Pinigų rinkos statistikos atskaitomybė, apimtį ir paskelbė naują finansinių sąskaitų statistiką, kurioje gyvybės draudimo teisės ir teisės į pensijų išmokas suskirstytos pagal investicijų riziką. Įgyvendindamas klimato kaitos veiksmų planą, ECB savo interneto svetainėje paskelbė su klimatu susijusius rodiklius. Be to, Eurosistema pradėjo vykdyti apklausą, kad galėtų įvertinti, kokios temos galėtų būti įtrauktos į Integruotos atskaitomybės sistemos apimtį.

7.1 Nauja ir patobulinta euro zonos statistika ir kiti pokyčiai

Vadovaudamasis atnaujintomis ECB gairėmis dėl išorės sektoriaus statistikos, 2023 m. balandžio mėn. ECB pradėjo skelbti papildomą išorės sektoriaus statistikos informaciją, taip tenkindamas vartotojų poreikį gauti išsamesnę tarpvalstybinę statistiką. Naujose duomenų eilutėse atskirti investicinių fondų, draudimo bendrovių ir pensijų fondų, kitų finansų įstaigų, ne finansų bendrovių ir namų ūkių bei namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų duomenys. Jose taip pat nurodoma tiesioginių investicijų skolos priemonių rūšis. Pateikiama papildoma informacija apie skolos vertybinius popierius, paskolas ir prekybos kreditus bei išankstinius mokėjimus, taip pat nurodomos papildomos geografinės sandorio šalys.

ECB pradėjo skelbti ir naujus ES valstybių narių valdžios sektoriaus skolą sudarančių paskolų, grynųjų pinigų ir indėlių detalesnius duomenis, kurie sudaro galimybių išsamiau įvertinti valdžios sektoriaus finansavimą. Nors skolos vertybiniai popieriai dažniausiai sudaro didžiausią valdžios sektoriaus skolos dalį, paskolos ir indėliai taip pat yra svarbūs – jie 2022 m. sudarė apie 16 % euro zonos BVP ir 17,5 % visos valdžios sektoriaus skolos. Iš duomenų matyti įvairūs finansavimo šaltiniai. Duomenys išskaidyti pagal kreditorių kategorijas, įskaitant komercinius bankus, daugiašales institucijas (tokias kaip Tarptautinis valiutos fondas) ir Europos Sąjungos institucijas (pvz., Europos investicijų bankas).

2023 m. balandžio mėn. ECB nusprendė išplėsti respondentų, kuriems taikoma pinigų rinkos statistikos atskaitomybė (PRSA), apimtį ir, be jau ataskaitas teikiančių 46 bankų, įtraukdamas 24 naujus bankus. Naujieji PRSA teiksiantys bankai pradės jas teikti 2024 m. liepos 1 d. ir šie duomenys padės padidinti ECB skelbiamų PRSA duomenų reprezentatyvumą. Siekiant užtikrinti, kad pradėti teikti nauji duomenys būtų pakankamai aukštos kokybės, naujų atskaitingųjų agentų duomenys į euro trumpalaikio skolinimosi normos (€STR) skaičiavimą bus įtraukti vėliau. Išplėsta atskaitingųjų agentų imtis padės užtikrinti lyginamojo standarto reprezentatyvumą, tvirtumą ir patikimumą.

Iš dalies pakeitęs Gaires dėl statistinės atskaitomybės reikalavimų ketvirtinių finansinių sąskaitų srityje, 2023 m. spalio mėn. ECB pradėjo skelbti visų ES valstybių narių ir euro zonos naujus gyvybės draudimo, anuiteto teisių ir pensinių teisių duomenis, suskirstytus pagal investicijų riziką. Šios teisės yra svarbios namų ūkių finansinio turto sudedamosios dalys ir į finansines sąskaitas įtraukiamos kaip draudimo bendrovių ir pensijų fondų (ir daug mažesniu mastu – kitų sektorių) įsipareigojimai. Šie nauji duomenys parodo, kiek namų ūkiai prisiima investavimo riziką savo vardu investuodami įmokas ir įnašus.

7.2 Naujų su klimato kaita susijusių statistinių rodiklių skelbimas

2023 m. sausio mėn. ECB savo interneto svetainėje paskelbė pirmą eksperimentinių ir analitinių su klimato kaita susijusių statistinių rodiklių rinkinį. Šie rodikliai parengti glaudžiai bendradarbiaujant su ECBS nacionaliniais centriniais bankais ir yra ECB platesnio masto klimato kaitos veiksmų plano dalis.

Eksperimentiniai tvarių finansų rodikliai apibūdina euro zonos rezidentų išleistas ir turimas tvarias skolos priemones. Iš jų gaunama informacija apie pritrauktas lėšas, skirtas tvariems projektams finansuoti, o kartu ir pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.

Analitiniai finansų įstaigų anglies junginių išlakų rodikliai suteikia informacijos apie finansų įstaigų vertybinių popierių ir paskolų portfelių taršos anglies dioksidu intensyvumą, taigi, padeda įvertinti sektoriaus vaidmenį finansuojant perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir nustatyti su tuo susijusią riziką. Šie rodikliai suteikia informacijos apie bankų pozicijas, susijusias su sandorio šalimis, kurių verslo modeliams būdingas didelis taršos anglies dioksidu intensyvumas.

Paskolų ir vertybinių popierių portfelių fizinės rizikos analitiniais rodikliais vertinama rizika, kylanti dėl klimato kaitos sukeltų gamtinių pavojų, pavyzdžiui, potvynių ir gaisrų, paskolų, obligacijų ir vertybinių popierių rezultatams. Šie rodikliai gali būti naudojami fizinei rizikai palyginti tarp šalių, sektorių ir grėsmių.

Toliau buvo dirbama visų trijų duomenų rinkinių kryptimis, siekiant gerinti turimų duomenų ir jų išskaidymo kokybę, įskaitant geografinius, sektorinius ir kitus aspektus.

7.3 Bankų duomenų teikimo efektyvumo didinimas

Integruota atskaitomybės sistema (IReF) siekiama kuo labiau integruoti bankams taikomus esamus ECBS statistinių duomenų reikalavimus į vieną bendrą, standartizuotą atskaitomybės sistemą, taikytiną visoje euro zonoje.

IReF yra pirmas žingsnis siekiant platesnės iniciatyvos sukurti integruotą statistinių, riziką ribojančių ir pertvarkymo duomenų teikimo sistemą Europos Sąjungoje, kaip to pageidavo Europos bankininkystės sektorius bei Europos Parlamentas ir Taryba. Siekdami toliau plėtoti šią integraciją, Europos bankininkystės institucija, ECB, Bendra pertvarkymo valdyba ir Europos Komisija pradėjo bendradarbiauti neformalioje koordinavimo grupėje. 2023 m. šios institucijos aptarė Jungtinio bankų atskaitomybės komiteto, kurio veikloje dalyvautų atitinkamos Europos ir nacionalinės institucijos bei bankų sektorius, darbo būdus. Tikimasi, kad Jungtinis bankų atskaitomybės komitetas bus sudarytas 2024 m.

ECBS taip pat glaudžiai bendradarbiauja su bankų sektoriumi, siekdama optimizuoti atskaitomybę ir sumažinti bendrą atskaitomybės naštą per Bankų integruotą atskaitomybės žodyną (BIRD). Tai savanoriška ir bendradarbiavimo iniciatyva, jungianti ECBS nacionalinius centrinius bankus ir komercinius bankus. BIRD, kuriuo galima naudotis nemokamai, padeda bankams rengti su statistika, priežiūra ir pertvarkymu susijusias ataskaitas, atitinkančias Europos teisės aktuose nustatytus atskaitomybės reikalavimus. BIRD yra integruotas žodynas, kurio turinys nėra perteklinis: visos sąvokos, kuriomis grindžiami atskaitomybės įsipareigojimai, yra nustatytos ir aprašytos vieną kartą, o tai padeda bankams nuspręsti, kokius duomenis išrinkti iš savo vidaus sistemų ir kaip juos apdoroti.

Vienas iš pirmųjų BIRD siektinų rezultatų yra padėti bankams laikytis IReF – naujos duomenų rinkimo sistemos, kuri bus nuosekliai taikoma visose euro zonos šalyse. Atskaitingi subjektai galės naudotis BIRD teikdami IReF ataskaitas ir vykdydami kitus atskaitomybės įsipareigojimus. BIRD padės sumažinti bankams tenkančią atskaitomybės naštą ir pagerinti atitinkamoms institucijoms teikiamų duomenų kokybę.

5 intarpas
Pirmasis naujųjų paskirstomųjų namų ūkių turto sąskaitų paskelbimas

Nauja eksperimentinė statistika, kurioje pateikiama ketvirtinė informacija apie namų ūkių turto pasiskirstymą euro zonoje pagal nacionalines sąskaitas.

ECB paskelbtose naujosiose paskirstomosiose turto sąskaitose (DWA) pateikiama informacija apie namų ūkių turto pasiskirstymą euro zonoje ir euro zonos šalyse, suderinta su suvestinėmis ketvirtinėmis sektorių sąskaitomis. Naujoji statistika pagrindžia ECB ekonomines, pinigų ir finansinio stabilumo analizes. DWA yra susijusios su peržiūrėta ECB 2021 m. pinigų politikos strategija, kuria siekiama apimti dviejų krypčių sąveikos tarp pajamų bei turto pasiskirstymo ir pinigų politikos sisteminį vertinimą. DWA leis iš naujo pažvelgti į pinigų politikos poveikio perdavimo procesą. Paskelbiant DWA, vadovaujamasi G20 duomenų spragos iniciatyvoje pateiktomis rekomendacijomis, skirtomis namų ūkių pajamų, vartojimo, santaupų ir turto pasiskirstymo informacijai, atitinkančiai nacionalinių sąskaitų duomenis, parengti.

Metodą sukūrė ir rezultatus parengė Europos centrinių bankų sistema. Bendras metodas gali būti toliau tobulinamas nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į papildomus vietos lygmeniu turimus duomenų šaltinius. Kai kurie nacionaliniai centriniai bankai jau įgyvendino tokius patobulinimus. Duomenys apima suvestines ketvirtines sektorių sąskaitas su namų ūkių lygio informacija, gauta iš 2010–2021 m. Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo (NŪFVT) ir kitų šaltinių. Po 2021 m. ketvirčių rezultatai apskaičiuoti naudojant naujausius sektorių sąskaitų duomenis ir naujausios turimos NŪFVT bangos duomenis arba kai kuriose šalyse renkamus nacionalinių statistikos institucijų duomenis. DWA duomenys rengiami kas ketvirtį ir skelbiami praėjus penkiems mėnesiams nuo kiekvieno laikotarpio pabaigos. Pateikiami euro zonos, devyniolikos atskirų euro zonos šalių (visų euro zonos šalių, išskyrus Kroatiją) ir Vengrijos rezultatai.

DWA pateikiami duomenys apie grynąjį turtą, visą turtą ir įsipareigojimus bei jų sudedamąsias dalis. Namų ūkiai skirstomi į penkis aukščiausius grynojo turto decilius ir likusius 50 % mažiausio turto decilių, taip pat pagal užimtumo ir būsto statusą. Į DWA duomenų rinkinį taip pat įtrauktas grynojo turto Gini koeficientas, duomenys apie grynojo turto medianą ir vidurkį, grynojo turto dalį, tenkančią 50 % mažiausių, 10 % didžiausių ir 5 % didžiausių namų ūkių, taip pat skolos ir turto santykis pagal namų ūkių grynojo turto decilį.

A pav.

Euro zonos su būstu susijusio turto pokyčiai pagal grynojo turto decilius ir 5 % didžiausią turtą turinčių asmenų grynojo turto dalis

a) Su būstu susijęs turtas	b) 5 % didžiausią turtą turinčių asmenų grynojo turto dalis
(trln. eurų)	(procentais)

6 intarpas
Mokėjimų statistika ‒ išplėsta renkamų duomenų apimtis ir padidintas dažnumas

Iš dalies pakeistas ECB reglamentas dėl mokėjimų statistikos įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d. Atlikti pakeitimai, palyginti su buvusiu teisiniu reguliavimu, rodo tiek atsiradusius pokyčius mokėjimų rinkoje, tiek tam tikrus ES teisės aktų pakeitimus. Duomenis pradėta rinkti dažniau – ne kartą per metus, o kas pusmetį ir ketvirtį. Pagal naujus reikalavimus surinkti mokėjimų statistikos duomenys ECB duomenų portale pirmą kartą paskelbti 2023 m. lapkričio 9 d. Su pirmu skelbimu buvo paskelbti visų 2022 m. ketvirčių, 2023 m. pirmų dviejų ketvirčių ir 2022 m. dviejų pusmečių duomenys.

Kiekvieną pusmetį pateikiama mokėjimų statistika jau apima ir informaciją apie tokias naujoviškas mažmeninių mokėjimų paslaugas kaip mokėjimai mobiliaisiais įrenginiais, bekontakčiai mokėjimai, e. prekyba ir naujas mokėjimo paslaugas, apibrėžtas peržiūrėtoje Mokėjimo paslaugų direktyvoje (PSD2). Kiekvieną pusmetį išplatinant duomenis skelbiamas ir pranešimas spaudai. Vykdant patobulintą duomenų rinkimą, ECB duomenų portalo duomenys, be kita ko, rodo didelę bekontakčių atsiskaitymų kortelėmis paklausą, kuri 2023 m. pirmąjį pusmetį sudarė 57 % visų atsiskaitymų kortelėmis euro zonoje (žr. A pav.).

A pav.

Bekontakčių atsiskaitymų kortelėmis dalis, palyginti su visais atsiskaitymais kortelėmis, euro zonoje

Be to, renkami duomenys apie nesąžiningas mokėjimo operacijas, mokėjimo operacijų autentifikavimo metodus ir apie mokėjimo schemas. Siekiant vykdyti tarpvalstybinės prekybos stebėseną, kiekvieną ketvirtį renkami pagal atskiras pasaulio šalis suskirstyti ir pagal prekybininkų kategorijų kodus suskaidyti duomenys apie kortelėmis atliktas mokėjimo operacijas.

8 ECB mokslinių tyrimų veikla

2023 m. ECB mokslinių tyrimų veikloje, be kitų dalykų, daugiausia dėmesio skyrė infliacijos raidai, pinigų politikos perdavimui, klimato kaitai ir struktūriniams pokyčiams vertinti. Konkrečiau kalbant, Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) mokslinių tyrimų vadovai sukūrė mokslinių tyrimų tinklą „Pinigų politikos perdavimo iššūkiai besikeičiančiame pasaulyje“ (ChaMP), kurio tikslas – naudojant gausius ir išsamius duomenų rinkinius, analizuoti pinigų perdavimo kanalų stiprumą, greitį ir heterogeniškumą euro zonoje precedento neturinčių sukrėtimų, struktūrinių pokyčių ir kintančios infliacijos dinamikos sąlygomis. Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo (NŪFVT) tinklas toliau teikė naujų įžvalgų apie infliacijos poveikį heterogeniškiems namų ūkiams euro zonoje. ECB vartotojų lūkesčių tyrimas vertinamas kaip svarbus vertingų politikos ir mokslinių tyrimų įžvalgų apie namų ūkių lūkesčių formavimąsi šaltinis. Klimato kaita ir toliau buvo svarbi ECB mokslinių tyrimų veiklos tema. Be to, ECB glaudžiai bendradarbiavo su nacionaliniais centriniais bankais ECBS mokslinių tyrimų grupėse, organizavo metinius praktinius seminarus, skirtus aktualiausiems klausimams įvairiose specializacijos srityse, aptarti.

8.1 Naujausia informacija apie ECBS mokslinių tyrimų iniciatyvas

ChaMP tyrimų tinklas darbą pradėjo 2023 m. gegužės mėn. Numatoma, kad veikla bus vykdoma dvejus metus su galimybe pratęsti dar vieniems metams. Tyrimų tinklas suskirstytas į dvi darbų kryptis: pinigų politikos poveikio perdavimas per finansų sistemą (WS1) ir pinigų politikos poveikio perdavimas per realiąją ekonomiką (WS2). ChaMP tyrimų tinklas savo veiklą pradėjo nuo pradinės darbo programos, apimančios 180 mokslinių tyrimų projektų, juos rengia daugiau kaip 250 autorių iš daugumos ECBS centrinių bankų. Pirmieji praktiniai seminarai vyko Briuselyje 2023 m. spalio 25 d. (WS2) ir Lisabonoje 2023 m. spalio 31 d. (WS1). WS1 seminaruose buvo skaitomi pranešimai apie pinigų politikos perdavimą per bankus įmonėms ir namų ūkiams ir ne bankų finansų tarpininkų vaidmenį, o WS2 seminare daugiausia dėmesio skirta gamybos tinklų tarp įmonių (pvz., tiekimo apribojimų ir kitų sukrėtimų) ir struktūrinių pokyčių (pvz., skaitmeninimo, deglobalizacijos ir klimato kaitos) svarbai pinigų politikos perdavimo atžvilgiu. Pirmas tiesioginis vadovų komandos susitikimas vyko Lisabonoje 2023 m. spalio 30 d.

2023 m. liepos mėn. Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo grupė paskelbė Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo (NŪFVT) trečiosios bangos (2021 m.) rezultatus. NŪFVT yra naudingas namų ūkių lygmens informacijos apie namų ūkių finansus ir vartojimą šaltinis keliems tyrimų projektams, kuriuos vykdo NŪFVT nariai, ECB Namų ūkių skirtumų tyrimų darbo grupė ir išorės tyrėjai. Šie projektai apima darbus, susijusius su infliacijos sukrėtimų poveikiu namų ūkių balansams^[68], vyrų ir moterų turimo turto skirtumais (lyčių turto skirtumu), pajamų neapibrėžtumo vertinimu naudojant lūkesčių duomenis, pandemijos poveikio namų ūkių finansams heterogeniškumu ir naujomis paskirstomosiomis turto sąskaitomis (žr. 5 intarpą).

8.2 Naujausia informacija apie ECB mokslinių tyrimų iniciatyvas

2023 m. toliau buvo tobulinamas ECB vartotojų lūkesčių tyrimas, kuris suteikia naujų įžvalgų apie namų ūkių sektorių, skirtų ekonominės politikos analizei ir moksliniams tyrimams. ECB išplėtė tyrimo aprėptį ir į jį įtraukė ne tik pradines šešias šalis (Belgiją, Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Nyderlandus ir Ispaniją), kurios dalyvavo bandomajame etape, bet ir dar penkias euro zonos šalis (Austriją, Suomiją, Graikiją, Airiją ir Portugaliją). Vartotojų lūkesčių tyrimas pasirodė esąs neįkainojama politikos ir mokslinių tyrimų priemonė namų ūkių infliacijos lūkesčiams analizuoti. Tyrimas atskleidė, kad griežta pinigų politika kartu su aktyviu informavimu apie pinigų politikos vaidmenį stabilizuojant būsimą infliaciją skatino visuomenės pasitikėjimą ir neleido neseniai patirtiems kainų ir sąnaudų sukrėtimams įsitvirtinti vartotojų infliacijos lūkesčiuose^[69]. Vartotojų lūkesčių tyrimas taip pat buvo atliekamas siekiant išryškinti nevienodą infliacijos poveikį skirtingų namų ūkių lūkesčiams. Viena iš svarbių išvadų yra ta, kad infliacija labiausiai paveikė mažas pajamas gaunančius namų ūkius, nes jiems teko susidurti su padidėjusiomis būtiniausių prekių, tokių kaip energija ir maisto produktai, kainomis.

2023 m. ir toliau buvo labai svarbios su klimatu susijusios mokslinių tyrimų temos. Atlikus tyrimą, gauta įrodymų apie atotrūkį, kai bankai, plačiau skleidžiantys informaciją apie žalumą ir gamtosaugą, suteikė daugiau kreditų aplinką teršiantiems skolininkams, tačiau jiems netaikė didesnių palūkanų normų ir nesutrumpino skolos grąžinimo terminų^[70]. Kituose darbuose daugiausia dėmesio skirta nenumatytoms anglies dioksido mokesčių pasekmėms. Analizuojant „žaliosios infliacijos“ (nuolatinio infliacijos nukrypimo nuo mūsų tikslo, atsirandančio dėl anglies dioksido mokesčių arba anglies dioksido kainų nustatymo schemų) riziką, galima daryti išvadą, kad, kai anglies dioksido mokesčiai didinami labai lėtai, anglies dioksido išmetimo mažinimą galima pasiekti nekeliant pavojaus ECB pagrindiniam tikslui^[71]. Kiti darbai parodė, kad anglies dioksido kainodaros mechanizmai mažina įmonių išmetamą anglies dioksido kiekį, bet kartu nukreipia jų investicijas nuo žaliųjų inovacijų prie trumpalaikio taršos mažinimo^[72]. Bendrai su Ekonominės politikos tyrimų centru organizuotos konferencijos „WE_ARE_IN“ metu vykusioje politikos ekspertų diskusijoje taip pat daug dėmesio buvo skiriama tam, kokį poveikį klimato kaita daro mūsų supratimui apie makroekonominį ir finansinį stabilumą.

2023 m. ECB ekspertai paskelbė 120 straipsnių ECB darbo straipsnių serijoje. Be to, labiau į ekonominę politiką orientuoti arba metodiniai tyrimai paskelbti ECB teminių, statistikos ir diskusinių straipsnių serijose. Daug ECB tyrimų taip pat buvo paskelbta žinomuose akademiniuose žurnaluose, o 12 straipsnių išspausdinta platesnei auditorijai skirtame ECB mokslinių tyrimų biuletenyje. 7 intarpe išsamiau aprašyti pastarojo meto ECB darbo ekonominės dinamikos po ekstremalių įvykių – tai labai svarbi tema tiek kainų, tiek finansų stabilumo atžvilgiu – srityje rezultatai.

8.3 Naujausia informacija apie ECBS mokslinių tyrimų grupių veiklą

Nuolat veikiantys mokslinių tyrimų tinklai ir toliau koordinavo mokslinių tyrimų veiklą Europos centrinių bankų sistemoje (ECBS) ir palaikė ryšius su akademinių institucijų tyrėjais. ECBS mokslinių tyrimų grupės „Pinigų ekonomika“ (1 grupė), „Tarptautinė makroekonomika, fiskalinė politika, darbo ekonomika, konkurencingumas ir EPS valdymas“ (2 grupė), „Finansinis stabilumas, makroprudencinis reguliavimas ir mikroprudencinė priežiūra“ (3 grupė) ir „Klimato kaita“ (4 grupė) surengė praktinius seminarus aktualiausiais savo sričių klausimais. Kasmetinis 1 grupės seminaras 2023 m. buvo atidėtas ir surengtas 2024 m. kovo 21–22 d. Narodowy Bank Polski Varšuvoje. 2023 m. lapkričio 16–17 d. 2 grupė organizavo savo metinį seminarą Anglijos banke. Jo metu buvo surengtos penkios sesijos, kuriose daugiausia dėmesio skirta darbo našumui, darbo rinkoms, tarptautinei makroekonomikai, energijos sukrėtimams, klimato politikai ir fiskalinei politikai. 2023 m. lapkričio 23–25 d. 3 grupė surengė metinį praktinį seminarą Sariselkėje (Suomija), jame daugiausia dėmesio skirta finansiniam stabilumui ir finansiniam tarpininkavimui. 2023 m. lapkričio 13–14 d. 4 grupė surengė ECB antrą metinį praktinį seminarą mišriu formatu. Aptartos įvairios temos – nuo temperatūros sukrėtimų poveikio infliacijai iki biologinės įvairovės dinamikos.

9 ECB teisinė veikla ir pareigos

Šiame skyriuje apžvelgiama su ECB susijusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) jurisdikcija, pateikiama informacija apie ECB nuomones ir atvejus, kai nebuvo vykdomas reikalavimas konsultuotis su ECB dėl teisės aktų projektų, susijusių su jo kompetencijos sritimis. Jame taip pat pateikiamos ataskaitos apie ECB vykdomą piniginio finansavimo ir privilegijos naudotis finansų įstaigomis draudimų laikymosi stebėseną.

9.1 Su ECB susijusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija

2023 m. rugsėjo mėn. ESTT atmetė apeliacinį skundą dėl paskutinio Graikijos vyriausybės obligacijų turėtojų iškelto ieškinio prieš ECB ir Europos Sąjungą (ES) dėl žalos atlyginimo. Ėmus taikyti atnaujintas sąlygas dėl kolektyvinio ieškinio, 2012 m. ieškovai buvo įtraukti į Graikijos valstybės skolos restruktūrizavimą^[75]. Pirmojoje instancijoje ieškovai teigė, kad priverstinis jų dalyvavimas restruktūrizuojant Graikijos valstybės skolą vyksta dėl ECB ir ES, nes, be kita ko, ECB ir ES dalyvavo Euro grupės posėdžiuose ir atliko tam tikrus vaidmenis konsultacijų proceso metu, ir dėl to buvo imta taikyti atnaujintas sąlygas dėl kolektyvinio ieškinio^[76]. Bendrasis Teismas nustatė, kad ECB ir ES neveikė viršydami įgaliojimus ir nepažeidė teisės į nuosavybę, laisvo kapitalo judėjimo ar vienodo traktavimo principo. Bendrasis Teismas taip pat konstatavo, kad kelios Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatos, kuriomis rėmėsi ieškovai (įskaitant 123 ir 127 straipsnius), nėra teisės normos, kuriomis asmenims suteikiamos teisės, todėl negali būti pagrindas taikyti deliktinę atsakomybę nei ES, nei ECB atžvilgiu. Skundas, kuriame buvo teigiama, kad Bendrasis Teismas klaidingai išnagrinėjo tam tikrus pareiškimus, ESTT visiškai atmetė, taip užbaigdamas daugiau nei dešimt metų trukusį bylinėjimąsi, kurio metu ECB visada laimėdavo įrodydamas, kad veikė teisėtai.

2023 m. balandžio mėn. ESTT (penktoji teisėjų kolegija) pateikė sprendimą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymo priimti prejudicinį sprendimą (byloje C‑772/21). ESTT išaiškino, kad ECB sprendimo (ECB/2010/14) dėl eurų banknotų tinkamumo apyvartai tikrinimo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyti ECB minimalūs standartai, skirti eurų banknotų tinkamumo apyvartai automatizuotam tikrinimui banknotų tvarkymo aparatais, netaikomi grynųjų pinigų tvarkytojams, pavyzdžiui, UAB Brink’s Lithuania. Pagrindinėje byloje bendrovė apskundė Lietuvos banko sprendimą, pagal kurį UAB Brink’s Lithuania pažeidė ECB taikomus automatizuoto tikrinimo minimalius standartus, nes dviejų jos banknotų tvarkymo aparatų tinkamumo testavimo rezultatai buvo neigiami (remiantis minėtais standartais). ESTT nustatė, kad ECB minimalūs standartai taikomi banknotų tvarkymo aparatų gamintojams. Nors grynųjų pinigų tvarkytojams šie standartai nėra privalomi, jie vis tiek privalo pašalinti trūkumus, jei, nacionaliniam centriniam bankui (NCB) atlikus patikrinimą, nustatoma, kad banknotų tvarkymo aparatai neatitinka ECB minimalių standartų. ESTT taip pat nusprendė, kad tai neužkerta kelio valstybėms narėms nustatyti pareigą grynųjų pinigų tvarkytojams laikytis ECB minimalių standartų, nes tokios prievolės nustatymas nacionalinėje teisėje reikštų, kad nepaisoma ES išimtinės kompetencijos pinigų politikos srityje, kuri apima banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimą.

2023 m. gegužės mėn. ESTT patikslino ES teismų vykdomos teisminės kontrolės taikymo sritį ECB sprendimo, priimto bankų priežiūros srityje remiantis veiksmų teise, atlikus sudėtingus techninius, ekonominius ir finansinius vertinimus, atžvilgiu. Šį sprendimą ESTT priėmė ECB pateikus skundą dėl Bendrojo Teismo 2021 m. balandžio mėn. nutarties, kuria jis panaikino ECB sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta leisti Crédit Lyonnais į finansinio sverto koeficiento skaičiavimus neįtraukti tam tikrų pozicijų, susijusių su reguliuojamose taupomosiose sąskaitose surinktomis sumomis. Bendrojo Teismo nuomone, minėtas sprendimas buvo netinkamas dėl padarytos akivaizdžios vertinimo klaidos, nes ECB neatsižvelgė į tai, kad toms sąskaitoms nekilo masinio indėlių atsiėmimo rizika, taigi, bankui nebuvo staigaus turto išpardavimo pavojaus. ESTT, pripažindamas ECB argumentus, panaikino Bendrojo Teismo sprendimą, konstatavęs, kad ES teismų vykdoma ECB sprendimų, priimtų remiantis veiksmų laisve, teisminė kontrolė turi būti ribota ir Bendrasis Teismas savo vertinimu negali pakeisti ECB vertinimo. Atliekant tokią peržiūrą, turi būti siekiama tik įsitikinti, kad sprendimas nėra grindžiamas iš esmės neteisingais faktais, jog jame nėra padaryta akivaizdi vertinimo klaida ar kad nėra piktnaudžiauta įgaliojimais. Šioje byloje ESTT manė, kad Bendrasis Teismas savo vertinimu pakeitė ECB vertinimą dėl staigaus turto išpardavimo rizikos, su kuria susidūrė bankas, taigi, peržengė teisminės kontrolės ribas. Priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje, ESTT atmetė pirmojoje instancijoje pateiktą Crédit Lyonnais ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, nusprendęs, kad bankas neįrodė, jog ECB sprendime padaryta akivaizdi vertinimo klaida.

2023 m. rugsėjo mėn. ESTT^[77] atmetė Versobank AS apeliacinį skundą dėl 2021 m. spalio 6 d. Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl ECB sprendimo panaikinti banko leidimą veikti kaip kredito įstaigai panaikinimo. Šiuo sprendimu ESTT patvirtino, kad ECB turi išimtinę kompetenciją panaikinti visų kredito įstaigų, įsisteigusių dalyvaujančiose valstybėse narėse, banko licenciją, nepaisant to, ar jos priskiriamos svarbioms, ar mažiau svarbioms įstaigoms, taip pat ir dėl priežasčių, susijusių su rimtais nacionalinės teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Kovos su pinigų plovimu direktyva, pažeidimais.

9.2 ECB nuomonės ir reikalavimų nesilaikymo atvejai

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalį ir 282 straipsnio 5 dalį, su ECB turi būti konsultuojamasi dėl bet kokių siūlomų ES ar nacionalinių teisės aktų projektų, susijusių su ECB kompetencijos sritimis. Visos ECB nuomonės skelbiamos EUR-Lex. 2023 m. ECB priėmė 12 nuomonių dėl siūlomų Sąjungos teisės aktų ir 35 nuomones dėl nacionalinių teisės aktų projektų.

Nustatyta dvylika atvejų, kai nebuvo laikomasi pareigos konsultuotis su ECB dėl teisės aktų projektų: du atvejai dėl Sąjungos teisės aktų ir dešimt atvejų dėl nacionalinių teisės aktų. ECB savo iniciatyva pateikė nuomones dėl devynių iš šių dvylikos atvejų.

Pirmasis ES atvejis susijęs su ES pasiūlymu dėl reglamento dėl suderintų sąžiningos prieigos prie duomenų ir jų naudojimo taisyklių (Duomenų aktas). Šis atvejis laikytas aiškiu ir svarbiu, nes jis, be kita ko, yra susijęs su prieiga prie ECB ir NCB privačiai saugomų duomenų ir jų naudojimo įvairiais apibrėžtais viešojo intereso tikslais apimtimi. Antras ES atvejis susijęs su ES teisės aktų rinkiniu, kuriame siūloma sukurti Europos bendrą prieigos punktą (angl. European Single Access Point, ESAP), užtikrinantį centralizuotą prieigą prie viešai skelbiamos informacijos, kuri yra aktuali finansinių paslaugų, kapitalo rinkų ir tvarumo srityse. Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu, nes ESAP sukūrimas yra svarbus žingsnis kuriant kapitalo rinkų sąjungą ir turėtų padėti efektyviau paskirstyti kapitalą Sąjungoje ir prisidėti prie tolesnės kapitalo rinkų plėtros ir integracijos.

Du Vengrijos atvejai, kai nebuvo laikomasi nustatytos pareigos, buvo susiję su centrinio banko nepriklausomumu ir piniginio finansavimo draudimu. Pirmas Vengrijos atvejis susijęs su Vengrijos įstatymu dėl ekonominių ir finansinių priemonių, kuriame iki 2023 m. birželio 30 d. tam tikroms įstaigoms draudžiama įsigyti ECBS nacionalinio centrinio banko išleistą Vengrijos forintais išreikštą skolos priemonę. Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu, nes užkerta kelią Magyar Nemzeti Bank savarankiškai pasirinkti reikalingus būdus ir priemones veiksmingai pinigų politikai vykdyti ir savarankiškai siekti jo pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą. Antras Vengrijos atvejis susijęs su įstatymo dėl Magyar Nemzeti Bank pakeitimais, kuriais pradedamos naudoti bendros iždo sąskaitos užsienio valiuta, kurias valdys Magyar Nemzeti Bank, ir kurios papildys jau egzistuojančią bendrą iždo sąskaitą Vengrijos forintais. Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu, nes jis yra susijęs su atlygio iš NCB valstybės iždo sąskaitų atitiktimi piniginio finansavimo draudimui.

Du Slovakijos pareigos nevykdymo atvejai buvo susiję su grynaisiais pinigais. Pirmas Slovakijos atvejis susijęs su Slovakijos socialinio draudimo įstatymu, pagal kurį ribojami valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimai grynaisiais pinigais. Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu dėl to, kad jame buvo nagrinėjamas nustatytas grynųjų pinigų, kaip mokėjimo priemonės, naudojimo apribojimas ir dėl to, kad nebuvo atliktas šio apribojimo proporcingumo vertinimas, atsižvelgiant į ESTT sprendime, priimtame Hessischer Rundfunk byloje (C‑422/19 ir C‑423/19), nustatytus kriterijus. Antras Slovakijos atvejis susijęs su Slovakijos įstatymu, iš dalies keičiančiu Slovakijos Respublikos Konstituciją, kuri garantuoja grynųjų pinigų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, išleidimą, taip pat nustato, kad kiekvienas asmuo turi teisę atlikti mokėjimą už įsigytas prekes ir suteiktas paslaugas naudojant grynuosius pinigus kaip teisėtą mokėjimo priemonę, garantuoja, kad tokio mokėjimo priėmimo galima atsisakyti tik dėl pagrįstų arba visuotinai galiojančių priežasčių, taip pat garantuoja teisę atlikti operaciją grynaisiais pinigais banke arba užsienio banko filiale. Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu, nes konstitucinė teisė garantuoja grynųjų pinigų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, išleidimą ir šiame kontekste nustato bendrąjį privalomo grynųjų pinigų priėmimo principą ir išimčių sistemą valstybėje narėje, kurios valiuta yra euras, o tai yra klausimai, priskiriami išskirtinei ECB ir Sąjungos kompetencijai.

Penki nacionaliniai pareigos nevykdymo atvejai (keturi iš jų susiję su nesikonsultavimu, o vienas – su pavėluotu konsultavimusi) susiję su specialios paskirties bankų mokesčiais ir rinkliavomis, įvestomis reaguojant į padidėjusią infliaciją ir palūkanų normas. Minėti atvejai buvo susiję su: 1) Lenkijos verslo įmonių sutelktinio finansavimo ir pagalbos paskolų gavėjams įstatymu, kuriuo buvo įvesta hipotekos įmokų mokėjimo atidėjimo sąvoka, siekiant palengvinti paskolų gavėjams, turintiems negrąžintų būsto paskolų, naštą bankui Narodowy Bank Polski padidinus palūkanų normas; 2) Portugalijos įstatymu dėl priemonės, skirtos laikinai 30 % sumažinti kintamųjų palūkanų normų būsto paskoloms taikomas orientacines EURIBOR palūkanų normas, siekiant sumažinti didėjančių palūkanų normų poveikį būsto paskolų rinkai ir užtikrinti didesnį nuspėjamumą šeimoms, turinčioms kintamųjų palūkanų normų būsto paskolas; 3) Rumunijos įstatymu dėl tam tikrų fiskalinio biudžeto priemonių, skirtų Rumunijos ilgalaikiam finansiniam tvarumui užtikrinti, šiuo įstatymu, be kitų dalykų, nustatomas apyvartos mokestis kredito įstaigoms, kurios yra Rumunijos juridiniai asmenys arba užsienio juridinių asmenų filialai Rumunijoje; 4) Slovakijos įstatymu dėl specialaus mokesčio įmonėms, vykdančioms veiklą reguliuojamuose sektoriuose, kuriuo a) išplečiamas reguliuojamų asmenų, kuriems taikomas specialus mokestis, sąrašas, įtraukiant kredito įstaigas, vykdančias veiklą Slovakijoje, ir b) nustatomas konkretus mokesčio dydis šioms kredito įstaigoms ir 5) Latvijos įstatymu, iš dalies keičiančiu Vartotojų apsaugos įstatymą, kuriuo numatoma, kad 2024 m. kredito įstaigos privalės mokėti būsto paskolų gavėjų apsaugos mokestį tam tikras sąlygas atitinkančių paskolos gavėjų naudai. Šie atvejai laikomi aiškiais ir svarbiais, nes įstatymuose keliami finansinio stabilumo, riziką ribojančios priežiūros, o Latvijos, Portugalijos ir Slovakijos atvejais – ir pinigų politikos aspektai.

Paskutinis nacionalinis pareigos nevykdymo atvejis – Ispanijos atvejis dėl įstatymo, kuriame reikalaujama, kad Banco de España imtųsi reikalingų priemonių, jog investicinės įmonės galėtų atidaryti sąskaitas centriniame banke lėšoms, kurias gauna iš savo klientų, įmokėti. Šis atvejis laikomas aiškiu ir svarbiu, nes, išskyrus jo tiesioginį poveikį mokėjimo sistemų veikimui, jame gali būti keliami klausimai, susiję su pinigų politika ir finansiniu stabilumu.

ECB priėmė 12 nuomonių dėl pasiūlymų dėl ES teisės aktų, apimančių tokias temas kaip skaitmeninis euras; eurų banknotų ir monetų kaip teisėtos mokėjimo priemonės statusas; Sąjungos ekonomikos valdymo reforma; Sąjungos krizių valdymo ir indėlių draudimo sistema; priemonės, kuriomis siekiama sumažinti pernelyg dideles trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių (PSŠ) pozicijas, padidinti Sąjungos tarpuskaitos rinkų veiksmingumą, spręsti koncentracijos rizikos PSŠ atžvilgiu ir sandorio šalies rizikos, susijusios su išvestinių finansinių priemonių sandoriais, kurių tarpuskaita atliekama centralizuotai, klausimą; momentiniai kredito pervedimai eurais; klimato klausimai, įskaitant pastatų energinį naudingumą, įmonių tvarumo išsamų patikrinimą ir aplinkosaugos, socialinio ir valdymo vertinimo veiklos skaidrumą ir vientisumą; Europos statistika ir darbo rinkos statistika, susijusi su įmonėmis, ir naujo ECB vykdomosios valdybos nario paskyrimas.

Dėl nacionalinių teisės aktų, kurie dažnai apima daugiau nei vieną temą, ECB priėmė 19 nuomonių dėl nacionalinių centrinių bankų; 15 nuomonių dėl finansų sistemos stabilumo; 13 nuomonių dėl rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros; septynias nuomones dėl valiutos klausimų ir mokėjimo priemonių; penkias nuomones dėl pinigų politikos priemonių ir operacijų bei pinigų politikos įgyvendinimo; tris nuomones dėl mokėjimo ir (arba) vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų. Septyniose nuomonėse, priimtose per 2023 m., buvo nagrinėjama specialios paskirties bankų mokesčių ir rinkliavų, įvestų reaguojant į padidėjusią infliaciją ir pakilusias palūkanų normas, tema.

9.3 Piniginio finansavimo ir privilegijos naudotis finansų įstaigomis draudimų laikymasis

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 271 straipsnio d punktą, ECB patikėta užduotis stebėti, kaip ES šalių nacionaliniai centriniai bankai (NCB) laikosi draudimų, nustatytų Sutarties 123 ir 124 straipsniuose bei Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 3603/93 ir Nr. 3604/93. Pagal 123 straipsnį, ECB ir NCB draudžiama leisti lėšų pereikvojimą sąskaitose ar bet kurios kitos formos kredito galimybę vyriausybėms bei ES institucijoms ar organams, taip pat draudžiama ECB ar nacionaliniams centriniams bankams pirminėje rinkoje pirkti šių institucijų išleistas skolos priemones. Pagal 124 straipsnį, draudžiamos bet kokios rizikos ribojimo nuostatomis pagrįstos priemonės, suteikiančios vyriausybėms ir ES institucijoms ar organams privilegiją naudotis finansų įstaigomis. Kartu su ECB valdančiąja taryba Europos Komisija stebi, kaip valstybės narės laikosi pirmiau minėtų nuostatų.

ECB taip pat stebi, kaip ES centriniai bankai antrinėje rinkoje perka vidaus viešojo sektoriaus, kitų valstybių narių viešojo sektoriaus ar ES institucijų ir organų išleistas skolos priemones. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 3603/93 preambulę viešojo sektoriaus skolos priemonių pirkimas antrinėje rinkoje neturi pažeisti Sutarties 123 straipsnyje nustatyto tikslo.

2023 m. ECB vykdyta stebėsena patvirtino, kad Sutarties 123 ir 124 straipsnių iš esmės buvo laikomasi.

ECB toliau stebės Magyar Nemzeti Bank dalyvavimą Budapešto vertybinių popierių biržos veikloje, nes susirūpinimą dėl piniginio finansavimo vis dar kelia tai, kad 2015 m. Magyar Nemzeti Bank įsigijo kontrolinį Budapešto vertybinių popierių biržos akcijų paketą.

Central Bank of Ireland 2023 m. galutinai perleido turtą (parduodant ilgalaikius kintamosios palūkanų normos vekselius), susijusį su Airijos bankų pertvarkymo korporacija, ir panaikino nuo 2013 m. egzistavusį rimtą susirūpinimą dėl piniginio finansavimo.

NCB vykdomas įsipareigojimų, tenkančių viešajam sektoriui Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atžvilgiu, finansavimas nelaikomas piniginiu finansavimu, jei dėl jo atsiranda užsienio pretenzijų, turinčių visas oficialiųjų tarptautinių atsargų savybes. Tačiau ankstesniais metais Nationale Bank van België/Banque Nationale de Belgique ir Banque de France per TVF suteiktos finansinės dotacijos, skirtos skolai labai įsiskolinusioms neturtingoms šalims sumažinti, nesukėlė jokių užsienio pretenzijų, todėl joms reikia taikyti korekcines priemones.

10 ECB ES ir tarptautiniame kontekste

2023 m. ECB palaikė glaudų dialogą su Europos ir tarptautiniais partneriais. ECB ir Europos Parlamento ryšys yra esminė ECB atskaitomybės sistemos dalis. ECB dalyvavo reguliariuose posėdžiuose ir susirašinėjime su Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetu (ECON). Be to, ECB bendradarbiavo su ECON vykdydamas su skaitmeniniu euru susijusius darbus. Tarptautiniu lygmeniu ECB konstruktyviai dalyvavo dialoge su G20 partneriais. Be kitų dalykų, jis rėmė pirmininkaujančios Indijos iniciatyvas finansų sektoriaus reglamentavimo, tarptautinių mokėjimų ir kriptoturto srityse. ECB taip pat toliau dalyvavo centriniam bankui aktualiose diskusijose įvairiais klausimais, susijusiais su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) veikla, įskaitant TVF kvotų peržiūrą, TVF skolinimo politikos ir priemonių rinkinio koregavimą bei klausimus, susijusius su specialiosiomis skolinimosi teisėmis (SST) ir jų paskirstymu.

10.1 ECB atskaitomybė

ECB nepriklausomumas suteiktas pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV). Nepriklausomumas reiškia, kad ECB gali priimti sprendimus siekdamas savo pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą nepriklausomai nuo politinės įtakos, tačiau atskaitomybė yra būtina nepriklausomumo sąlyga Už savo veiksmus ECB yra atskaitingas Europos Parlamentui, kuris atstovauja ES piliečiams. Šių atskaitomybės įsipareigojimų vykdymas yra esminė ECB atsakomybės dalis. Nuolat vykstantis abipusis dialogas su Europos Parlamentu leidžia ECB paaiškinti savo veiksmus bei politiką ES piliečių atstovams ir išklausyti jų rūpesčius. Bėgant laikui šis dialogas tapo platesnis nei SESV 284 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai. Siekdami paskatinti tolesnį bendrą supratimą ir veiksmingą bendradarbiavimą, 2023 m. birželio mėn. ECB Pirmininkė ir Europos Parlamento pirmininkas pasirašė apsikeitimą laiškais, kuriuose paaiškinti susitarimai dėl atskaitomybės tarp ECB ir Europos Parlamento centrinės bankininkystės srityje.

2023 m. ECB Pirmininkė dalyvavo keturiuose reguliariuose ECON posėdžiuose ir vasario mėn. plenariniame posėdyje dėl ECB 2021 metų ataskaitos, po kurio Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją. Gegužės mėn. ECB pirmininkės pavaduotojas ECON pristatė ECB 2022 metų ataskaitą. Tą pačią dieną ECB paskelbė savo atsakymą į Europos Parlamento pastabas, pateiktas jo rezoliucijoje dėl ECB 2021 metų ataskaitos. Be to, gegužės mėn. ECB surengė metinį ECON komiteto narių delegacijos vizitą į ECB. Taip pat ECB per metus atsakė į 27 Europos Parlamento narių raštu pateiktus klausimus.

Be to, ECB glaudžiai bendradarbiavo su ECON komitetu skaitmeninio euro kūrimo srityje. 2023 m. tuo metu buvęs Vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta dalyvavo trijuose ECON komiteto ad hoc klausymuose, kuriuose buvo aptarta skaitmeninio euro tyrimo etape pasiekta pažanga, įskaitant naudotojų patirties, teisėtos mokėjimo priemonės ir skaitmeninio euro teisėkūros proceso temas^[78]. ECB taip pat organizavo techninio lygio darbuotojų seminarus su Europos Parlamentu ir dalyvavo Europos Parlamento narių organizuotuose renginiuose, skirtuose skaitmeninio euro klausimams aptarti.

2023 m. spalio ir lapkričio mėn. atliktos naujausios Eurobarometro apklausos duomenimis, 79 % euro zonos respondentų palaiko eurą, o 43 % – pasitiki ECB. Didelis euro palaikymo lygis yra labai teigiamas ženklas, o santykinai žemesnis pasitikėjimo ECB lygis rodo, kad institucija turi toliau dėti pastangų bendraudama su visuomene ir piliečių išrinktais atstovais. Visuomenės pasitikėjimo didinimas ir toliau bus neatskiriama ECB veiklos ateityje dalis. Taigi, ECB ir toliau yra pasiryžęs aktyviai dalyvauti konstruktyviame dialoge su Europos Parlamentu ir euro zonos piliečiais.

10.2 Tarptautiniai ryšiai

G20

2023 m. Indijai pirmininkaujant G20, pasaulio ekonomiką ir toliau neigiamai veikė Rusijos karas prieš Ukrainą, o paskutinį ketvirtį – ir padidėjęs neapibrėžtumas dėl Artimuosiuose Rytuose kilusio konflikto. G20 šalių grupės finansų ministrai ir centrinių bankų valdytojai susidūrė su sulėtėjusiu pasauliniu augimu, padidėjusiu infliaciniu spaudimu ir svyruojančiomis energijos kainomis. Nors dėl narių nesutarimų geopolitikos klausimais 2023 m. vasario ir liepos mėn. susitikimuose nebuvo priimti komunikatai, bendra G20 vadovų deklaracija, patvirtinta Naujajame Delyje, ir sprendimas priimti Afrikos Sąjungą kaip būsimą nuolatinę G20 narę išryškino tai, kad nariai stengiasi išsaugoti forumo veiksmingumą ir įtraukumą. ECB palankiai įvertino ir palaikė G20 pirmininkaujančios Indijos iniciatyvas tobulinti bankų ir ne bankų sektorių reglamentavimo sistemą, sudaryti palankesnes sąlygas tarptautiniams mokėjimams ir pasiekti susitarimą dėl G20 veiksmų plano, skirto iš kriptoturto ekosistemų kylančiai rizikai suvaldyti. ECB taip pat pritarė G20 siekiui padidinti aplinkai tvarų finansavimą iš privačiųjų ir viešųjų šaltinių, kad būtų visuotinai pereita prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Kadangi plėtojamas skaitmeninio euro projektas, ECB požiūriu, G20 diskusijos dėl centrinių bankų skaitmeninių valiutų dizaino pasirinkimo ir apsaugos priemonių taip pat buvo svarbus prioritetas.

Politikos klausimai, susiję su TVF ir tarptautine finansų struktūra

ECB ir toliau aktyviai dalyvavo diskusijose dėl tarptautinės pinigų ir finansų sistemos Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) ir kituose forumuose, reklamuodamas centrinio banko požiūrį bendrose Europos pozicijose^[79]. 2023 m. pagrindinės temos buvo TVF kvotų peržiūra, TVF skolinimo politikos ir priemonių rinkinio koregavimas, taip pat klausimai, susiję su specialiosiomis skolinimosi teisėmis (SST) ir jų nukreipimu.

2023 m. gruodžio 15 d. TVF Valdytojų valdyba baigė šešioliktąją bendrąją kvotų peržiūrą ir sutiko padidinti narių kvotas 50 %, taigi, bendras kvotų dydis pasieks 715,7 mlrd. SST^[80]. Padidintos kvotos bus paskirstytos nariams proporcingai jų turimoms kvotų dalims. Atlikti TVF skolinimo priemonių rinkinio pakeitimai, kurie leido Fondui toliau remti Ukrainą^[81]. 2023 m. kovo mėn. patvirtintas 48 mėnesių susitarimas pagal Ukrainai skirtą Išplėstinio finansavimo programą^[82]. 2023 m. spalio mėn. užbaigdamas prevencinių priemonių peržiūrą, TVF taip pat dar labiau sustiprino savo skolinimo priemonių rinkinio prevencinį vaidmenį ir lankstumą. 2023 m. pabaigoje TVF skolinimas ir toliau beveik siekė jo aukščiausią istorinį lygį: visas bendrųjų išteklių sąskaitos kredito likutis buvo apie 92 mlrd. SST, o Fondo didžiausio skolininko pozicija sudarė trečdalį šios sumos.

Po 650 mlrd. JAV dolerių vertės SST paskirstymo 2021 m. siekiant patenkinti ilgalaikį pasaulinį poreikį papildyti turimas atsargas (jis taip pat padėjo šalims kovoti su pandemija) pastangos nukreipti SST arba joms lygiaverčius išteklius tolesnei pagalbai besiformuojančios rinkos ekonomikoms ir mažas pajamas gaunančioms šalims pasiekė svarbų etapą 2023 m. birželio mėn. – buvo įgyvendintas visuotinis siekis sutelkti 100 mlrd. JAV dolerių. Prie šių pastangų labai prisidėjo ES valstybės narės, kurių indėlis – daugiau nei 31 % įsipareigojimų. Didžioji visuotinio tikslo dalis skirta TVF Atsparumo ir tvarumo fondui bei Skurdo mažinimo ir ekonomikos augimo fondui. ECB ir toliau palaikė tarptautines iniciatyvas, kuriomis siekiama padėti pažeidžiamoms šalims įveikti didėjantį pažeidžiamumą dėl skolos, ypač įgyvendinant G20 bendrą skolos tvarkymo sistemą.

11 Gero valdymo, socialinio ir aplinkos tvarumo skatinimas

ECB atlieka svarbų darbą aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (ASV) srityse. Tokios viešosios institucijos kaip ECB atveju tai reiškia atskaitomybę Europos Sąjungos (ES) piliečiams ir jų išrinktiems atstovams, bendravimą ir bendradarbiavimą su įvairiomis auditorijomis, aukščiausių etikos standartų ir skaidrumo laikymąsi, darbuotojų įgalinimą ir jų gerovės skatinimą, taip pat poveikio klimatui ir aplinkai bei rizikos vertinimą.

11.1 Naujausia informacija apie aplinkos apsaugą, socialinę atsakomybę ir valdyseną

Šią svarbiausių ASV pokyčių 2023 m. apžvalgą papildo kiti šios metinės ataskaitos skirsniai ir kita informacija, kuri pateikiama ECB interneto svetainėje (žr. 11.1 lentelę).

11.2 ir 11.3 skirsniuose paaiškinta, kaip ECB, kaip Europos institucija, 2023 m. nuolat stiprino savo valdysenos sistemas, didino skaidrumą ir siekė būti arčiau piliečių. 11.2 skirsnyje aprašomos ECB pastangos stiprinti Europos ir tarptautinį bendradarbiavimą etikos, sąžiningumo ir gero elgesio srityse, taip reaguodamas ir į padidėjusį visuomenės susidomėjimą šia sritimi^[90]. 11.3 skirsnyje aprašyta, kaip ECB stengiasi suprantamai paaiškinti savo politiką didelės infliacijos laikotarpiu, orientuodamasis į įvairias auditorijas ir atsakydamas į visuomenei susirūpinimą keliančius klausimus dėl mūsų valiutos ateities. 11.4 skirsnyje išvardyti svarbiausi 2023 m. įvykiai, turėję įtakos ECB žmogiškųjų išteklių valdymui, pateikiama naujausia informacija apie už įvairovę ir įtrauktį atsakingo pareigūno ir tarpininko paskyrimą. Galiausiai 11.5 skirsnyje aprašytas ECB darbas klimato ir aplinkos temomis ir pateikta išsami informacija apie labiau specializuotus šios srities leidinius.

ECB sprendžia su ASV susijusios rizikos klausimus taikydamas savo finansinės ir nefinansinės rizikos valdymo sistemą, kaip aprašyta 2023 m. ECB metinių ataskaitų skyriuje apie rizikos valdymą.

Klimato rizikos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis pradėtas 2022 m. ir nuo to laiko atliekamas reguliariai. Tai – veiksmų, susijusių su klimato rizikos laipsnišku įtraukimu į bendrą rizikos valdymo sistemą, dalis. Atlikęs pirmąjį Eurosistemos balanso su klimato rizika susijusį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, ECB įvertino Eurosistemos finansinės rizikos profilio jautrumą klimato kaitai, padidindamas Eurosistemos gebėjimą vertinti klimato riziką. Gauti rezultatai suteikė galimybių pirmą kartą įvertinti klimato rizikos poveikį ECB balansui.

11.2 Etikos ir sąžiningumo stiprinimas

ECB Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnybai (AUVT) yra pavesta nustatyti tinkamas etikos bei valdymo taisykles ir vykdyti jų laikymosi stebėseną. 2023 m. naujomis iniciatyvomis buvo siekiama suteikti darbuotojams geresnę mokymo patirtį, pradedant įvadiniais kursais ir el. mokymosi programomis naujokams, baigiant kvalifikacijos kėlimo kursais ilgiau dirbantiems darbuotojams ir specialiai pritaikytais mokymais, atitinkančiais konkrečių verslo funkcijų poreikius. Taip pat per šešias–aštuonias savaites, minint Tarptautinę etikos dieną, buvo organizuojami įvairūs informavimo projektai, kuriais siekta atkreipti ECB darbuotojų dėmesį į būtinybę laikytis etikos taisyklių ir informuoti visuomenę apie ECB dėmesį šiems klausimams. AUVT ir toliau atnaujino ir racionalizavo savo procesus, suteikė darbuotojams geresnes galimybes gauti konsultaciją etikos klausimais ir laikytis ECB etikos standartų.

Dėl didesnio informuotumo etikos ir sąžiningumo srityse bei geresnių galimybių gauti etikos konsultacijas akivaizdžiai padaugėjo atitinkamų prašymų – nuo 1 690 (2022 m.) iki 2 767 (2023 m.) (žr. 11.1 pav.).

Kartu su išorės audito paslaugų teikėju atliktos atitikties patikros patvirtino, kad ECB darbuotojai ir ECB aukšto lygio organų nariai iš esmės laikosi asmeninių finansinių sandorių taisyklių.

11.1 pav.

2023 m. gautų ECB darbuotojų užklausų apžvalga

ECB nepriklausomas Etikos komitetas papildo ECB valdymo struktūrą. Jis teikia rekomendacijas ECB aukšto lygio tarnautojams etikos klausimais, kurie daugiausia yra susiję su privačia veikla ir mokamu darbu baigus tarnybą, taip pat vertina jų interesų deklaracijas. Be to, Etikos komitetas stebi Europos ir tarptautinius pokyčius etikos ir gero elgesio srityje. Jis taip pat pataria dėl pageidautinų ECB etikos sistemos atnaujinimų, taikomų ECB aukšto lygio tarnautojams, pavyzdžiui, dėl neseniai patobulintų asmeninių finansinių sandorių taisyklių.

Etikos ir atitikties komitetas ir toliau teikė paramą nacionaliniams centriniams bankams ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms įgyvendinant 2021 m. priimtas Etikos gaires, taip pat gaires dėl sklandaus ir nuoseklaus etikos standartų aiškinimo visoje Eurosistemoje. Be to, siekdamas kuo geriau pasinaudoti nuomonių įvairove, Komitetas organizavo posėdžius abiem pusėms svarbiomis temomis, juose dalyvavo daugiau kaip 50 įvairių valstybės institucijų ir organizacijų.

2023 m. Europos lygmeniu ECB ir toliau buvo aktyviai įsitraukęs į vykstančias tarpinstitucines derybas dėl nepriklausomos ES etikos institucijos įsteigimo.

Tarptautiniu lygmeniu ECB aktyviai dalyvavo dalijantis žiniomis ir nustatant standartus Daugiašalių organizacijų etikos tinkle, atlikdamas tiek tinklo pirmininko pavaduotojo vaidmenį, tiek prisidėdamas prie susitikimų ir metinės konferencijos organizavimo. ECB taip pat prisidėjo prie pirmosios Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją įgyvendinimo ES peržiūros.

11.3 Komunikacija ir ECB politikos skaidrumas

Dėl mažėjančios, bet vis dar gerokai pernelyg didelės infliacijos ir vis labiau juntamo ECB politikos griežtinimo poveikio ekonomikai 2023 m. susiformavo sudėtinga komunikacijos aplinka. Itin didelio neapibrėžtumo ir pragyvenimo išlaidų krizės sąlygomis ECB savo komunikacijoje daugiausia dėmesio turėjo skirti tam, kad gyventojai ir įmonės neabejotų, jog ECB yra įsipareigojęs sugrąžinti infliaciją į tikslinį lygį, ir įtikinti juos, kad jis sugebės tai padaryti turimomis pagrindinėmis politikos priemonėmis.

Taigi, ECB suintensyvino komunikaciją pinigų politikos temomis. Pinigų politikos griežtinimui ėmus daryti numatytą poveikį – mažinti paklausą, buvo svarbu paaiškinti ECB sprendimus ir dar kartą pabrėžti, kad pagrindinis jo tikslas – kovoti su infliacija. Be to, kad buvo pasakyta daug ECB sprendimus priimančių asmenų viešųjų kalbų, keliuose ECB tinklaraščio įrašuose paaiškinta, kaip infliacija veikė realiąsias pajamas, išaiškinta vyriausybių struktūrinės politikos svarba kovojant su infliacija, taip pat pateiktos analitinės įžvalgos rekordiškai didelio užimtumo lygio tema. ECB tinklalaidėse buvo apibrėžti infliaciją skatinantys veiksniai, o specialioje tinklalaidėms skirtoje vasaros mokykloje – nagrinėjamas ECB vaidmuo palaikant stabilias kainas.

Kartu turėjo būti atsakyta į pagrįstus klausimus – kodėl ECB nenumatė infliacijos šuolio ir kodėl jo makroekonominės prognozės buvo neteisingos. Aiškios ir tikslios Eurosistemos prognozės yra ypač svarbios siekiant įtvirtinti lūkesčius ir didinti ECB politikos patikimumą. Taip pat buvo labai svarbu paaiškinti įvairius neapibrėžtumo šaltinius ir bendrauti nuosaikiai, kad būtų skatinamas pasitikėjimas.

ECB ir kiti Eurosistemos centriniai bankai dėl anksčiau priimtų pinigų politikos sprendimų, ypač dėl didelio masto turto pirkimų, 2023 m. patyrė nuostolių savo balansuose. ECB ypač stengėsi paaiškinti, kaip susidaro centrinių bankų pelnas ir nuostolis (pvz., pateikdamas specialų paaiškinimą). Taigi, ECB galėjo šį nuostolį įvertinti ne vienus metus gauto didelio pelno kontekste ir pabrėžti, kad jo darbas yra priimti pinigų politikos sprendimus, kurie padėtų siekti kainų stabilumo tikslo, o ne pelno.

Be to, 2023 m. komunikacija buvo itin sutelkta į mūsų valiutos – tiek grynųjų pinigų, tiek skaitmeninės formos – ateitį.

ECB nusprendė, kad, kuriant trečiosios eurų banknotų serijos dizainą, turėtų dalyvauti plačioji visuomenė, todėl europiečiai visoje euro zonoje buvo pakviesti dalyvauti internetinėje apklausoje apie kitos banknotų serijos temas ir galėjo pasirinkti pageidaujamą dizaino temą iš septynių variantų. Apklausoje dalyvavo daugiau kaip 365 000 piliečių iš visų euro zonos šalių, buvo atsižvelgta į jų pageidavimus Valdančiajai tarybai priimant sprendimą dėl būsimų banknotų temų pasirinkta „Europos kultūra“ ir „Upės ir paukščiai“. Ši komunikacija ir informavimas apie kitą banknotų seriją užtikrino tai, kad ECB ir Eurosistema tebėra įsipareigoję naudoti grynuosius pinigus.

2023 m. buvo itin svarbu perteikti savo įsipareigojimą naudoti grynuosius pinigus, nes ECB rengiasi galimam skaitmeninio euro įvedimui.

2023 m. spalio mėn. Valdančioji taryba nusprendė užbaigti skaitmeninio euro projekto tiriamąjį etapą ir pereiti prie parengiamojo etapo. Žengus šį žingsnį, buvo imtasi daugiašakės ir daugiakalbės komunikacijos kampanijos, vykdytos įvairiais komunikacijos kanalais ir su įvairiais produktais visose euro zonos šalyse, įskaitant oficialų LinkedIn puslapį, skirtą skaitmeninio euro projektui, ir skaitmeninio euro projektui skirtą specialų interneto puslapį. Šios kampanijos metu daugiausia dėmesio skirta skaitmeninio euro įvedimo naudai ir svarbai, privatumo klausimams ir grynųjų pinigų bei naujosios skaitmeninės valiutos teisėtos mokėjimo priemonės vaidmeniui. Remdamasis inovatyviu požiūriu, ECB kreipėsi ne tik į skaitmeninio sektoriaus suinteresuotuosius subjektus, politikos formuotojus ir pilietinės visuomenės organizacijas, bet ir į reikiamus internetinio turinio kūrėjus. Buvo siekiama paskatinti pinigų ir finansų srityje dirbančius skaitmeninio verslo atstovus išdėstyti skaitmeninio euro pagrindimą ir paaiškinti jo ypatybes savo interneto sekėjams ir prenumeratoriams.

Apskritai vertinant, šiomis bendromis pastangomis ir po to žiniasklaidoje plačiai pateiktos informacijos dėka pavyko paskleisti žinią apie skaitmeninio euro projektą ir padidinti supratimą apie jį. Iš analizės matyti, kad, nors iš pradžių susidomėjimas skaitmeniniu euru buvo didžiausias tarp jaunosios kartos europiečių, šiuo metu apie tai informuotos ir žino visos amžiaus grupės.

2023 m. ECB minėjo ir savo 25-metį. Ta proga ECB surengė renginį, kuriame dalyvavo aukščiausi Europos Sąjungos institucijų, ECB šeimininkės – Vokietijos, taip pat kitų euro zonos šalių atstovai ir du buvę ECB pirmininkai – Jean-Claude Trichet ir Mario Draghi. Be to, 2023 m. pabaigoje ir 2024 m. pradžioje ECB su kitomis ES institucijomis kartu paminėjo euro 25-metį. Šių istorinės reikšmės įvykių metu ECB galėjo pabrėžti tai, kad bendrąją valiutą lydi sėkmė, kad ji naudinga Europos piliečiams, nes yra lyg stabilumo visame pasaulyje švyturys ir Europos vienybės simbolis.

Siekdamas bendrauti būtent su jaunais piliečiais, 2023 m. ECB socialinėje žiniasklaidoje vykdė kampaniją „Ar stabilumas – ir jūsų sritis?“. Taip buvo siekiama interaktyviai ir tiesiogiai paaiškinti pagrindinius aspektus apie ECB ir jo darbą: kainų stabilumo tikslą, bankų priežiūros vaidmenį ir tai, kaip ECB sprendimai veikia kasdienį gyvenimą. Šios kampanijos pranešimai buvo peržiūrėti 166 mln. kartų ir jais buvo pasiekta 43 mln. jaunuolių.

Galimybės susipažinti su dokumentais suteikimas yra neatskiriama ECB skaidrumo politikos dalis. Tai didina ECB atvirumą ir įtvirtina jo demokratijos principus.

2023 m. ECB gavo daugiau prašymų (73 prašymus) (2022 m. – 63) suteikti prieigą prie dokumentų. Nors ir toliau buvo gaunama įvairių prašymų, įskaitant priežiūros temas ar didelio atgarsio sulaukusias iniciatyvas, pavyzdžiui, skaitmeninio euro projektą, pastebimai padaugėjo prašymų leisti susipažinti su dokumentais institucinėmis ir valdysenos temomis, o tai rodo didesnį visuomenės susidomėjimą šiais klausimais.

Laikantis ECB įsipareigojimo siekti skaidrumo, dokumentai, atskleisti reaguojant į prašymus leisti susipažinti su jais visuomenei, paprastai buvo skelbiami ECB viešame dokumentų registre. Be to, siekdamas didinti skaidrumą, ECB parengė nuo 2004 m. ECB gautų prašymų leisti susipažinti su dokumentais temų apžvalgą.

Europos ombudsmenas nenustatė atvejų, kad ECB būtų netinkamai nagrinėjęs visuomenės prašymus suteikti prieigą prie duomenų.

ECB iniciatyvos palaikyti skaidrumą, atvirumą ir artumą piliečiams buvo įvertintos jį nominuojant 2023 m. Europos ombudsmeno apdovanojimui už gerą administravimą padedant piliečiams suprasti pinigų politiką esant didelei infliacijai.

11.4 Įgaliname savo darbuotojus siekti puikių rezultatų Europos labui

Atsižvelgdamas į laipsnišką grįžimą į biurą nuo 2022 m., ECB sutelkė dėmesį į politikos kryptis ir programas, skirtas profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, darbuotojų tobulėjimui ir organizacijos atsparumui palaikyti. 2023 m. sausio mėn. įdiegta nauja nuotolinio darbo politika, palaikanti darbuotojų ir stažuotojų lankstumą. 2023 m. Europos centrinių bankų sistemos ir Bendrojo priežiūros mechanizmo institucijoms tapo prieinama nauja virtuali mokymosi platforma EUREKA, suteikianti dar daugiau galimybių mokytis ir naudotis judumo galimybėmis. Siekdamas įgyvendinti savo tikslą – sukurti gyvos įtraukties kultūrą, ECB paskyrė mediatorių ir patarėją žmogiškųjų išteklių įvairovės ir įtraukties klausimais.

Darbo kultūra

Po pereinamojo etapo 2022 m. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujoji nuotolinio darbo politika. Remiantis bendra teigiama patirtimi, įgyta nuotolinio darbo laikotarpiu, naujoji politika suteikia darbuotojams lanksčių nuotolinio darbo galimybių. Pagal ją visi ECB darbuotojai ir stažuotojai gali dirbti nuotoliniu būdu iki 110 dienų per metus, jei tai suderinama su organizacijos poreikiais.

11.1 pav.

ECB darbuotojų nuotolinis darbas 2023 m.

ECB teikia didelę svarbą darbuotojų išklausymui ir 2023 m. pradžioje atliko pulso apklausą. Apklausos rezultatai parodė, kad darbuotojai ir toliau buvo įsitraukę, įsipareigoję ir susiję su ECB darbu. Tačiau dar daug ką reikia nuveikti siekiant sustiprinti darbo kultūrą. Atsižvelgdama į apklausos rezultatus, Vykdomoji valdyba palaikė iniciatyvą, skatinančią organizacinę kultūrą, kai darbuotojai mokosi veiksmingai reaguoti į netinkamą elgesį. Buvo pradėti rengti interaktyvūs seminarai, padedantys stiprinti „atvirumo“ kultūrą ir tai, kaip visi kartu dirbame.

Talentų ugdymas

2023‑ieji buvo svarbūs ECBS ir BPM darbuotojų judumo metai. Naujojoje ECB mokymosi platformoje EUREKA pirmą kartą pateikta centralizuota informacija apie mokymosi ir judumo galimybes kitose ECBS ir BPM institucijose. EUREKA skatina dalijimąsi žiniomis ir bendradarbiavimą, ja gali naudotis ECB darbuotojai, taip pat visi ECBS ir BPM darbuotojai. Pagal 2023 m. penktą kartą pradėtą vykdyti Šumano programą įgyvendintas 41 projektas, suteikiantis komandiravimo galimybių ir leidžiantis keistis darbuotojais tarp ECB, nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI) ir nacionalinių centrinių bankų (NCB). ECB taip pat toliau vykdė darbuotojų mainus su keliomis NKI ir Europos institucijomis pagal specialią BPM mainų programą. Iki 2023 m. pabaigos įvyko devyni apsikeitimo sandoriai su dviem NKI (Banco de España, Prancūzijos prudencinės priežiūros ir pertvarkymo institucija) ir viena įstaiga (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija).

ECB toliau vykdė Lyderystės programą, skirtą lyderystės kompetencijoms ugdyti ir vadovavimo veiksmingumui didinti. Be to, jis organizavo paskutines septynias Moterų lyderystės programos, t. y. 2014 m. sėkmingai pradėtos įgyvendinti programos, kuria siekiama didesnio moterų atstovavimo ECB, grupes. Kita svarbi tobulėjimo galimybė buvo pasiūlyta mentorystės portale, kuriame darbuotojai ir stažuotojai gali siūlyti mentorystę ir ieškoti mentorių. Iki 2023 m. pabaigos jame užregistruota beveik 100 mentoriaus ir kuruojamų asmenų bendradarbiavimo atvejų.

Įgyvendinant ECBS ir BPM mokymosi ir tobulėjimo strategiją, pradėtos įgyvendinti kitos pagrindinės iniciatyvos. NKI ir NCB buvo įtraukti į EUREKA – ji suteikia galimybę naudotis įvairiomis ECBS ir BPM mokymosi ir tobulėjimo galimybėmis. Pavyzdinė Centrinės bankininkystės ir bankų priežiūros vadovų mokymo programa pradėta įgyvendinti 2023 m. spalio mėn. Per metus įvyko du sėkmingi hakatonai, juose dalyvavo dalyviai iš visos ECBS ir BPM. Pirmojo hakatono, vykusio vasario mėn., tema – decentralizuotas finansavimas, o lapkričio mėn. ECB patalpose surengtas antrasis hakatonas klimato kaitos tema.

Siūlydamas stažuočių programą, ECB skatina jaunų absolventų integraciją į Europą ir suteikia jiems galimybę įgyti praktinės patirties ir praktiškai pritaikyti studijų metu įgytas žinias. Taip pat ECB yra naudingos stažuotojų žinios apie dabartinę akademinių tyrimų padėtį, taip pat jų entuziazmas ir šviežios idėjos. Nuo 2023 m. gruodžio 1 d. stažuotės stipendija padidinta iki 1 170 eurų per mėnesį, o doktorantams, baigusiems bent dvejus doktorantūros studijų metus, – iki 2 120 eurų, kai yra laisvų tokio lygio stažuočių vietų. Stažuotojai gauna ir apgyvendinimo išmokas.

Įvairovė ir įtrauktis

Atspindėti Europos visuomenę ir kurti gyvenimiškos įtraukties kultūrą yra ilgalaikis siekis. Siekdamas šio tikslo, ECB sustiprino savo institucinį pagrindą, remdamas šešis vietinius įvairovės ir įtraukties tinklus ir diegdamas įtraukties mokymosi programą darbuotojams, komandoms ir vadovams. Tam, kad būtų įgyvendinta įtrauktimi, abipuse pagarba ir psichologiniu saugumu grindžiama kultūra, sukurtos dvi naujos pareigybės: nuo 2023 m. naujas mediatorius užkerta kelią trinčiai darbo vietoje ir ją sprendžia palaikydamas dialogą, o naujasis žmogiškųjų išteklių įvairovės ir įtraukties patarėjas taiko įvairovės ir įtraukties metodiką visoms su žmonėmis ir kultūra susijusioms temoms.

Visus 2023 m. ECB savo darbotvarkėje daug dėmesio skyrė lyčių įvairovei, apimdamas visus įvairovės aspektus ir puoselėdamas įtraukią kultūrą. Tai rodo EDGE Move ir EDGEplus sertifikatai, ECB pažanga įgyvendinant 2020–2026 m. lyčių lygybės tikslus, įvestos mokamos vaiko priežiūros atostogos negimdžiusiam vienam iš tėvų, bandomoji stažuotė autizmo spektrą turintiems kandidatams, informavimo sesijos ir renginiai rasės ir etninės priklausomybės, tarpusavio palaikymo, negalios ir LGBT+ įtraukties temomis.

Pasitelkdamas geriausius Europos talentus, ECB prisijungė prie kelių karjeros mugių, skirtų nepakankamai atstovaujamoms grupėms, pavyzdžiui, didžiausios Europoje karjeros mugės, skirtos juodaodžiams ir kitos odos spalvos asmenims, kurias organizuoja ADAN (Afro Deutsches Akademiker Netzwerk), karjeros mugės „Sticks & Stones“, skirtos LGBTIQ+ talentams bei juos palaikantiems asmenims, ir moterų karjerai skirtos mugės „herCAREER“. Siekdamas pritraukti kandidatų su negalia, ECB reklamavo savo laisvas darbo vietas platformoje „myAbility“. Didindamas moterų atranką ir įtraukdamas įvairias socialines ir ekonomines grupes, ECB toliau siūlė ECB stipendiją moterims. Be to, ir toliau rodydamas solidarumą bei paramą, ECB pradėjo teikti stipendiją 15 Ukrainos studentų, studijuojančių magistrantūroje Ukrainoje.

11.2 pav.

ECB darbuotojai skaičiais

11.5 Su aplinka ir klimato kaita susijusių iššūkių sprendimo pažanga

Klimato kaita vyksta sparčiai, ir kuo ilgiau delsiame sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir pereiti prie ekologiškesnės ekonomikos, tuo brangiau tai kainuoja^[91], [92]. Nepaisant padarytos pažangos, pasaulis vis dar nepasiekė tikslo apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu^[93]. Tai reiškia, kad didėja rizika, susijusi su besikeičiančiu klimatu ir staigiu perėjimu, o tai daro poveikį pinigų politikai ir finansų bei bankų sistemų stabilumui. Taigi, kad ECB galėtų vykdyti jam suteiktus įgaliojimus, jam labai svarbu suprasti poveikį ekonomikai ir finansų sektoriui.

Būtent todėl ECB, bendradarbiaudamas su vidaus suinteresuotaisiais subjektais ir Eurosistema per atitinkamus komitetus ir specialius su klimatu susijusius forumus, toliau dirbo savo klimato srities veiksmų darbotvarkės klausimais, o Kovos su klimato kaita centras koordinavo šią veiklą. 2023 m. ECB ir toliau integravo Europos klimato teisės akte nustatytus tikslus ir aplinkosaugos aspektus į savo strategijos nustatymo, projektų ir politikos formavimo procesus.

Praėjusiais metais ECB parengė 2024–2025 m. su klimato kaita ir gamta susijusių veiksmų planą, jame nurodyti veiksmai, kurių jis imsis siekdamas įgyvendinti savo strateginius klimato srities tikslus. Jame taip pat nustatytos trys svarbiausios veiklos sritys: perėjimas prie žaliosios ekonomikos, padidėjusio fizinio klimato kaitos poveikio supratimas ir su gamta susijusios rizikos mažinimas.

Svarbiausi su klimatu susiję darbai

Konkreti pažanga padaryta ne vienoje srityje – apimtas platus ECB uždavinių spektras (žr. 11.3 pav.).

Įgyvendindamas pinigų politiką, 2023 m. kovo mėn. ECB paskelbė pirmąją su klimato kaita susijusią finansinę informaciją apie Eurosistemos turimas įmonių sektoriaus kapitalo dalis. Per 12 mėn. nuo 2022 m. spalio mėn., kai buvo pradėta kryptingai reinvestuoti, reinvesticijų taršos anglies dioksidu intensyvumas sumažėjo daugiau kaip 65 %. Vasario mėn. Valdančioji taryba, nusprendusi sumažinti Eurosistemos turimų vertybinių popierių kiekį, sustiprino pakreipimo parametrą. Liepos mėn. nutraukus reinvesticijas pagal turto pirkimo programą, investicijų pakreipimas link emitentų toliau taikomas reinvestuojant į bendrovių turtą pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą. 2023 m. spalio mėn. atlikus pirmąją klimato balo nustatymo metodikos peržiūrą, padaryta išvada, kad sistema pasiekė iškeltus tikslus ir kad jos pagrindinės sudedamosios dalys bus išlaikytos. Tikimasi, kad įmonių sektoriaus portfelių priklausomybė nuo iškastinio kuro bus mažinama visus 2024 m., siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų. Be to, Eurosistema tęsė parengiamuosius darbus, siekdama integruoti klimato kaitos klausimus į savo įkaito sistemą ir pagerinti rizikos vertinimą bei valdymą.

11.3 pav.

Pagrindinių kovos su klimato kaita veiksmų apžvalga

Atliktas plataus masto analitinis darbas suteikė papildomos informacijos politikos formuotojams, finansų sektoriui ir visuomenei apie klimato kaitos ekonominį ir finansinį poveikį ir jo įtaką ECB uždaviniams^[94]. 2023 m. ECB ir toliau vertino klimato kaitos ir jo švelninimo politikos makroekonominę reikšmę, ypač žaliųjų fiskalinių priemonių poveikį Eurosistemos ir (arba) ECB ekspertų prognozėms. Atlikus modeliu pagrįstą anglies dioksido kainų nustatymo ekonominio poveikio analizę, nustatytas nedidelis neigiamas poveikis ekonomikai. Iš Įmonių apklausos dėl galimybių gauti finansavimą ir Bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatų matyti, kad euro zonos įmonės investuoja į perėjimą, o bankų paskolų sąlygos yra griežtesnės įmonėms, kurių išmetamų teršalų kiekis yra didelis ir kurios neturi patikimų perėjimo planų. Vertinant poveikį pinigų politikai, pasakytina, kad neseniai atlikta klimato kaitos poveikio pinigų politikos perdavimo mechanizmui analizė parodė, kad, nors dėl perėjimo prie ekologiškumo didėja kredito kaina ir mažėja skolinimas visoms įmonėms, šis poveikis įmonėms, kurių išmetamų teršalų kiekis yra nedidelis, taip pat įmonėms, kurios įsipareigoja mažinti anglies dioksido išmetimą, yra mažesnis. Parašyta keletas mokslinių straipsnių, kuriuose nagrinėjamos besikeičiančio klimato ir infliacijos sąsajos ir nustatyta, kad dėl aukštesnės temperatūros gali augti maisto produktų kainos, bet dėl karštesnių vasarų poveikio paklausai infliacija ilgainiui gali imti mažėti, ir kad šis poveikis euro zonos šalims yra asimetriškas (žr. 1 intarpą). ECB taip pat padarė pažangą aiškindamasis, kaip klimato kaita veikia galimą produkciją.

Siekdama pagerinti klimato srities duomenų prieinamumą, Europos centrinių bankų sistema paskelbė su klimato kaita susijusius tvaraus finansavimo, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir fizinės rizikos rodiklius (žr. 7.2 skirsnį).

Siekdamas išnagrinėti visos ekonomikos atsparumą įvairiems perėjimo prie ekologiškumo scenarijams ir prižiūrimų bankų pasirengimą įveikti finansinius ir ekonominius sukrėtimus, kylančius dėl klimato rizikos, ECB toliau tobulino testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodiką. 2023 m. ECB vadovavo Finansų sistemos žalinimo tinklo (angl. Network for Greening the Financial System, NGFS) scenarijų rengimo ir analizės darbo grupei, paskelbusiai ketvirtąjį ilgalaikių makrofinansinių klimato scenarijų variantą. Scenarijai – pirminis bendras atskaitos taškas analizuojant klimato riziką, keliamą ekonomikai ir finansų sistemai. Sąrangoje pripažįstamas klimato ir ekonomikos modeliavimo neapibrėžtumas ir ribotumas, pavyzdžiui, kalbant apie kritinius taškus. Bendradarbiaudamas su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, ECB parengė politikos galimybes, kurios padėtų sumažinti draudimo nuo su klimato kaita susijusių įvykių apsaugos spragą, kadangi šiuo metu ES draudimas taikomas tik ketvirtadaliui su klimato kaita susijusių katastrofų nuostolių. ECB taip pat analizavo valstybėms kylančią klimato kaitos riziką, kuri gali turėti neigiamą poveikį finansiniam stabilumui ir fiskalinėms išlaidoms. ECB ir Europos sisteminės rizikos valdyba paskelbė ataskaitą, kurioje surinkti svarbiausi finansinio stabilumo rodiklių duomenys ir parengta makroprudencinė sistema klimato rizikos klausimams spręsti. Šioje ataskaitoje taip pat nurodyta, kad didelė ekonominė priklausomybė nuo natūralių ekosistemų gali didinti su klimatu susijusią finansinio stabilumo riziką.

Vertinant ECB bankų priežiūrą, pasakytina, kad, nors pagal bendrą priežiūros mechanizmą prižiūrimos kredito įstaigos padarė reikšmingą su klimatu ir su aplinka susijusios rizikos valdymo praktikos pažangą, kelios įstaigos nepasiekė to, ko tikėtasi iki 2023 m. kovo mėn. ECB ir toliau atidžiai stebės bankų pažangą, o prireikus – imsis vykdymo užtikrinimo veiksmų^[95].

Jau ne vienus metus ECB nuolat gerina eurų banknotų saugumą ir tvarumą visame grynųjų pinigų cikle^[96]. 2023 m. jis paskelbė eurų banknotų kaip mokėjimo priemonės aplinkosauginio pėdsako tyrimą. Būsimi eurų banknotai kuriami laikantis ekologiško dizaino principų, t. y. visuose banknotų kūrimo proceso etapuose atsižvelgiama į aplinkosaugos aspektus (žr. 6.2 skirsnį).

Nuo 2021 m. ECB darbuotojai prisidėjo prie mokymo kursų ir daugiašalių techninių pratybų, vykdomų su kolegomis – centriniais bankais ir suinteresuotaisiais subjektais už Europos Sąjungos ribų. Siekdamas plėtoti klimato srities veiksmų darbotvarkę ir reguliariai keistis informacija, ECB taip pat dalyvavo ne vienos darbo grupės veikloje ir renginiuose, vykusiuose su centriniais bankais ir kitomis institucijomis, taip pat įvairiuose forumuose. Tai – NGFS, Finansinio stabilumo taryba, Bazelio bankų priežiūros komitetas, Europos priežiūros institucijos ir Europos sisteminės rizikos valdyba, Tarptautinių atsiskaitymų bankas, G7, G20 ir Tarptautinis valiutos fondas.

Inovatyvių mokslinių tyrimų, kurių metu nagrinėta su gamta susijusi rizika, rezultatai parodė, kad ekosistemų būklės blogėjimas kels sunkumų įmonėms, o šie gali persiduoti bankams, nes beveik 75 % bendrovių paskolų euro zonoje (beveik 3,24 trln. eurų) suteikiama paskolų gavėjams, kurie yra labai priklausomi nuo ekosistemų paslaugų. Be to, ECB pirmą kartą nagrinėjo perėjimo prie ekologiškumo riziką ir klimato bei gamtos sąsajas. Vertinant klimato kaitą ir žemės naudojimo pokyčius kaip pagrindinius biologinės įvairovės nykimo veiksnius, euro zonos bendrovių poveikis gamtai prilygsta 582 mln. hektarų pirmykščių buveinių praradimui visame pasaulyje. Tyrimo metu išryškėjo, kaip svarbu į rizikos vertinimo sistemas įtraukti klimato kaitos ir gamtos nykimo klausimus, nes jie yra neatsiejamai susiję.

2023 m. kovo mėn. ECB ėmė skelbti savo metinę su klimatu susijusią finansinę informaciją apie savo turimus ne pinigų politikos portfelius, o ne tik metinę aplinkosaugos ataskaitą, kuriose kartu apžvelgiamas paties ECB operacijų poveikis aplinkai ir jo finansuojamų emisijų anglies pėdsakas bei atitinkami tikslai^[97]. Atnaujinti 2023 m. ECB aplinkosauginės veiklos rezultatų duomenys bus pateikti 2024 m.

12 Susipažinkite su mūsų žmonėmis

1998 m. birželio 1 d. Europos Centrinis Bankas pradėjo veikti kaip euro zonos centrinis bankas, turėdamas aiškius įgaliojimus palaikyti kainų stabilumą. 25‑osios ECB metinės 2023 m. – puiki proga pasidžiaugti daugeliu institucijos pasiekimų per šį laikotarpį. Toliau savo asmenine patirtimi dalijasi ECB kolegos, pradėję dirbti Europos pinigų institute, kuris buvo ECB pirmtakas, ir iki šiol dirbantys šioje institucijoje. Visų pirma jie pasakoja apie tai, koks buvo jų darbas naujoje, pradedančioje veikti institucijoje, ir kaip jie prisidėjo prie daugelio svarbių įvykių, kai ECB iš karto įsitvirtino tarp panašias funkcijas vykdančių institucijų ir bėgant laikui plėtėsi.

Rita Choudhury, vyresnioji grupės vadovė, ekonomistė statistikė, Statistikos generalinis direktoratas

Mano karjeros kelias ECB labai prisidėjo prie asmenybės formavimosi. Jį pradėjau surizikuodama – pradėjau dirbti naujoje šalyje. ECB pradėjau dirbti pačiame jo kūrimosi įkarštyje kaip jauna tyrimų analitikė vis dar besikuriančiame Statistikos skyriuje. Tuo metu ECB turėjo vos kelis šimtus darbuotojų, reikėjo visų mūsų aktyvaus įsitraukimo, tad teko vykdyti keletą funkcijų iš karto. Įprasta diena buvo labai įvairi: aptarinėjau įvairių politikos sričių reikalavimus, kūriau statistikos sistemas, programavau kodą ir kartais rengiau kalbas. Kadangi institucinė politika dar tik buvo kuriama, džiaugiausi, kad mano kūrybiški sprendimai dažnai būdavo greitai įgyvendinami.

ECB augant, atsivėrė profesinio tobulėjimo galimybių. Dirbau keliose skirtingose Statistikos skyriaus srityse ir galėjau didinti savo kompetenciją ir kvalifikacijos lygį. Ypač įsimintinos pareigos buvo vadovauti vizitams į kitose šalyse veikiančius nacionalinius centrinius bankus ir nacionalines kompetentingas institucijas, siekiant puoselėti ryšius ir konsultuoti dėl jų, kaip naujų euro zonos narių, pasirengimo teikti ataskaitas.

Dabar dirbu įsteigtame naujame Duomenų skyriuje, kurio tikslas – optimizuoti institucijų duomenų valdymą (įskaitant tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas), jis yra pavaldus vyriausiajam duomenų pareigūnui. Taip pat prisidedu prie Įvairovės ir įtraukties forumo veiklos. Tai yra keletą funkcijų apimančios pareigos, todėl malonu dirbti su įvairiomis grupėmis ir padėti formuoti platesnę ECB politiką, daryti jai įtaką.

Buvo ir nesėkmių, pavyzdžiui, galiu paminėti Brexitą, nes tada vyravo neapibrėžtumas dėl darbo ECB, bet galiausiai dėl dinamiškos aplinkos, motyvuotų kolegų ir nuolatinių tobulėjimo perspektyvų dažniausiai prisimenu pergales.

Dimitrios Koukidis, vyriausiasis pardavėjų valdymo specialistas, Komunikacijos generalinis direktoratas

Labai gerai prisimenu pasirengimą ECB inauguracijos ceremonijai 1998 m. birželio mėn. Priklausiau nedidelei šio svarbaus renginio organizatorių komandai. Komandą vienijo didelis entuziazmas ir draugiškumas. Tuo metu turėjome įveikti organizacinius iššūkius, kylančius kuriant naują instituciją, kuriai reikės greitai įsitvirtinti. Dar keletą metų po to man patiko padėti organizuoti ECB renginius tiek visuomenei, tiek darbuotojams, nes renginių spektras ir mastas vis plėtėsi ir keitėsi.

2016 m. pasinaudojęs vidaus judumo galimybe, dabar dirbu Kalbos paslaugų skyriuje. Rūpinuosi biudžeto sudarymu, viešaisiais pirkimais ir pardavėjų valdymo užduotimis, susijusiomis su vertimu raštu ir redagavimu, užtikrindamas, kad svarbiausia informacija būtų skelbiama 24 ES oficialiosiomis kalbomis. Šioms pagalbinėms funkcijoms tenka labai svarbus vaidmuo padedant ECB aiškiai ir veiksmingai bendrauti su ekspertų ir ne ekspertų auditorijomis. Kaip ir visame ECB, toliau diegiame naujausias technologijas. Pavyzdžiui, kartu su kolegomis taikau dirbtinio intelekto metodus, padedančius didinti mūsų procesų efektyvumą.

Apmąstydamas šią ilgą ir įdomią kelionę, didžiuojuosi, kad prisidėjau prie ECB – pasaulinio lygio institucijos, palaikančios kainų stabilumą ir finansų sistemos saugumą maždaug 350 mln. euro zonos gyventojų, kūrimo. Taip pat esu dėkingas už tai, kad per visą savo karjerą ECB turėjau galimybę tobulėti kaip specialistas ir kaip žmogus.

Francesco Mazzaferro, direktorius, Europos sisteminės rizikos valdybos sekretoriatas

Vis dar prisimenu save kaip jaunesnįjį specialistą, dirbantį Euro įvedimo komitete, kuris, vadovaujamas Tommaso Padoa-Schioppa, prižiūrėjo, kaip 1998 m. gruodžio 31 d. vidurnaktį rinkos pereina nuo dešimties nacionalinių valiutų prie euro. Tą dieną, kuri buvo viso mano indėlio nuo pat darbo Europos pinigų institute pradžios 1995 m. viduryje kulminacija, naiviai maniau, kad darbas baigtas. Bijojau, kad po daugybės entuziastingai dirbtų metų rizikuoju įstrigti rutinoje. Tačiau kitas dešimtmetis, kurį praleidau įsteigtame naujame Europos ir tarptautinių ryšių generaliniame direktorate, įrodė, kad klydau. Dėl didesnio susidomėjimo mūsų pinigų integracija man buvo suteikta galimybė kurti naujoviškas bendras Eurosistemos techninės pagalbos programas, naudingas Europos Sąjungos kaimyninių šalių centriniams bankams ir priežiūros institucijoms.

Po dešimties metų, kai po finansų krizės ECB tapo nepriklausomos Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) šeimininku, turėjau galimybę išbandyti kai ką naujo. 2010 m. pradžioje manęs paprašė tapti ESRV steigimo projekto vadovu. Po metų buvau paskirtas ESRV sekretoriato vadovu. Nuo to laiko nuoširdžiai džiaugiuosi kiekviena diena, kai kartu su Europos ir nacionaliniais centriniais bankais ir priežiūros institucijomis, taip pat su išskirtine kolegų iš ECB ir ESRV institucijų narių grupe dirbu siekdamas išsaugoti finansų sektoriaus atsparumą institucinėje aplinkoje.

Emily Witt, skyriaus vadovė, Rinkos operacijų generalinis direktoratas

Kai 1995 m. pradėjau dirbti Europos pinigų institute, buvau tarp pirmojo šimto kolegų, kuriems buvo pavesta atlikti parengiamąjį darbą, susijusį su euro, kaip Europos bendrosios valiutos, įvedimu. 1998 m. greitai sužinojau, kaip ECB bendradarbiauja kartu su nacionaliniais centriniais bankais. Džiaugiausi galėdama padėti koordinuoti bendrą testavimą ir prižiūrėti, kad sukurtos naujos sistemos gerai veiktų, tiek vykdant pinigų politikos operacijas, tiek atliekant mokėjimus ar renkant statistinius duomenis visoje Europoje.

Padrąsinta ECB tikslo skatinti vidaus judumą, dirbau šešiose skirtingose veiklos srityse (mokėjimų, IT, žmogiškųjų išteklių, sekretoriato, statistikos ir rinkų skyriuose). Tai leido man pagilinti žinias apie pagrindinius centrinės bankininkystės aspektus ir patobulinti projektų ir žmonių valdymo bei vadovavimo įgūdžius. Susipažinusi su įvairiomis perspektyvomis ir mąstymo stiliais, jaučiau paskatą ir galėjau užmegzti ilgalaikius ryšius ir draugystę visoje Europoje.

Mane įkvepia ECB misija ir didžiuojuosi, kad prisidėjau prie sėkmingų pokyčių valdymo iniciatyvų Europos labui. Vienas iš tokių pavyzdžių – mūsų įdiegta dokumentų ir įrašų valdymo sistema, kuri yra labai svarbi siekiant veiksmingai dalytis informacija tarp kolegų nacionaliniuose centriniuose bankuose ir ją platinti, kartu saugoti ECB institucinę atmintį.

Dabar labai džiaugiuosi, kad esu atsakinga už Finansinių operacijų paslaugų skyrių. Man patinka būti arti rinkų ir mėgautis kasdienių operacijų ir įdomių projektų deriniu, kai tenka bendradarbiauti su specialistais iš daugelio skirtingų ECB veiklos sričių ir bendradarbiauti su centriniais bankais ir išorės partneriais. Visai neseniai sukūrėme fiskalines ir mokėjimo agentūrų paslaugas Europos Komisijai.

Laisvalaikiu man patinka skaityti, gaminti maistą ir leistis į žygius pėsčiomis. Esu aktyvi ECB žygių klubo narė, o tai puiki proga susitikti su kolegomis ne darbo metu ir pabūti gamtoje įvairiose Europos vietose.

Finansinės ataskaitos

Eurosistemos konsoliduotas balansas 2023 m. gruodžio 31 d.