Šiandien Europos Centrinis Bankas (ECB) skelbia savo 2014 m. pranešimą apie konvergenciją, kuriame vertinama aštuonių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių pažanga, padaryta vykdant savo įsipareigojimus ekonominei ir pinigų sąjungai (EPS) sukurti.
Pranešime vertinamos Bulgarija, Čekija, Kroatija (vertinama pirmą kartą), Lietuva, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Švedija. Nagrinėjama, ar šiose šalyse pasiektas aukštas tvarios konvergencijos laipsnis (ekonominė konvergencija), ir vertinama, kaip laikomasi teisės aktų reikalavimų, kuriuos turi įvykdyti nacionaliniai centriniai bankai, siekdami tapti neatskiriama Eurosistemos dalimi (teisinė konvergencija). Vertinant konvergencijos tvarumą, pranešime taip pat atsižvelgiama į naują sustiprinto ES ekonomikos valdymo sistemą ir kiekvienos šalies institucinės aplinkos tvirtumą, įskaitant statistikos sritį.
Šiame pranešime Lietuva vertinama šiek tiek nuodugniau negu kitos valstybės, nes Lietuvos valdžios institucijos pranešė, kad šalis norėtų nuo 2015 m. sausio 1 d. įsivesti eurą.
2014 m. pranešime apie konvergenciją pristatomi šie rezultatai:
Kainų stabilumas
Per vertinamą 12 mėnesių laikotarpį – nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. – infliacija ES buvo žema, daugiausia dėl mažo energijos ir maisto kainų poveikio ir daugelyje šalių vis dar nedidelio ekonominės veiklos aktyvumo. Taikyta kainų stabilumo kriterijaus pamatinė vertė – 1,7 %. Ji apskaičiuota prie šių 12 mėnesių infliacijos pagal SVKI Latvijoje (0,1 %), Portugalijoje (0,3 %) ir Airijoje (0,3 %) nesvertinio aritmetinio vidurkio pridėjus 1,5 procentinio punkto. Skaičiuojant pamatinę vertę į Graikijos, Bulgarijos ir Kipro infliaciją pagal SVKI neatsižvelgta, nes šios šalys kainų raidos klausimu priskirtos prie „išskirtinių“.
Per vertinamą laikotarpį vidutinis 12 mėnesių infliacijos lygis Rumunijoje buvo didesnis už pamatinę vertę, tačiau septyniose kitose šiame pranešime vertinamose šalyse – daug mažesnis.
Valdžios sektoriaus biudžeto pozicija
Kalbant apie fiskalinius kriterijus, pasakytina, kad iš šiame pranešime vertinamų šalių tik Čekijai, Kroatijai ir Lenkijai šio pranešimo rengimo metu buvo taikomas ES Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito. 2013 m. fiskalinio deficito ir BVP santykis visose vertinamose šalyse, išskyrus Kroatiją ir Lenkiją, nesiekė 3 % BVP pamatinės vertės. Visų vertinamų šalių, išskyrus Kroatiją ir Vengriją, valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis buvo mažesnis nei 60 % pamatinė vertė.
Valiutos kursas
Iš visų šiame pranešime vertinamų šalių valiutų kurso mechanizme (VKM II) šiuo metu dalyvauja tik Lietuva. Lietuvos litas dalyvavo VKM II jau daugiau kaip dvejus metus iki konvergencijos nagrinėjimo. Lietuvos lito centrinis kursas per ataskaitinį laikotarpį nebuvo nuvertintas.
Ilgalaikės palūkanų normos
Per nagrinėjamą 12 mėnesių laikotarpį – nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. – ilgalaikių palūkanų normų kriterijaus pamatinė vertė buvo 6,2 %. Ši vertė apskaičiuota prie trijų valstybių narių, kuriose kainos stabiliausios, t. y. Latvijos (3,3 %), Airijos (3,5 %) ir Portugalijos (5,8 %), nesvertinio aritmetinio ilgalaikių palūkanų normų vidurkio pridėjus 2 procentinius punktus.
Ataskaitiniu laikotarpiu visose vertinamose šalyse ilgalaikės palūkanų normos daugiau ar mažiau buvo mažesnės negu pamatinė vertė.
Teisinė konvergencija
Lietuva yra vienintelė šalis, kurios teisės aktai visiškai atitinka visus Sutartyse bei Europos centrinių bankų sistemos ir ECB statute nustatytus reikalavimus, kuriuos reikia tenkinti norint įsivesti eurą. Nė vienos iš kitų septynių vertinamų šalių teisinė bazė nėra visiškai suderinta su visais euro įvedimui keliamais reikalavimais. Šiose septyniose šalyse dar yra nesuderintų nuostatų dėl centrinių bankų nepriklausomumo, o konkrečiai – dėl institucinio ir finansinio, taip pat asmeninio, centrinių bankų nepriklausomumo. Be to, visose vertinamose šalyse, išskyrus Lietuvą ir Kroatiją, yra nesuderintų nuostatų dėl piniginio finansavimo draudimo ir šių šalių centrinių bankų teisinės integracijos į Eurosistemą.
Lietuva
Ataskaitiniu laikotarpiu 12 mėnesių vidutinė infliacija pagal SVKI Lietuvoje buvo 0,6%, t. y. gerokai mažesnė už kainų stabilumo kriterijaus pamatinę vertę. Tokią mažą infliaciją Lietuvoje iš esmės lėmė laikini veiksniai, pavyzdžiui, sumažėjusios pasaulinės žaliavų kainos ir todėl mažiau didėjusios administruojamosios ir energijos kainos. Vertinant tolesnės ateities perspektyvas pažymėtina, kad vidutiniu laikotarpiu Lietuvai bus sunku nuolat palaikyti žemą infliacijos lygį, nes gali būti nelengva suvaldyti vidaus kainų spaudimą ir išvengti ekonomikos perkaitimo turint fiksuotą valiutos kursą. Vidutiniu laikotarpiu atotrūkio mažinimas veikiausiai padidins Lietuvos ir euro zonos infliacijos skirtumą, nes vienam gyventojui tenkanti BVP dalis ir kainų lygis Lietuvoje vis dar yra mažesni nei euro zonoje. Apibendrinant pažymėtina, kad dar negalima tvirtai konstatuoti, jog infliacijos konvergencija Lietuvoje išliks tvari.
Lietuvai netaikomas ES Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito. Vertinamais 2013 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 2,1 % BVP, t. y. buvo mažesnis už 3 % pamatinę vertę. Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis buvo 39,4 %, t. y. gerokai mažesnis už 60 % pamatinę vertę.
Lietuvos litas dalyvauja VKM II daugiau nei dvejus metus iki konvergencijos nagrinėjimo. Lietuva prie VKM II prisijungė vienašališkai įsipareigojusi toliau taikyti savo valiutų valdybos modelį. Nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvos litas išliko stabilus, jo kursas nenukrypo nuo jo centrinio kurso euro atžvilgiu, o centrinis kursas nebuvo devalvuotas euro atžvilgiu.
Ataskaitiniu laikotarpiu vidutinės ilgalaikės palūkanų normos buvo 3,6 %, taigi, gerokai mažesnės už palūkanų normų konvergencijos kriterijaus 6,2 % pamatinę vertę.
Norint sudaryti tvariai konvergencijai palankią aplinką Lietuvoje, būtina, be kita ko, vykdyti tokią ekonominę politiką, kuri užtikrintų tvarų bendrą makroekonominį, įskaitant kainų, stabilumą. Kalbant apie makroekonominius disbalansus pažymėtina, kad Europos Komisija Lietuvos neįtraukė į 2014 m. Įspėjimo mechanizmo ataskaitoje pateiktą išsamią analizę. Kita vertus, netaikant lankstaus nominaliojo valiutos kurso ir dėl to esant ribotoms galimybėms, būtina, kad kitos politikos sritys suteiktų ekonomikai priemonių, reikalingų įveikti šaliai būdingus sukrėtimus, kad būtų išvengta pakartotinio makroekonominių disbalansų susidarymo.
Kaip minėta pirmiau, Lietuvos teisė atitinka Sutartis ir Statutą.
Rengdamas šį pranešimą, ECB vykdo Sutarties 140 straipsnio reikalavimą ne rečiau kaip kartą per dvejus metus arba ES valstybės narės, kuriai taikoma išimtis, prašymu pranešti ES Tarybai „apie pažangą, padarytą valstybių narių, kurioms taikoma išimtis, vykdant savo įsipareigojimus ekonominei ir pinigų sąjungai sukurti“.
Šiuo metu dešimt ES valstybių narių EPS kol kas dalyvauja nevisapusiškai. Dvi iš jų – Danija ir Jungtinė Karalystė – pagal atitinkamų prie Sutarties pridėtų protokolų sąlygas turi specialų statusą. Todėl pranešimuose apie konvergenciją šios dvi šalys vertinamos tik gavus jų prašymą.
2014 m. ECB pranešimas apie konvergenciją paskelbtas ECB interneto svetainėje. Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Wiktor Krzyżanowski tel. +49 69 1344 5755.