ECB skelbia 2012 m. pranešimą apie konvergenciją

Šiandien Europos Centrinis Bankas (ECB) skelbia 2012 m. pranešimą apie konvergenciją, kuriame vertinama aštuonių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių pažanga, padaryta vykdant savo įsipareigojimus ekonominei ir pinigų sąjungai (EPS) sukurti.

Pranešime vertinamos Bulgarija, Čekija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Švedija. Nagrinėjama, ar šiose šalyse pasiektas aukštas tvarios konvergencijos laipsnis (ekonominė konvergencija), ir vertinama, kaip laikomasi teisės aktų reikalavimų, kuriuos turi įvykdyti nacionaliniai centriniai bankai, siekdami tapti neatskiriama Eurosistemos dalimi (teisinė konvergencija). Vertinant konvergencijos tvarumą, pranešime taip pat atsižvelgiama į naują sustiprinto ES ekonomikos valdymo sistemą ir kiekvienos šalies institucinės aplinkos tvirtumą, įskaitant statistikos sritį.

2012 m. pranešime apie konvergenciją pristatomi šie rezultatai:

Kainų stabilumas

Per 12 mėnesių vertinamą laikotarpį nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2012 m. kovo mėn. kainų stabilumo kriterijaus pamatinė vertė buvo 3,1 %. Ji gauta prie šių 12 mėnesių SVKI pagrindu apskaičiuotos infliacijos Švedijoje (1,3 %), Airijoje (1,4 %) ir Slovėnijoje (2,1 %) nesvertinio aritmetinio vidurkio pridėjus 1,5 procentinio punkto. Vertinamu laikotarpiu trijose pranešime vertinamose šalyse (t. y. Bulgarijoje, Čekijoje ir Švedijoje) užfiksuotas už pamatinę vertę mažesnis 12 mėnesių infliacijos lygio vidurkis. Kitose penkiose šalyse infliacija buvo gerokai didesnė už pamatinę vertę, nepaisant to, kad ekonominė aplinka daugumoje valstybių buvo palyginti silpna.

Valdžios sektoriaus biudžeto pozicija

Rengiant šį pranešimą, visoms vertinamoms valstybėms, išskyrus Švediją, taikomas ES Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito. 2011 m. Bulgarijoje, Švedijoje ir – dėl vienkartinių priemonių poveikio – Vengrijoje valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis atitiko pamatinę vertę. Kitose šalyse deficitas buvo didesnis kaip 3 % BVP, nors, palyginti su ankstesniais metais, deficito santykis mažėjo. Atsižvelgdama į šiuo metu šalių vykdomą politiką, Europos Komisija prognozuoja, kad 2012 m. deficito ir BVP santykis toliau bus didesnis už 3 % pamatinę vertę tik Lietuvoje (3,2 %).

Visų vertinamų šalių, išskyrus Vengriją, valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis 2011 m. buvo mažesnis už 60 % pamatinę vertę. Pagal Europos Komisijos prognozes tokia padėtis turėtų būti ir 2012 m.

Valiutos kursas

Iš visų šiame pranešime vertinamų šalių valiutų kurso mechanizme II (VKM II) šiuo metu dalyvauja Latvija ir Lietuva. Abiejų šalių valiutos dalyvavo VKM II daugiau nei dvejus metus iki konvergencijos vertinimo ir nė vienos iš jų valiutos centrinis kursas nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo nuvertintas.

Ilgalaikės palūkanų normos

Per vertinamą 12 mėnesių laikotarpį nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2012 m. kovo mėn. ilgalaikių palūkanų normų kriterijaus pamatinė vertė buvo 5,8 %. Ji apskaičiuota prie šių 12 mėnesių vyriausybės obligacijų ilgalaikių palūkanų normų Švedijoje (2,2 %) ir Slovėnijoje (5,4 %), t. y. dviejose iš trijų šalių, kuriose kainos stabiliausios, vidurkio pridėjus 2 procentinius punktus. Airija, kuri yra trečia iš šių šalių, nebuvo įtraukta skaičiuojant pamatinę vertę, nes šiuo metu Airijos vyriausybės obligacijų ilgalaikės palūkanų normos nėra tinkamas lyginamasis dydis vertinant pažangą, padarytą siekiant ekonominės konvergencijos, dėl finansų rinkose vyraujančios didelės šaliai būdingos rizikos premijos.

Vertinamu laikotarpiu šešiose iš aštuonių vertinamų šalių (t. y. Bulgarijoje, Čekijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Švedijoje) ilgalaikės palūkanų normos buvo lygios arba mažesnės už 5,8 % ilgalaikių palūkanų normų konvergencijos kriterijaus pamatinę vertę. Tik Vengrijoje ir Rumunijoje vyriausybės obligacijų pajamingumas buvo didesnis už šį lyginamąjį dydį.

Teisinė konvergencija

Nė vienos iš aštuonių vertinamų šalių teisinė sistema nėra visiškai atitinkanti visus euro įvedimo reikalavimus, numatytus Sutartyse bei Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir ECB statute. Visose vertinamose šalyse tebėra neatitikimų dėl centrinio banko nepriklausomumo. O konkrečiai tai susiję su instituciniu, asmeniniu ir finansiniu centrinių bankų nepriklausomumu. Be to, visose vertinamose šalyse, išskyrus Lietuvą, yra neatitikimų dėl piniginio finansavimo draudimo bei atitinkamų centrinių bankų teisinės integracijos į Eurosistemą.

Rengdamas šį pranešimą, ECB vykdo Sutarties 140 straipsnio reikalavimą ne rečiau kaip kartą per dvejus metus arba ES valstybės narės, kuriai taikoma išimtis, prašymu pranešti ES Tarybai „apie pažangą, padarytą valstybėms narėms, kurioms taikoma išimtis, vykdant savo įsipareigojimus Ekonominei ir pinigų sąjungai sukurti“.

Šiuo metu dešimt ES valstybių narių EPS kol kas dalyvauja nevisapusiškai. Dvi iš jų, būtent Danija ir Jungtinė Karalystė, pagal atitinkamų prie Sutarties pridėtų protokolų sąlygas, turi specialų statusą. Todėl pranešimuose apie konvergenciją šios dvi šalys vertinamos tik gavus jų prašymą.

2012 m. ECB pranešimas apie konvergenciją paskelbtas ECB svetainėje.