Ataskaita apie skaitmeninį eurą
2020 m. spalio 2 d. ECB paskelbė ataskaitą apie skaitmeninį eurą.
Šioje ataskaitoje iš Eurosistemos perspektyvos nagrinėjama centrinio banko skaitmeninės valiutos – skaitmeninio euro – išleidimo galimybė. Skaitmeninį eurą galima suprasti kaip skaitmenine forma gyventojams ir įmonėms siūlomus centrinio banko pinigus mažmeniniams mokėjimams atlikti. Tai būtų dar viena mokėjimo priemonė šalia grynųjų pinigų ir didmeninių centrinio banko indėlių.
Žr. ataskaitos santrauką
Kodėl būtų leidžiamas skaitmeninis euras
Sparčiai besikeičiančiame skaitmeniniame pasaulyje skaitmeninis euras suteiktų gyventojams galimybę naudotis saugia pinigų forma ir taip padėtų įgyvendinti Eurosistemos tikslus.
Skaitmeninis euras būtų mažmeniniams mokėjimams skirti centrinio banko pinigai skaitmenine forma
- Jei ateityje susidarytų tam tikros aplinkybės, skaitmeninio euro išleidimas galėtų būti perspektyvus sprendimas, kad Eurosistemoje būtų galima įgyvendinti su pagrindinėmis centrinės bankininkystės funkcijomis ir bendra ES ekonomine politika susijusius tikslus. Svarbi sąlyga – skaitmeninio euro dizainas turi atitikti pagal konkretų scenarijų keliamus reikalavimus.
- Skaitmeninis euras galėtų būti išleistas i) Europos ekonomikos skaitmenizacijai ir strateginiam Europos Sąjungos nepriklausomumui palaikyti, ii) jei labai sumažėtų grynųjų pinigų kaip atsiskaitymo priemonės naudojimas, iii) jei labai padidėtų tikimybė, kad euro zonoje gali tapti plačiai naudojamos užsienio šalių centrinių bankų skaitmeninės valiutos arba privataus sektoriaus skaitmeninės mokėjimo priemonės, iv) jei jis galėtų tapti nauju pinigų politikos poveikio perdavimo kanalu, v) siekiant sumažinti riziką įprastam mokėjimo paslaugų teikimui, vi) tarptautiniam euro vaidmeniui sustiprinti ir vii) pinigų bei mokėjimo sistemų bendroms sąnaudoms ir ekologiniam pėdsakui sumažinti.
- Jei egzistuotų ir alternatyvūs sprendimai, tam tikrų aplinkybių susidarymas dar nereikštų, kad būtina išleisti skaitmeninį eurą.
Galimi skaitmeninio euro privalumai ir sparčiai vykstantys pokyčiai mažmeninių mokėjimų rinkoje signalizuoja, kad Eurosistemoje turi būti pasirengta išleisti skaitmeninį eurą.
Žr. 2 skyrių
Galimas skaitmeninio euro poveikis
Eurosistema skaitmeninį eurą sukurtų tokį, kad būtų išvengta galimų nepageidaujamų padarinių jos įgaliojimų vykdymui, finansų sektoriui ir ekonomikai apskritai.
- Skaitmeninis euras turi būti toks, kad būtų išvengta galimų nepageidaujamų jo išleidimo padarinių ir taip būtų sumažintas bet koks neigiamas poveikis pinigų politikai, finansiniam stabilumui ir bankų sektoriaus paslaugų teikimui ir kad būtų sušvelninta galima rizika.
- Turėtų būti vengiama pernelyg plataus skaitmeninio euro kaip investavimo būdo naudojimo ir dėl to galinčios kilti rizikos, kad nuo bankų indėlių būtų staiga dideliu mastu pereinama prie skaitmeninio euro. Prieigą prie skaitmeninio euro turėtų teikti prižiūrimi tarpininkai, o IT projekto rizika (kylanti, pvz., dėl projekto įgyvendinimo vėlavimo ar nenumatytų sąnaudų) turėtų būti kiek įmanoma sumažinta. Eurosistema turėtų siekti tenkinti reguliavimo standartus, net kai taikoma išimtis, nebent viešasis interesas būtų užtikrintas to nedarant.
- Palyginti su alternatyviais būdais, skaitmeninis euras būtų veiksminga Eurosistemos tikslų įgyvendinimo priemonė. Turėtų būti nustatytos jo naudojimo už euro zonos ribų sąlygos. Skaitmeninio euro paslaugos turi būti itin atsparios kibernetinėms grėsmėms.
Žr. 3 skyrių
Teisiniai aspektai
Eurosistemoje turi būti išnagrinėti svarbūs su skaitmeniniu euru susiję teisiniai aspektai, įskaitant teisinį skaitmeninės valiutos išleidimo pagrindą, teisines įvairių dizaino elementų pasekmes ir ES teisės aktų taikomumą Eurosistemai kaip emitentui.
- Konkretūs sprendimai dėl skaitmeninio euro dizaino nulemtų jo išleidimo teisinį pagrindą.
- ES pirminėje teisėje neatmetama galimybė, kad bus išleistas skaitmeninis euras kaip teisėta mokėjimo priemonė ir todėl mokėjimo gavėjai turės priimti juo atliekamus atsiskaitymus.
- Kai kurie praktiniai skaitmeninio euro platinimo ir prieigos prie jo suteikimo darbai galėtų būti užsakyti, tačiau Eurosistema privalėtų juos griežtai prižiūrėti.
Žr. 4 skyrių
Funkcinės skaitmeninio euro dizaino galimybės
Šioje ataskaitoje sąmoningai nepasisakoma už kurį nors konkretų skaitmeninio euro tipą. Kuris variantas bebūtų pasirinktas, jis turės tenkinti šioje ataskaitoje išdėstytus principus ir reikalavimus ir atitikti atitinkamas teisės aktų nuostatas.
- Galimi skaitmeninio euro požymiai gali būti sukurti taip, kad atitiktų pagrindinius Eurosistemos principus ir ataskaitoje išdėstytus reikalavimus.
- Pagal galimus skaitmeninio euro požymius nustatyta, kad norimas charakteristikas atitiktų du tipai: internetinis ir neinternetinis. Šie tipai yra suderinami tarpusavyje ir galėtų būti siūlomi kartu, jei abu atitiks pagrindinius principus ir nustatytus bendruosius reikalavimus.
Žr. 5 skyrių
Techniniai ir organizaciniai skaitmeninio euro paslaugų teikimo sprendimai
Šiame skyriuje aprašomi pasirinktų skaitmeninio euro techninio įgyvendinimo dizaino variantų vidinės infrastruktūros ir galutinio naudotojo prieigos sprendimai.
Skaitmeninio euro paslaugų teikimo vidinė infrastruktūra gali būti arba centralizuota (tokiu atveju visi sandoriai būtų įrašomi centrinio banko registre), arba iš dalies decentralizuota kai kurias funkcijas perleidžiant naudotojams ir (arba) prižiūrimiems tarpininkams. Pastaruoju atveju būtų galima pasiūlyti ir pareikštinį skaitmeninį eurą. Kuris sprendimas bebūtų pasirinktas, centrinis bankas turėtų vykdyti galutinę vidinės infrastruktūros kontrolę.
Įvairūs vidinės infrastruktūros sprendimai
- Pagrindinis skirtumas tarp tiesiogiai valdomo ir per tarpininkus valdomo modelio yra privačiojo sektoriaus vaidmuo. Tiesiogiai valdomo modelio atveju prižiūrimi tarpininkai yra tik prieigos valdytojai, o per tarpininkus valdomo modelio atveju jų vaidmuo būtų didesnis, įskaitant ir atsiskaitymo tarpininko funkciją. Abiem atvejais privačiajame sektoriuje galėtų kurtis naujos su skaitmeniniu euru susijusių paslaugų teikimo įmonės.
- Galutinio naudotojo prieiga prie skaitmeninio euro infrastruktūros galėtų būti suteikiama naudojant arba aparatinę, arba programinę įrangą, arba šias įrangas kartu. Bet kokiu atveju prieigai turi būti taikomas patikimas klientų autentiškumo ir identifikavimo patvirtinimas.
- Galutinio naudotojo ir bet kokių privačių sistemų, dalyvaujančių skaitmeninio euro paslaugų teikime, sąsaja su centrinio banko valdoma vidine infrastruktūra turi būti tokia, kad būtų užtikrinta didžiausio lygio apsauga nuo nepagrįsto skaitmeninio euro vienetų kūrimo be centrinio banko leidimo.
Žr. 6 skyrių
Tolesni darbai
Kad būtų tinkamai atsakyta į šioje ataskaitoje iškeltus klausimus, apie 2021 m. vidurį Eurosistema priims sprendimą, ar pradėti skaitmeninio euro projektą, kurį įgyvendinti būtų pradėta nuo tyrimo etapo.
- Prieš nusprendžiant išleisti skaitmeninį eurą, būtina atlikti išsamų, subalansuotą ir į politiką orientuotą su skaitmeniniu euru susijusių iššūkių ir jo potencialo, palyginti su kitomis alternatyvomis, vertinimą. Svarbus įnašas į šį vertinimą bus institucijų, visuomenės ir ekspertų nuomonė, kurią bus galima išsakyti ir viešų konsultacijų metu.
- Praktinių eksperimentų metu būtų tikrinami funkciniai dizaino aspektai ir techninės galimybės, taip pat jo tinkamumas būsimo naudotojo poreikiams tenkinti. Vykdant eksperimentus turėtų dalyvauti, kiek būtų būtina, privačiojo sektoriaus ir būsimų naudotojų atstovai, o šio etapo baigtis neturėtų įpareigoti Eurosistemos priimti sprendimą leisti arba atsisakyti leisti skaitmeninį eurą.
- Kad būtų tinkamai atsakyta į šioje ataskaitoje iškeltus klausimus, apie 2021 m. vidurį Eurosistema priims sprendimą, ar pradėti skaitmeninio euro projektą. Projektas būtų pradėtas nuo tyrimo etapo, kurio tikslas būtų parengti minimalųjį produkto variantą.
- Eurosistema vykdys ne tik konceptualiąją analizę ir praktinius eksperimentus, bet ir įtrauks europines bei tarptautines institucijas, forumus ir standartus nustatančias institucijas, siekdama, kad skaitmeninis euras tenkintų visų būsimų suinteresuotųjų subjektų lūkesčius.
Žr. 7 skyrių